Nėse dėshiron tė jesh
prej atyre qė u pranohet lutja
Bėhu i sinqertė nė lutjen tėnde drejtuar
Allahut tė Lartėsuar dhe mos lut askėnd pėrveē
Tij, ngase duaja ėshtė adhurim (ibadet), madje
ndėr ibadetet mė tė rėndėsishme dhe mė tė vlefshme,
sepse Allahu i Lartėsuar pranon vetėm atė qė ėshtė
e sinqertė pėr Tė. Ai thotė: Dhe (mua mė
shpallet) se vėrtet xhamitė janė veēantė pėr ta
adhuruar Allahun, e mos adhuroni nė to askėnd
tjetėr me Allahun! (Xhin, 18)
Gjithashtu thotė: Pra, adhurojeni Allahun me
njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, edhe pse
jobesimtarėt e urrejnė atė (adhurimin).
(Gafir, 14)
Ndėrsa Ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
transmeton se i Dėrguari i Allahut, paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė, thotė: Kur tė
kėrkosh, kėrko prej Allahut. Nėse kėrkon ndihmė,
kėrko prej Allahut.1 Duro dhe mos nxito nė pėrgjigje. Nėse
durimi yt mbaron, atėherė ti do tė jesh humbės, je
sjellė keq me Allahun. Ebu Hurejra transmeton se i
Dėrguari i Allahut ka thėnė: I pranohet lutja
(lutėsit) pėrderisa nuk nxiton e thotė: Luta, por
nuk mu pranua lutja.2
Gjithashtu, nga ai transmetohet se ka thėnė: I
pranohet lutja (e lutėsit) pėrderisa nuk
lutet pėr ndonjė mėkat ose pėr ndėrprerjen e
lidhjeve familjare dhe pėrderisa nuk nxiton.
I ėshtė thėnė: O i Dėrguar i Allahut, ēėshtė
nxitimi? Tha: Tė thotė: Bėra lutje, bėra
lutje dhe nuk shoh se mė ėshtė pranuar. Me kėtė
rast pikėllohet dhe e lė lutjen (duanė).3 Pendohu pėr tė gjitha mėkatet dhe kthehu
tek Ai, ngase shumicėn e atyre qė ankohen nga
mospranimi i lutjeve e kanė kapluar mėkatet.
Mėkatet janė pasojė e ēdo fatkeqėsie. Vėlla i
dashur, shembulli i mėkatarit nė lutjen e tij
ėshtė si shembulli i njeriut i cili lufton me
ndonjė mbret tė kėsaj bote pėr njė kohė tė gjatė
dhe pastaj shkon dhe i kėrkon mbretit ndonjė tė
mirė. Ēfarė mendon pėr kėtė njeri? A do tė arrijė
ta realizojė kėrkesėn e vet? Do ta realizojė vetėm
nėse dashuria e njeriut pėr mbretin ėshtė e
sinqertė dhe e ēiltėr. Kujdesu qė kafshata e gojės tė jetė hallall
(e lejuar). Mos e fut nė barkun tėnd haramin (tė
ndaluarėn). Nėse njeriu stoliset me kėto qė thamė,
atėherė do tė vėrejė gjurmėt e pranimit tė lutjeve
tė veta. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: O
ju njerėz! Allahu ėshtė i mirė dhe nuk pranon
veēse tė mirėn." Ai i urdhėroi besimtarėt sikurse
i urdhėroi tė Dėrguarit dhe u tha:(Ne u
patėm thėnė): "O ju tė dėrguar, hani atė qė ėshtė
e lejuar dhe e mirė dhe bėni vepra tė mira se Unė
e di atė qė ju veproni. (Muminun 51).
Gjithashtu thotė: O ju qė besuat, hani nga tė
mirat qė ua kemi dhėnė dhe falėnderoni Allahun,
nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni. (Bekare,
172)
Pastaj pėrmendi njeriun i cili ka udhėtuar gjatė
me flokė tė shpupuritura dhe tė pluhurosura dhe qė
i shtriu duart e tij kah qielli (duke thėnė): O
Krijues, o Krijues!, kurse ushqimi i tij ėshtė
haram, pija e tij haram, veshmbathja e tij haram
dhe ėshtė ushqyer me haram. E, si do t'i pranohet
lutja?!'"
Sad bin ebi Vekasi, Allahu qoftė i kėnaqur prej
tij, ėshtė bėrė i njohur nė mesin e sahabėve pėr
pranimin e lutjeve tė tij. Kur bėnte dua, lutja e
tij ngrihej dhe nuk kthehej vetėm se me realizimin
e asaj qė kėrkoi. Ai thotė: Ēdo kafshatė qė kam
futur nė gojė e di nga ka ardhur dhe si ka dalė.
Pikėrisht kėtu qėndron fshehtėsia e pranimit tė
lutjeve, pra, kafshata e lejuar. Ki mendim tė mirė pėr Allahun e Lartėsuar.
Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
transmeton se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė:
Luteni Allahun duke qenė tė bindur nė pranimin e
lutjes. Vėrtet Allahu nuk e pranon lutjen nga
zemra e pakujdesshme.4
Vėlla i dashur, tė jesh i bindur pėr pranimin e
lutjes. Allahu pranoi lutjen e krijesės mė tė keqe,
Iblisit, i cili ėshtė mė i keq se ti. Mos e tepro nė lutjen tėnde. Teprimi kėtu
ka pėr qėllim ēdo lutje qė ėshtė nė kundėrshtim me
urtėsinė e Allahut Fuqiplotė, nė kundėrshtim me
ligjin dhe urdhrin e Tij, ose pėrmban nė vetvete
tė kundėrtėn e asaj qė ka lajmėruar Ai. Allahu
thotė: Luteni Zotin tuaj tė pėrulur e nė
heshtje, pse Ai nuk i do ata qė e teprojnė. (Araf,
55)
Mos iu lut Allahut pėr atė qė nuk tė pėrket ty, si
diēka nga pozitat e tė Dėrguarve, mos e tepro nė
lutje duke pėrmendur ēdo hollėsi tė panevojshme,
ose duke kėrkuar atė qė nuk tė lejohet tė kėrkosh,
pėr shembull diēka nga haramet (tė ndaluarat), ose
ta ngresh zėrin gjatė lutjes e tė ngjashme me kėto. Urdhėro pėr tė mirė dhe ndalo nga e keqja.
Hudhejfeja, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, thotė
se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i
Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: Pasha Atė nė
dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, ose do tė
urdhėroni pėr tė mirė e do tė ndaloni nga e keqja,
ose do tė zbresė Allahu dėnimin mbi ju. Kėshtu qė
do ti luteni Atij, por nuk do tua pranojė lutjet.5 Filloje lutjen me falėnderimin e Allahut,
pastaj dėrgo salavate e selame mbi tė Dėrguarin e
Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin
mbi tė, e pastaj lutu pėr atė qė ke nevojė. Kthehu
nė drejtim tė kibles, zgjidh shprehjet mė tė mira
e kuptimplota, por ska fjalė mė kuptimplote dhe
mė tė mira sesa ato qė kanė ardhur nė Kuran dhe nė
hadithin e vėrtetė, ngase ato kanė mė shumė
bereqet dhe janė shprehje pėrmbledhėse. Kėrko momente dhe kohė tė vlefshme. Kėto
janė mbrėmja e natės sė Arafatit ndėr netėt e
vitit, netėt e muajit tė Ramazanit ndėr muajt e
vitit, e sidomos dhjetė netėt e fundit tė tij, e
veēanėrisht nata e Kadrit, dita e xhuma ndėr ditėt
e javės, fundi i natės, koha mes ezanit dhe
ikametit, koha kur zbret shiu, etj.. Shfrytėzo momentin kur je nė sexhde, pas
namazit, nė muajin e Ramazanit, etj.. Shfrytėzo rastet kur je nė vėshtirėsi, kur
je nė udhėtim, kur je i sėmurė, kur je i dėmtuar,
etj.. Ngriji duart gjatė lutjes. Selmani, Allahu
qoftė i kėnaqur prej tij, transmeton se i Dėrguari
i Allahut ka thėnė: Allahu ėshtė i turpshėm,
ėshtė fisnik. Atij i vjen turp qė, kur njė rob i
Tij i ngre duart, tia kthejė atij tė zbrazura.6 Paraprije lutjen nga ndonjė vepėr e mirė,
si namazi, agjėrimi, sadakaja A nuk e sheh vėlla
se mė tepėr shpresohet nė pranimin e duasė pas
namazit, ngase ėshtė bėrė pas njė vepre tė mirė.
Prandaj, vėlla i dashur, provo tė lutesh pas njė
pikė loti nga frika e Allahut Fuqiplotė, ose pas
ndonjė pune qė i ke mbaruar ndonjė vėllai, ose pas
sadakasė qė ke dhėnė nė errėsirėn e natės Lute Allahun me emrat e Tij tė bukur. Ai
thotė: Allahu ka emrat mė tė mirė, andaj Atė
thirreni me ata. (Araf, 180)
Fillo me lutjen pėr veten tėnde, pastaj pėr
prindėrit e tu e pastaj edhe pėr vėllezėrit e tu
muslimanė, pėr dijetarėt e pėr burra tė mirė e tė
ndershėm.
Nė fund, vėlla i dashur, mos u dėshpėro nėse nuk
sheh pėrgjigje, nėse lutja jote spranohet.
Ndoshta tė ėshtė pėrgjigjur Allahu duke tė tė
larguar ndonjė sprovė dhe fatkeqėsi pėr tė cilėn
ti ske njohuri, ose nuk tė ėshtė pėrgjigjur, duke
e ditur se ajo qė ke kėrkuar sėshtė e mirė pėr ty;
pasuria qė ke kėrkuar ndoshta do tė bėnte qė ti tė
prisheshe e tė largoheshe nga Allahu, ose ke
kėrkuar djalė e Allahu e ka ditur qė ai, kur tė
rritet, nuk do tė tė respektojė, ose ke kėrkuar
ndonjė punė, por ajo punė tė hap rrugėt e haramit
(sė ndaluarės). Por mund qė ju ta urreni njė
send, e ai ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund
qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm pėr ju.
(Bekare, 216). Ndoshta nuk tė ėshtė pėrgjigjur
ngase ti ke futur haram nė riskun tėnd, ose sepse
Ai dėshiron tė shohė kėmbėnguljen tėnde gjatė
lutjes nė fundin e natės. Allahu di mė sė miri!
Pėrktheu: Almedin Ejupi
31.8.2007
1
Shėnon Ahmedi 1/293, Tirmidhiu 2511. 2 Shėnon Buhariu 6340, Muslimi 2735.
3
Shėnon Muslimi 2735.
4
Shėnon Tirmidhiu 3479. 5
Shėnon Tirmidhi 2169. Ahmedi 2885.
6
Albani e cilėson si sahih nė Sahihul Xhami 1757.