Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Ēfarė vendosa tė bėja para 18 vitesh

Lavdėrimi i takon vetėm Allahut, salavatet dhe selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij.
Para tetėmbėdhjetė vitesh, derisa jetoja nė Aman tė Jordanisė, nė njė rast takova njė vėlla nė Islam dhe ai mė tregoi se kishte falur namazin e teravisė nė xhaminė nė tė cilin ishte imam hoxha Abdullah Azami, Allahu e mėshiroftė. Ai tregoi se pas hoxhės faleshin njė xhemat mjaft i madh muslimanėsh dhe nga gjėrat qė pėrmendi ishte edhe ajo se atė natė kishte ndodhur njė gjė e mirė gjatė faljes, por nė tė njėjtėn kohė edhe jo e pėlqyeshme. E mirė ishte pėr imamin, ndėrsa pėr tė gjithė ne tė tjerėt ishte jo e pėlqyeshme, pėrveē pėr fėmijėt e imamit.
Ndodhia ishte se kur hoxha Abdullah Azami gjatė leximit tė Kuranit nė teravi gabonte, fėmijėt e tij tė vegjėl e pėrmirėsonin atė, kurse ne tė pranishmit e tjerė nuk mundeshim pasi nuk i dinim pėrmendėsh pjesėt e Kuranit qė lexonte ai. Prandaj kjo ishte gjė e mirė pėr hoxhėn dhe jo e pėlqyeshme pėr ne.
U magjepsa nga kjo ndodhi e jashtėzakonshme, e cila tregon shembullin e mirė tė edukimit tė fėmijėve, mėsimin e Kuranit pėrmendėsh, thellimin nė kuptimin e tij dhe me lejen e Allahut edhe tė punuarit me tė.
Mė la aq shumė mbresa, saqė shpresova tė isha unė imami dhe fėmijėt e mi tė vegjėl tė mė pėrmirėsonin kur gaboja, edhe pse unė nė atė kohė ende nuk isha i martuar.
E tėrė kjo magjepsje dhe zili ishte duke u nisur nga fjala e Allahut: “E pėr shpėrblim tė tillė le tė garojnė ata qė lakmojnė tė mirėn.” (Mutafifin, 26), dhe nga thėnia e tė Dėrguarit, bekimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė: “Nuk ka zili pėrveē ndaj personit qė Allahu ia dha librin (e mėsoi Kuranin) dhe me tė falet gjatė tėrė natės. Dhe njeriut qė Allahu i dha pasuri e ai jep prej saj ēdo kohė, ditėn dhe natėn.” (Buhariu dhe Muslimi)
Nė ato kohė, kur bisedoja me disa shokė, u flisja pėr kėtė ambicie dhe u thosha se medresetė e rregullta nuk arrijnė t`i edukojnė dhe t’i mėsojnė fėmijėt ashtu si kėrkohet nė Islam.
Vendosa tė mundohesha, me aq sa do tė kisha mundėsi, qė, kur tė kisha fėmijė ndonjėherė, do t`ua mėsoja atyre librin e Allahut (Kuranin) pėrmendėsh dhe se kjo do tė ishte pėrpjekja ime mė e madhe nė jetė.
Pas njė kohe u martova dhe Allahu mė furnizoi me fėmijė.
Menjėherė fillova realizimin e qėllimit qė kisha vendosur qė nė kohėn e rinisė sime, atėherė kur pata dėgjuar pėr ngjarjen me hoxhėn Abdullah Azam dhe fėmijėt e tij.
Me fėmijėt e mi, nė edukimin dhe mėsimin e tyre, pasova rrugėn e tė parėve tanė. Ishte e vėshtirė, pasi ishin tė vegjėl dhe nuk kisha ndihmėtarė nė kėtė punė, pastaj edhe rruga prej shtėpisė sonė deri te hoxha qė i mėsonte ishte e largėt.
Prandaj, ishte e nevojshme qė ata tė banonin nė shtėpinė e hoxhės qė i mėsonte, i cili jetonte pesėdhjetė kilometra larg. Fėmijėt na mungonin pesė ditė nė javė. Askush nuk e di ēfarė ndieja nė zemėr kur i pėrcillja tek autobusi dhe i hipja nė tė duke i pėrshėndetur dhe duke i lėnė nė ruajtje tė Allahut.
Fėmijėt e mi, qė nė vegjėli, u mėsuan tė udhėtojnė nė vende tė largėta, tė vetmuar. U mėsuan tė rrinė me burra dhe tė rinj, derisa arritėn tė njihen me njerėz mė shumė se unė.
Gjatė kėsaj kohe, ata kanė pėrjetuar ngjarje tė kėndshme me njerėz, e ndoshta ndonjėherė do tė arrij t`ua tregoj disa prej tyre. Mėsuesi i tyre gjithashtu ishte njė hoxhė qė dinte Kuranin pėrmendėsh dhe ishte nga kėrkuesit e dijes.
Pas tre vitesh, fėmija i parė, Tariku, dhe i dyti, Davudi, u bėnė hafizė tė Kuranit dhe kjo ishte dhunti nga Allahu i Lartėsuar. Fėmija i dytė, Davudi, edhe pse kishte filluar tė mėsonte mė vonė se Tariku, pasi ishte njė vit e tre muaj mė i vogėl, e pėrfundoi hifzin me Tarikun.
Kur pėrfunduan hifzin, Tariku kishte mbushur tetė vite e gjysmė, kurse Davudi ishte pėrafėrsisht shtatė vjeē. Mėsuesi i tij atėherė mė patė thėnė se Davudi mund tė jetė hafizi mė i vogėl nė vend.
Pas kėsaj filluan tė mėsojnė pėrmbledhjen e haditheve “Umdetul Ahkam” dhe e pėrfunduan, pastaj librin “Bejkunije”, “Tahavije” dhe “Axhirumije”. Kurse tani janė duke mėsuar “Rijadu Salihin” dhe kanė arritur tė mėsojnė 250 hadithe pėrmendėsh, falėnderimi i takon Allahut!
Dje, derisa ua falja njerėzve namazin e teravive, gabova gjatė leximit nė dy vende. Ata qė mė pėrmirėsonin ishin fėmijėt e mi!
Kjo mė kujtoi ndodhinė e para 18 viteve, prandaj e falėnderova Allahun qė mė dha sukses dhe e lus Atė qė tė m’i shtojė begatitė e Tij!
Nė fund them se ai qė ėshtė me Allahun, nuk merakoset. Kush ėshtė i sinqertė me Allahun, edhe Allahu do tė jetė i sinqertė me tė. Rruga e largėt prej 1000 miljesh fillohet me njė hap, prandaj kėrko ndihmėn e Allahut dhe mos u bė i pafuqishėm.
 

Autor: Shejh Ihsan Utejbi
Pėrktheu: Alaudin Abazi
3.8.2007

                                                      www.klubikulturor.com