Falėnderimi i
takon Allahut, krijuesit tė botėve, salavatet e
selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e fundit,
Muhamedin, paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi
tė.
Padrejtėsia ėshtė njė dukuri mjaft e pėrhapur te
disa njerėz, njė dukuri tė cilėn Kurani dhe Suneti
i pastėr e kanė pėrmendur duke e qortuar dhe
gjithashtu duke sqaruar edhe pėrfundimin e keq tė
atyre qė e praktikojnė. Padrejtėsinė (dhunėn)
Allahu i Lartėsuar e ka ndaluar pėr Veten e Tij
dhe u ka ndaluar njerėzve, ashtu siē transmeton i
Dėrguari i Tij nė njė hadith kudsij: "O
robėrit e Mi! Unė ia kam ndaluar dhunėn Vetes dhe
e kam ndaluar edhe ndėr ju, prandaj mos i bėni
dhunė njeri-tjetrit. (Shėnon Muslimi.)
Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, rrėfen
se i Dėrguari i Allahut, paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: Ruajuni
padrejtėsisė (dhunės), ngase padrejtėsia
shumėfishohet Ditėn e Kiametit, ruajuni koprracisė,
ngase ajo ka shkatėrruar ata qė ishin para jush,
saqė i nxiti ta derdhnin gjakun e njėri-tjetrit
dhe e bėnė tė lejuar dhe nėpėrkėmbėn nderin e
njėri-tjetrit. (Shėnon Muslimi.)
Sipas kuptimit gjuhėsor, padrejtėsia (dhuna) ėshtė
vėnie e diēkaje jo nė vendin e vet.
Padrejtėsia ėshtė tre llojesh:
1. Padrejtėsia e njeriut ndaj Krijuesit tė tij,
duke e mohuar Atė, ashtu siē ka thėnė Allahu:
Jobesimtarėt janė mizorė. (Bekare, 254).
Gjithashtu, bėhet edhe me shirk nė adhurimin e Tij:
(pėrkujtoju popullit tėnd) Kur Llukmani duke e
kėshilluar, birit tė vet i tha: "O djali im, mos i
pėrshkruaj Allahut shok, sepse idhujtaria ėshtė
padrejtėsia mė e madhe!" (Lukman, 13)
2. Padrejtėsia e njeriut ndaj vetes sė tij, duke
ndjekur kėnaqėsi e epshe tė ndaluara e duke lėnė
pas dore urdhrat: Pra, Allahu nuk u bėri
padrejtėsi atyre, por ata ishin qė vetvetes i bėnė
padrejtė. (Nahl, 33)
3. Padrejtėsia e njeriut ndaj tė tjerėve, robėrve
dhe krijesave tė Allahut, duke u ngrėnė pasurinė
atyre nė mėnyrė tė padrejtė, duke i rrahur, duke i
sharė, duke shtypur tė varfrit dhe tė dobėtit, tė
cilėve u bėhet mė shpesh padrejtėsi sepse skanė
mundėsi tė mbrohen.
Ndėr format e padrejtėsisė sė njeriut ndaj robėrve
tė Allahut dhe krijesave tė Tij mund tė pėrmendim:
Uzurpimi i tokės sė huaj: Aishja, Allahu qoftė i
kėnaqur prej saj, rrėfen se i Dėrguari i Allahut,
paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė, ka
thėnė: Kush merr njė pėllėmbė tokė
padrejtėsisht, ajo do ti mblidhet rreth qafės
Ditėn e Kiametit nga tė shtatė tokat. (Shėnon
Buhariu dhe Muslimi.)
Mosdhėnia e shpėrblimit (mėditjes) punėtorit: Ebu
Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, rrėfen
se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: Allahu thotė
Ditėn e Kiametit: Unė jam kundėrshtar i tre
lloje njerėzish: dhe njė njeri qė mori njė
punėtor e nuk i dha shpėrblimin. (Shėnon
Buhariu.)
Kėtu po sjellim njė tregim, tė cilin e rrėfen
njėri prej dijetarėve nė njė fjalim tė tijin nė
njė prej xhamive tė qytetit tė Mekės. Ai thotė:
Njė punėtor punonte te njė pronar dhe ky i fundit
nuk i dha shpėrblimin pėr disa muaj. Ky shkonte
dhe i kėrkonte tė drejtėn e vet dhe i tregonte se
kishte shumė nevojė, ngase kishte lėnė prindėrit
dhe familjen nė vendlindje, mirėpo pronari nuk e
dėgjonte fare. Njeriu nuk tha gjė tjetėr pos:
Allahu mė mjafton mua, sa ndihmės i mirė qė ėshtė
Ai! Mes meje dhe teje Allahu do tė gjykojė. Por do
ta lus Atė kundėr teje. Ai tha: Shko dhe lutu
kundėr meje nė Qabe (ēfarė guximi!?), e shau dhe
e dėboi. Punėtori u pėrgjigj kėrkesės sė tij dhe
shkoi tė lutej nė Qabe duke kėrkuar kohėt e
pranimit tė lutjes. Deshi Allahu qė tė jetė muaji
i ramazanit: E ata qė bėnė zullum do ta kuptojnė
se ēpėrfundimi i shkojnė (ēdėnim tė ashpėr ose
ēvendim nė xhehenem do ti nėnshtrohen). (Shuara,
227)
Kaluan disa ditė dhe pronari u sėmur nga njė
sėmundje e rėndė, nga e cila nuk kishte mundėsi tė
lėvizte as trupin, dhe ndiente dhimbje tė mėdha,
tė cilat e detyruan tė qėndronte pėr njė kohė tė
gjatė nė spitale. I dėmtuari, kur mėsoi se ēfarė i
ndodhi pronarit, sė bashku me disa njerėz shkoi
dhe i bėri vizitė. Kur e pa, ai e pyeti:
-A ke lutur Allahun kundėr meje?
-Po, madje nė vendin ku ke kėrkuar-, u pėrgjigj
punėtori.
Pronari thirri bijtė e tij dhe u tha qė tia
kthenin tė gjitha tė drejtat qė i takonin dhe
kėrkoi prej punėtorit qė tia falte dhe ta luste
Allahun pėr shėrimin e tij.
Magjia (sihri) me tė gjitha llojet e saj, e
veēanėrisht magjia e ndarjes mes bashkėshortėve:
E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve
atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas
sė vet,... (Bekare, 102)
Ndėrkaq, Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur prej
tij, rrėfen se i Dėrguari i Allahut, paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė:
Largojuni shtatė gjėrave shkatėrruese." I
thanė: Cilat janė ato, o i Dėrguar i Allahut?
Shirku, magjia (sihri) vrasja e njeriut
pa tė drejtė, ngrėnia e kamatės, ngrėnia e
pasurisė sė jetimit, zmbrapsja ditėn e frontit dhe
shpifja ndaj besimtareve tė pastėrtia. (Shėnon
Buhariu dhe Muslimi.)
Padrejtėsia mes fėmijėve: Numan bin Beshiri,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se babai im mė
dha diēka nga pasuria, e nėna ime, Umreh bint
Reuaha, tha: Nuk pajtohem, derisa tė dėshmojė pėr
kėtė i Dėrguari i Allahut, paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė. Erdhi i Dėrguari dhe tha:
-A tė gjithė djemve u ke dhėnė njėsoj?
-Jo,- i tha.
I Dėrguari tha: -Kini frikė Allahun dhe mbani
drejtėsi mes fėmijėve. Unė nuk dėshmoj pėr
padrejtėsi. (Shėnon Buhariu dhe Muslimi.)
Dėshmia e rrejshme: Dėshmia e padrejtė, gėnjeshtra,
shpifja. Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
thotė se i Dėrguari i Allahut pėrmendi mėkatet e
mėdha e tha: Shirku nė Allahun, mosrespektimi
i prindėrve, vrasja e njeriut... dhe u tha tė
pranishmėve: A doni tju tregoj pėr mėkatin mė
tė madh? Dėshmia e rrejshme. (Shėnon Buhariu
dhe Muslimi.)
Marrja e dhuratės (mehrit) sė bashkėshortes pa tė
drejtė konsiderohet padrejtėsi, vjedhja ėshtė
padrejtėsi, dėmtimi i besimtarėve dhe i
besimtareve, i komshinjve ėshtė padrejtėsi,
mashtrimi, fshehja e dėshmisė, mbulimi i sė
vėrtetės, pėrgojimi, mashtrimi ndaj tė
pakujdesshmit, mosrealizimi i marrėveshjeve,
mosmbajtja e premtimeve, heshtja ndaj sė vėrtetės
e shumė tė tjera janė padrejtėsi tė dukshme e tė
padukshme.
O ti qė u bėn padrejtėsi tė tjerėve! Dije se lutja
e atij qė i ėshtė bėrė padrejtėsi pranohet, qoftė
ai musliman apo jobesimtar. Nė hadithin tė cilin e
transmeton Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i
Dėrguari i Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė, ka thėnė: Ruajuni lutjes sė
atij qė i ėshtė bėrė padrejtėsi, qoftė ai edhe
jobesimtar, ngase ajo ska mbulesė.
Shpėrblimi vjen shpejt nga ana e Allahut Fuqiplotė.
Pėrkujto fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: E ti
kurrsesi mos e mendo Allahun si tė pakujdesshėm
ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė
duke i lėnė ata, pėrderisa njė ditė nė tė cilėn
sytė shtangen (mbesin tė hapur). (atė ditė)
Ata tė ngutur e duke i ngritur kokat e tyre lart
nuk lėvizin sytė e tyre (pėr tė shikuar), e
zemrat e tyre janė tė zbrazura (nga frika).
(Ibrahim, 42, 43)
Gjithashtu fjalėt: A mos mendon njeriu se do
tė lihet duke mos zėnė asgjė (pa kurrfarė
pėrgjegjėsie). (Kijame, 36) Pra, mė lė Mua dhe ata qė e mohojnė kėtė Kuran.
Ne do t'i afrojmė ata dalėngadalė te dėnimi prej
nga nuk presin. Dhe atyre Unė u jap afat, sepse
ndėshkimi Im ėshtė shumė i fortė. (Kalem, 44,
45) E ata qė bėnė zullum do ta kuptojnė se
ē'pėrfundimi i shkojnė (ē'dėnim tė ashpėr ose
ē'vendi nė xhehenem do t'i nėnshtrohen). (Shuara,
227)
Pėrkujto vdekjen, varrin, errėsirėn e ngushtimin e
tij, peshoren dhe precizitetin e saj, siratin (urėn),
ringjalljen dhe momentet e saj, pėrkujto momentin
e ardhjes sė melekut tė vdekjes kur tė vijė tė tė
marrė shpirtin, kur tė zbritesh nė varr i vetmuar
vetėm me veprat e tua, kur tė tė thėrrasė Allahu
pėr llogari nė Ditėn e gjatė tė Kiametit para
Allahut tė Lartėsuar.
Kthimi i tė drejtave atė ditė do tė bėhet me
marrjen e tė mirave tė dėmtuesit dhe largimin e
mėkateve nga i dėmtuari. Ebu Hurejra, Allahu qoftė
i kėnaqur me tė, transmeton se i Dėrguari i
Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė,
ka thėnė: "A e dini se kush ėshtė i
falimentuari?" Thanė: Te ne ėshtė ai qė ska
para e as mall. Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem tha: I falimentuar ėshtė ai qė Ditėn e
Kiametit vjen me namaz, agjėrim dhe zekat, mirėpo
ka sharė kėtė, ka shpifur pėr atė, ka goditur atė.
Andaj i jep atij nga tė mirat e veta, edhe tjetrit
nga tė mirat e tij, e kur ti harxhohen tė mirat
para se tė lahet me ata, i merr mėkatet e tyre, i
hidhen atij dhe me to hidhet nė zjarr." (Shėnon
Muslimi.)
Megjithatė, tė pėrgėzoj o ti qė bėn padrejtėsi,
pasi porta e pendimit ėshtė e hapur. Thotė i
Dėrguari i Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė: Allahu shtrin Dorėn e Tij
natėn qė tė pendohet mėkatari i ditės dhe e shtrin
Dorėn ditėn, qė tė pendohet mėkatari i natės,
derisa tė lindė Dielli nga perėndimi. (Shėnon
Muslimi.) Ndėrkaq, nė njė transmetim tė Tirmidhiut
qėndron: Allahu pranon pendimin nga robi i Tij
pėrderisa tė mos gargarisė.
Mirėpo pendimi pranohet me kėto kushte:
-braktisja e gjynahut menjėherė;
-pendimi pėr gabimin e bėrė;
-zotimi se nuk do ta pėrsėritė mė;
-kthimi i hakut atyre qė dėmtoi, ose kėrkimi i
faljes.