Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Dallimet mes kapitalizmit dhe Islamit

Le tė shtrojmė pyetjen se a thua vallė ka dallim mes kapitalizmit dhe sistemit ekonomik islam. Nė fakt, tė dy sistemet tė lejojnė tė pasurohesh, por ndryshojnė krejtėsisht nė atė se si ato tė holla duhen akumuluar dhe harxhuar. Shkaqet pėr tėrė kėto ndryshime janė burimet dhe qėllimi pėrfundimtar i secilit sistem.
Kapitalizmi ėshtė i bazuar nė konceptin se ekonomia ėshtė ajo e cila kontrollon nevojat e njeriut, tė cilat janė tė pakufizuara dhe po ashtu tregon se si tė plotėsohen kėto nevoja. Ky sistem varet nga ajo ndarje qė bėn kisha dhe shteti ose, me fjalė tė tjera, ndarja qė bėn Krijuesi sipas kėrkesave jetėsore. Koncepti i lirisė luan njė rol tė madh nė ideologjinė kapitaliste. Liria garantohet nga shteti, prandaj njeriu ėshtė i lirė t’i plotėsojė nevojat e tij nė ēfarėdo mėnyre qoftė, pėrderisa nuk nėpėrkėmb lirinė e tė tjerėve. Do tė ishte e udhės qė t’i hedhim njė shikim rrugėve rreth nesh dhe tė shohim rezultatet katastrofike tė kėtij sistemi. Kjo gjendje vjen shkaku i plotėsimit tė nevojave dhe nė kėtė rast mund tė themi se industria e pornografisė dhe ajo e alkoolit/drogės janė ato qė nxjerrin mė shumė fitime nė sistemin kapitalist. A ėshtė ky ai sistem nė tė cilin duam tė rrisim fėmijėt tanė?
Sistemi ekonomik islam niset vetėm nga ai burim qė ėshtė i kapshėm pėr tė plotėsuar nevojat dhe dėshirat e tė gjithėve, pa rezultuar nė kaos. Burimi i kėtyre rregullave ėshtė pa dyshim Krijuesi ynė. Islami, i cili burimin e tij e ka nga Krijuesi, nuk i mohon nevojat e njerėzve, por nė vend tė kėsaj (mohimit tė nevojave njerėzore), ai (Islami) i rregullon mėnyrat dhe rrugėt se si duhet tė pėrmbushen kėto nevoja dhe dėshira. Ne, si qenie njerėzore, e kemi lirinė pėr t’i shfrytėzuar mendjet tona pėr ta argumentuar ekzistimin e Zotit dhe se Islami ėshtė mėshirė prej Tij pėr ne, me qėllim qė tė udhėzohemi dhe tė jetojmė duke pasur objektiva dhe qėllime. Nėse Islami pranohet nga individi, ai pastaj bėhet ithtar i rregullave tė vėna nė tė (Islam). Kjo tregon se si Islami e definon lirinė nė tė jetuarit tonė. Ndėr tė tjera, liria ėshtė tė jetuarit nga sistemi mė i mirė i mundshėm, duke mos bėrė ndonjė sistem i cili e shkatėrron tė jetuarit e tė tjerėve.
Kapitalizmi, pėrveē tjerash, ėshtė i bazuar nė teorinė e pamjaftueshmėrisė (mungesės) relative. Kjo do tė thotė se gjithmonė duhet tė ketė njė pamjaftueshmėri tė artikujve tė pėrdorimit tė gjerė pėr t’i pėrmbushur nevojat e njerėzve. Kjo lirisht mund tė thuhet se nuk ka tė bėjė me realitetin objektiv. Sot gjenden mjaft artikuj tė pėrdorimit tė gjerė pėr tė pėrmbushur nevojat e secilit individ, por kjo nė fakt e kundėrshton parimin e pamjaftueshmėrisė relative, ku disa njerėz kanė mungesė edhe tė gjėrave elementare, pėrderisa disa njerėz tė tjerė kanė tepricė tė gjėrave elementare, por edhe tė gjėrave sekondare po ashtu. Ēfarė absurdi!
Kjo teori e ndan shoqėrinė nė dy pjesė, ku pjesa e parė ėshtė mė e vogėl dhe ka grumbulluar shumė pasuri, pėrderisa disa tė tjerė, tė mjerė, luftojnė edhe pėr kafshatėn e gojės.
Islami, pėr dallim nga kapitalizmi, nuk e pėrkrah idenė e pamjaftueshmėrisė relative. Islami nuk lejon qė kjo gjė tė ndodhė. Nevojat bazike janė tė garantuara pėr ēdo musliman, por edhe pėr ēdo jomusliman, nėse pushteti shtetėror ėshtė nė duar tė muslimanėve. Nė kėto nevoja pėrfshihet ushqimi adekuat, veshmbathja, arsimimi dhe siguria fizike. Qėllimi primar ėshtė qė tė gjithė tė prodhojnė dhe tė gjithė tė konsumojnė. Islami nuk bazohet nė ēmim, si metodė tė shpėrndarjes sė tė mirave, por nė diēka mė tė mirė, e ajo ėshtė mėnyra e shpėrndarjes sė mjeteve financiare te tė gjithė pjesėtarėt e njė pjese tė caktuar lokale. Nėse nevojat bazike plotėsohen, ēdokush mund tė jetojė njė jetė mė tė lumtur, por, pėrveē kėsaj, njerėzit janė tė lejuar tė kėrkojnė ndonjė jetesė qė u pėrshtatet mė sė miri, mė qėllim qė ajo (jetesa e tyre) ta arrijė maksimumin e mundshėm nė ēėshtjen e pėrmbushjes sė gjėrave tė nevojshme. Nėse ky sistem merret nė konsideratė dhe futet nė pėrdorim, e tėrė shoqėria do tė prosperojė, me dėshirėn e Allahut tė Lartėsuar, sepse kur njerėzit punojnė pėr tė qenė mė tė lumtur e jo mė tė pasur, atėherė ata janė mė tė suksesshėm dhe mė produktivė. Mund tė kemi dallime tė mėdha ekonomike mes njerėzve dhe qėllimi qė tė gjithė t’i kenė nevojat bazike tė plotėsuara, mirėpo duke marrė parasysh se njerėzit kanė aftėsi tė ndryshme pėr tė vepruar, nuk ėshtė mėkat nėse ndokush dėshiron tė fitojė mė shumė. Sistemi ekonomik islam ėshtė thjesht vetėm pjesė e Islamit. Ai (sistem) nuk mundet tė jetė pjesė e ndarė e kėsaj feje madhėshtore. Muslimanėt i pėrmbahen urdhrit qė u ėshtė dhėnė atyre: “Kėrkoje vendin tėnd nė botėn e ardhshme, nė atė qė Allahu jua ka dhėnė juve, mos e lė anash pjesėn tėnde tė kėsaj bote dhe bėhu i sjellshėm ashtu sikurse Allahu ėshtė sjellė mirė me ty dhe mos bėj vjedhje nė tokė!” (Kuran)
 


Pėrktheu dhe pėrshtati: Arsim Jonuzi
Burimi: http://www.icsfp.com/EN/Contents.aspx?AID=3054
21.9.2007
 

                                                      www.klubikulturor.com