Le
tė shtrojmė pyetjen se a thua vallė ka dallim mes
kapitalizmit dhe sistemit ekonomik islam. Nė fakt,
tė dy sistemet tė lejojnė tė pasurohesh, por
ndryshojnė krejtėsisht nė atė se si ato tė holla
duhen akumuluar dhe harxhuar. Shkaqet pėr tėrė
kėto ndryshime janė burimet dhe qėllimi
pėrfundimtar i secilit sistem.
Kapitalizmi ėshtė i bazuar nė konceptin se
ekonomia ėshtė ajo e cila kontrollon nevojat e
njeriut, tė cilat janė tė pakufizuara dhe po ashtu
tregon se si tė plotėsohen kėto nevoja. Ky sistem
varet nga ajo ndarje qė bėn kisha dhe shteti ose,
me fjalė tė tjera, ndarja qė bėn Krijuesi sipas
kėrkesave jetėsore. Koncepti i lirisė luan njė rol
tė madh nė ideologjinė kapitaliste. Liria
garantohet nga shteti, prandaj njeriu ėshtė i lirė
ti plotėsojė nevojat e tij nė ēfarėdo mėnyre
qoftė, pėrderisa nuk nėpėrkėmb lirinė e tė tjerėve.
Do tė ishte e udhės qė ti hedhim njė shikim
rrugėve rreth nesh dhe tė shohim rezultatet
katastrofike tė kėtij sistemi. Kjo gjendje vjen
shkaku i plotėsimit tė nevojave dhe nė kėtė rast
mund tė themi se industria e pornografisė dhe ajo
e alkoolit/drogės janė ato qė nxjerrin mė shumė
fitime nė sistemin kapitalist. A ėshtė ky ai
sistem nė tė cilin duam tė rrisim fėmijėt tanė?
Sistemi ekonomik islam niset vetėm nga ai burim qė
ėshtė i kapshėm pėr tė plotėsuar nevojat dhe
dėshirat e tė gjithėve, pa rezultuar nė kaos.
Burimi i kėtyre rregullave ėshtė pa dyshim
Krijuesi ynė. Islami, i cili burimin e tij e ka
nga Krijuesi, nuk i mohon nevojat e njerėzve, por
nė vend tė kėsaj (mohimit tė nevojave njerėzore),
ai (Islami) i rregullon mėnyrat dhe rrugėt se si
duhet tė pėrmbushen kėto nevoja dhe dėshira. Ne,
si qenie njerėzore, e kemi lirinė pėr ti
shfrytėzuar mendjet tona pėr ta argumentuar
ekzistimin e Zotit dhe se Islami ėshtė mėshirė
prej Tij pėr ne, me qėllim qė tė udhėzohemi dhe tė
jetojmė duke pasur objektiva dhe qėllime. Nėse
Islami pranohet nga individi, ai pastaj bėhet
ithtar i rregullave tė vėna nė tė (Islam). Kjo
tregon se si Islami e definon lirinė nė tė
jetuarit tonė. Ndėr tė tjera, liria ėshtė tė
jetuarit nga sistemi mė i mirė i mundshėm, duke
mos bėrė ndonjė sistem i cili e shkatėrron tė
jetuarit e tė tjerėve.
Kapitalizmi, pėrveē tjerash, ėshtė i bazuar nė
teorinė e pamjaftueshmėrisė (mungesės) relative.
Kjo do tė thotė se gjithmonė duhet tė ketė njė
pamjaftueshmėri tė artikujve tė pėrdorimit tė
gjerė pėr ti pėrmbushur nevojat e njerėzve. Kjo
lirisht mund tė thuhet se nuk ka tė bėjė me
realitetin objektiv. Sot gjenden mjaft artikuj tė
pėrdorimit tė gjerė pėr tė pėrmbushur nevojat e
secilit individ, por kjo nė fakt e kundėrshton
parimin e pamjaftueshmėrisė relative, ku disa
njerėz kanė mungesė edhe tė gjėrave elementare,
pėrderisa disa njerėz tė tjerė kanė tepricė tė
gjėrave elementare, por edhe tė gjėrave sekondare
po ashtu. Ēfarė absurdi!
Kjo teori e ndan shoqėrinė nė dy pjesė, ku pjesa e
parė ėshtė mė e vogėl dhe ka grumbulluar shumė
pasuri, pėrderisa disa tė tjerė, tė mjerė,
luftojnė edhe pėr kafshatėn e gojės.
Islami, pėr dallim nga kapitalizmi, nuk e pėrkrah
idenė e pamjaftueshmėrisė relative. Islami nuk
lejon qė kjo gjė tė ndodhė. Nevojat bazike janė tė
garantuara pėr ēdo musliman, por edhe pėr ēdo
jomusliman, nėse pushteti shtetėror ėshtė nė duar
tė muslimanėve. Nė kėto nevoja pėrfshihet ushqimi
adekuat, veshmbathja, arsimimi dhe siguria fizike.
Qėllimi primar ėshtė qė tė gjithė tė prodhojnė dhe
tė gjithė tė konsumojnė. Islami nuk bazohet nė
ēmim, si metodė tė shpėrndarjes sė tė mirave, por
nė diēka mė tė mirė, e ajo ėshtė mėnyra e
shpėrndarjes sė mjeteve financiare te tė gjithė
pjesėtarėt e njė pjese tė caktuar lokale. Nėse
nevojat bazike plotėsohen, ēdokush mund tė jetojė
njė jetė mė tė lumtur, por, pėrveē kėsaj, njerėzit
janė tė lejuar tė kėrkojnė ndonjė jetesė qė u
pėrshtatet mė sė miri, mė qėllim qė ajo (jetesa e
tyre) ta arrijė maksimumin e mundshėm nė ēėshtjen
e pėrmbushjes sė gjėrave tė nevojshme. Nėse ky
sistem merret nė konsideratė dhe futet nė pėrdorim,
e tėrė shoqėria do tė prosperojė, me dėshirėn e
Allahut tė Lartėsuar, sepse kur njerėzit punojnė
pėr tė qenė mė tė lumtur e jo mė tė pasur, atėherė
ata janė mė tė suksesshėm dhe mė produktivė. Mund
tė kemi dallime tė mėdha ekonomike mes njerėzve
dhe qėllimi qė tė gjithė ti kenė nevojat bazike
tė plotėsuara, mirėpo duke marrė parasysh se
njerėzit kanė aftėsi tė ndryshme pėr tė vepruar,
nuk ėshtė mėkat nėse ndokush dėshiron tė fitojė mė
shumė. Sistemi ekonomik islam ėshtė thjesht vetėm
pjesė e Islamit. Ai (sistem) nuk mundet tė jetė
pjesė e ndarė e kėsaj feje madhėshtore. Muslimanėt
i pėrmbahen urdhrit qė u ėshtė dhėnė atyre:
Kėrkoje vendin tėnd nė botėn e ardhshme, nė atė
qė Allahu jua ka dhėnė juve, mos e lė anash pjesėn
tėnde tė kėsaj bote dhe bėhu i sjellshėm ashtu
sikurse Allahu ėshtė sjellė mirė me ty dhe mos bėj
vjedhje nė tokė! (Kuran)
Pėrktheu dhe pėrshtati: Arsim Jonuzi
Burimi: http://www.icsfp.com/EN/Contents.aspx?AID=3054
21.9.2007