Vajza e Ebu Bekrit dhe njėkohėsisht bashkėshortja
mė e dashur e tė Dėrguarit alejhi selam lindi nė
vitin e katėrt tė shpalljes. Emri i saj ishte
Aishe, ndėrsa mbiemri Umu Abdullah (nėna e
Abdullahut), mirėpo nė pėrgjithėsi e thėrrisnin e
sinqerta. Kur nuk ke fėmijė, nuk ke as mbiemėr.
Tė kishe mbiemėr nė atė kohė ishte nder i madh dhe
njerėzit gjithmonė e donin njė gjė tė tillė. Njė
ditė, Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e
pyeti tė Dėrguarin e Allahut, paqja dhe mėshira e
Allahut qofshin mbi tė: O i Dėrguar i Allahut,
gratė e tjera kanė mbiemėr, ndėrsa unė nuk kam,
prandaj tė lutem ma propozo njė. I Dėrguari
alejhi selam i tha: Pėrse nuk merr mbiemrin e
Umu Abdullahut? Abdullahu ishte i biri i
motrės sė Aishes.
Qė nė fėmijėri, Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, ishte jashtėzakonisht inteligjente. Ende vajzė,
ajo ishte e kėndshme, gazmore dhe kishte kujtesė
fantastike. Madje, edhe kur u moshua, i mbante
mend disa momente tė fėmijėrisė sė saj tė hershme.
Kur ndodhi shpėrngulja e tė Dėrguarit alejhi selam
prej Mekės nė Medinė, ajo ishte jo mė shumė se 9
vjeēe, por historia tregon se shumė gjėra janė
transmetuar pikėrisht prej saj. Asnjė prej shokėve
tė tė Dėrguarit alejhi selam nuk kishte mbledhur
mė shumė hadithe se ajo.
I Dėrguari i Allahut alejhi selam dhe Ebu Bekri,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, kishin deklaruar se
ishin vėllezėr dhe ky deklarim kishte vlerė tė
madhe. Martesa e tė Dėrguarit alejhi selam me
bijėn e tij kėtė lidhje e bėri edhe mė tė fortė.
Pas vdekjes sė Hatixhes, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, gruaja e Othmanit, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, e pyeti tė Dėrguarin alejhi selam nėse kishte
dėshirė tė martohej pėrsėri, pėr ta larguar
pikėllimin. I Dėrguari alejhi selam i tha asaj:
Me kė tė martohem, me ndonjė tė vejė, apo me tė
virgjėr? Ajo iu pėrgjigj: Prej tė dy
kategorive ka. Aishja, bija e Ebu Bekrit, ėshtė e
virgjėr dhe Sauda, bija e Zamės, ėshtė e vejė. Mė
vonė, i Dėrguari alejhi selam u martua me tė dyja.
Para se Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, tė
martohej me tė Dėrguarin e Allahut, paqja dhe
mėshira e Allahut qoftė mbi tė, ajo ishte e fejuar
me njė jobesimtar. Familja e tė fejuarit tė Aishes
e prishėn kėtė fejesė nga shkaku se mendonin se
pasi tė martohej me Aishen, djali i tyre do tė
bėhej musliman. Nė atė kohė, Aishja ishte vetėm 6
vjeēe.
Pas vendosjes nė Medinė, i Dėrguari alejhi selam e
dėrgoi Zejd ibn Harithin dhe shėrbėtorin e tij Ebu
Rafen pėr ta pėrcjellė Aishen, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, pėr nė Mekė. Shoqėruesve tė Aishes,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i Dėrguari alejhi
selam u kishte dhėnė 500 dėrhemė si furnizim pėr
atė udhėtim. Aishen, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
e sollėn nė Medinė pa pasur ndonjė problem gjatė
rrugės, mirėpo ndryshimi i klimės ndikoi
negativisht tek ajo. Ajo u sėmur dhe i ranė flokėt
e saj tė mrekullueshme. Pasi i kaloi ajo sėmundje,
ajo shtoi nė peshė. Pastaj Ebu Bekri e pyeti tė
Dėrguarin alejhi selam: Pse nuk e merr Aishen nė
shtėpinė tėnde, o i Dėrguar i Allahut? Ceremonia
martesore tanimė ėshtė bėrė e ditur. I Dėrguari
alejhi selam ia ktheu: Nuk kam tė holla pėr
tia paguar mehrin. Kur e dėgjoi kėtė Ebu
Bekri, mori 500 dėrhemė dhe ia dha tė Dėrguarit,
paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Ato tė
holla i mori i Dėrguari alejhi selam dhe ia dėrgoi
Aishes, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e cila erdhi
tek ai nė muajin sheval tė vitit tė parė tė
hixhretit.
Nė kohėn kur lindi Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, shtėpia e Ebu Bekrit ishte ndriēuar nga
drita e Islamit dhe kjo dritė kishte zėnė vend nė
zemrėn e saj. Kjo dashuri (pėr Islamin) u rrit
edhe mė shumė kur ajo u martua me tė Dėrguarin,
paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Shumė
ngjarje prekėse dhe interesante i kanė ndodhur
asaj. Nė vijim do tė pėrmendim disa prej tyre:
Tregimi i parė ėshtė ai kur Aishja, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, ishte me tė Dėrguarin alejhi selam
nė njė karvan. Kur u bė natė, e ndalėn karvanin
pėr tė pushuar. Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, u largua nga karvani pėr nevoja tė veta
personale dhe e humbi qaforen e saj tė ēmuar. Kur
e kuptoi se e kishte humbur, filloi ta kėrkonte.
Ndėrkohė, karvani kishte vazhduar rrugėn, mirėpo
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nuk e dinte
se ai nuk ishte nė vendin ku e kishte lėnė ajo.
Ajo u mbėshtoll me rrobat e veta dhe priste qė tė
vinte dikush pėr ta shpėtuar. Pas pak u takua me
Safvan ibn Mautalin, detyra e tė cilit ishte qė tė
qėndronte pas karvanit dhe tė mblidhte gjėrat qė
mbetnin mbrapa. Kur pa Aishen, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, i tha qė ngjitet mbi devenė e tij.
Afėr mesditės ata iu bashkėngjitėn karvanit. Kjo
ngjarje u dha rast disa njerėzve qė tė keqkuptojnė
dhe tė hedhin shpifje pėr tė. Hipokritėt filluan
njė propagandė tė djallėzuar kundėr Aishes, duke e
akuzuar atė pėr shkelje kurore. Kjo propagandė
mori pėrmasa tė hatashme, saqė i Dėrguari alejhi
selam u detyrua qė ta dėrgojė Aishen te prindėrit
e vet pėr ca kohė. Nė njė rast, ai tha: Nėse
Aishja ėshtė e pafajshme, Allahu i Lartėsuar do ta
mbrojė atė. Kjo ēėshtje zgjati disa ditė,
derisa Allahu i Lartėsuar e shfajėsoi Aishen,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nga kjo shpifje.
Shfajėsimi gjendet nė suren 24. Kjo ndodhi kur i
Dėrguari alejhi selam shkoi te shtėpia e prindėrve
tė saj. Ai i tha asaj se Allahu e kishte
shfajėsuar dhe i lexoi ajetet e kėsaj sureje rreth
ēėshtjes nė fjalė. Nėna e Aishes, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, i tha asaj tė ngrihet e ta
falėnderojė tė Dėrguarin, paqja dhe mėshira e
Zotit qoftė mbi tė. Aishja ia ktheu: Unė do tė
falėnderoj vetėm Allahun e Lartėsuar, pasi Ai mė
shfajėsoi.
Tregimi i dytė ėshtė gjithashtu mjaft i
rėndėsishėm. Furnizimi me tė mirat e kėsaj bote
nga ana e tė Dėrguarit alejhi selam kundrejt grave
tė tij ishte i pamjaftueshėm. Ushqimet qė
konsumonte shtėpia e tė Dėrguarit alejhi selam
pėrfshinin drithėrat, hurmat, etj.. Bashkėshortet
e tė Dėrguarit alejhi selam njėzėri u ankuan tek
ai pėr pamjaftueshmėrinė e ushqimeve. Ai nė kėtė
rast tregoi pakėnaqėsi. Ebu Bekri dhe Omeri,
Allahu qoftė i kėnaqur me ta, u thanė bijave tė
tyre qė ta ndalojnė hovin e tyre kundrejt tė
Dėrguarit alejhi selam nė lidhje me shtimin e
furnizimeve ushqimore, megjithatė bashkėshortet e
tjera e vazhduan atė kėrkesė. Mė nė fund, i
Dėrguari alejhi selam vendosi ti ndėrpresė
marrėdhėniet me gratė e veta pėr njė muaj. Ai u
largua edhe nga dhoma e tyre. Me kėtė rast u
krijua njė rrėmujė e madhe ndėr njerėz dhe ata
menduan se i Dėrguari alejhi selam ishte
shkurorėzuar nga gratė e tij. Omeri, Allahu qoftė
i kėnaqur me tė, kėrkoi qė tė fliste me tė
Dėrguarin alejhi selam dhe herėn e parė nuk iu
plotėsua dėshira. Kėrkoi edhe pėr tė dytėn herė,
por as kėtė herė nuk arriti tė takohet me tė. Pėr
tė tretėn herė, mė nė fund, i Dėrguari alejhi
selam ia plotėsoi dėshirėn atij dhe pranoi tė
bisedonte me tė pėr kėtė ēėshtje. Kur hyri Omeri,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nė dhomėn e tij, e
pa tė shtrirė nė njė shtrojė tė pagdhendur dhe tė
papėrshtatshme pėr tė qėndruar, prej sė cilės tė
Dėrguarit i kishin mbetur shenja nė trupin fisnik.
Enėt e ngrėnies ishin nė tokė tė shpėrndara nga
njėra-tjetra. Kur Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, e pa kėtė skenė, u pikėllua shumė dhe e pyeti:
O i Dėrguar i Allahut, a je ndarė nga gratė e tua?
I Dėrguari alejhi selam iu pėrgjigj: Jo!
Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, mė pas e
transmetoi kėtė lajm te besimtarėt. Ai muaj kishte
29 ditė dhe i Dėrguari alejhi selam u kthye prej
dhomės sė tij, nė tė cilin qėndroi i izoluar. Kur
u kthye te gratė e tij, Aishja, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, ishte e para e cila u vizitua prej
tij.
Tregimi i tretė ėshtė ai kur i Dėrguari alejhi
selam i tha Aishes, Allahu qoftė i kėnaqur me tė:
Mund tė mė pėrgjigjesh pėr njė pyetje qė do tė
tė bėj, mirėpo pasi tė konsultohesh me prindėrit e
tu. Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i
tha: Cila ėshtė ajo pyetje? I Dėrguari alejhi
selam filloi ti lexojė ajetet: O ti Pejgamber,
thuaju grave tė tua: Nė qoftė se e lakmoni jetėn
e kėsaj bote dhe stolitė e saj, atėherė ejani, unė
po ju jap furnizimin (pėr lėshim) dhe po ju lėshoj
ashtu si ėshtė e rrugės. E nėse e doni Allahun, tė
Dėrguarin e Tij dhe botėn tjetėr, atėherė tė jeni
tė sigurta se Allahu ka pėrgatitur shpėrblim tė
madh pėr ato prej jush qė bėjnė punė tė mira.
(33: 28-29). Kur e dėgjoi kėtė Aishja, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, tha: O i Dėrguar i
Allahut, pse mė duhet ti pyes prindėrit?! Unė
preferoj Allahun, tė Dėrguarin e Tij dhe botėn e
ardhme mė shumė se komoditetet e rėndomta. I
Dėrguari alejhi selam u kėnaq nga pėrgjigjja e
Aishes, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, dhe i tha qė
kėtė pyetje do tua bėnte edhe bashkėshorteve tė
tjera. E bėri kėtė dhe secilės qė ia thoshte kėtė
pyetje, ia tregonte edhe atė qė Aishja, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, kishte thėnė.
I Dėrguari alejhi selam ndjente dashuri tė madhe
pėr Aishen, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, saqė kjo
mund tė vėrtetohet me fjalėt: O Allah, nga
gjėrat qė kam nė kontroll gjithmonė mbaj drejtėsi
mes tyre (e kishte pėr qėllim tė thoshte se ai
mbante drejtėsi mes grave tė tij, pa e dalluar
ndonjėrėn mbi tjetrėn), por mė fal pėr atė qė
ėshtė jashtė kontrollit tim (kishte pėr qėllim
tė thoshte se Aishen e dashuronte mė shumė)!
Njė herė tjetėr, Amr ibn el-Asi i tha: O i
Dėrguar i Allahut, kė do mė shumė (prej
bashkėshortėve)? I Dėrguari alejhi selam iu
pėrgjigj: Aishen! Amr ibn el-Asi pėrsėri
e pyeti duke i thėnė: Por, kė do mė shumė prej
meshkujve? I Dėrguari alejhi selam iu pėrgjigj:
Ebu Bekrin!
Edhe Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ndjente
po aq dashuri pėr tė. Ndodhte qė ajo zgjohej gjatė
natės dhe nėse nuk e gjente tė Dėrguarin alejhi
selam pranė saj, turbullohej. Njė natė, ajo nuk e
gjeti atė nė shtrat, kur i doli gjumi nė mesin e
natės. Filloi ta kėrkojė andej e kėndej dhe mendoi
se mos vallė kishte shkuar te njėra nga gratė e
tjera, mirėpo e gjeti duke u falur. U turpėrua nga
ky akt dhe tha: Prindėrit e mi tu bėfshin kurban!
Unė po mendoja pėr diēka, e ti paske qenė i zėnė
me diēka tjetėr.
Dashuria e saj pėr tė Dėrguarin alejhi selam mund
tė matet edhe duke u bazuar nė faktin qė petku nė
tė cilin i Dėrguari alejhi selam kishte vdekur, mė
pas u ruajt nga Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, nė njė vend tė sigurt.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ishte
tetėmbėdhjetė vjeēe kur i Dėrguari alejhi selam
ndėrroi jetė. Ai qėndroi 13 ditė i sėmurė. Gjatė
kėsaj periudhe, ai qėndroi 8 ditė me Aishen,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ndėrsa me gratė e
tjera qėndroi 5 ditė. Ai po ashtu vdiq nė dhomėn e
Aishes, Allahu qoftė i kėnaqur prej saj. Pas
vdekjes sė tij, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė
mbi tė, ajo jetoi edhe 48 vite si e vejė.
Dy vite mė vonė, Ebu Bekri, prijėsi i parė i
muslimanėve, iu bashkėngjit tė Dėrguarit alejhi
selam nė parajsė, kėshtu qė Aishja, krahas asaj qė
ishte e vejė, tani mbeti edhe jetime. Ebu Bekri,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, u varros afėr tė
Dėrguarit, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi
tė. Nė atė kohė, ajo ishte vetėm 20 vjeēe. Pas
tij, prijės u zgjedh Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, i cili caktoi nga njė shumė prej 10.000
dėrhemėsh pėr bashkėshortet e tė Dėrguarit, paqja
dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, kurse pėr
Aishen caktoi 12.000 dėrhemė. Duke e sqaruar
veprimin e vet, ai tha se Aishja ishte mė e
dashura pėr tė Dėrguarin, paqja dhe mėshira e
Allahut qoftė mbi tė, prandaj meritonte mė shumė.
Nė kohėn kur Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
ishte afėr vdekjes, ai dėrgoi tė birin tek Aishja,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, me kėrkesėn qė ti
jepte leje atij (Omerit, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė) pėr tu varrosur pranė tė Dėrguarit, paqja dhe
mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Aishja i tha: E
pata zgjedhur atė vend pėr vete, por do ta bėj atė
pėr Omerin.
Edhe pse Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i
kishte dhėnė leje Omerit qė tė varrosej pranė tė
Dėrguarit, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi
tė, prapėseprapė Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, nė testamentin e tij i kishte thėnė tė birit:
Dėrgoje kufomėn time te dera e Aishes, nėse
pranon qė tė varrosem aty, mirė, pėrndryshe
dėrgomė aty ku janė varrezat e muslimanėve!
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e lejoi qė
tė varrosej nė atė vend ku ishin marrė vesh me
Omerin, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, para se ai
tė vdiste. Tani i Dėrguari, paqja dhe mėshira e
Allahut qoftė mbi tė, Ebu Bekri dhe Omeri, Allahu
qoftė i kėnaqur me ta, u varrosėn nė tė njėjtėn
dhomė (vend). Ky akt argumenton shpirtgjerėsinė
dhe natyrėn e saj tė mirė.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ishte e
dobėt gjatė kohės kur ishte mė e re, mirėpo mė
vonė shtoi nė peshė. Ajo kishte njė ēehre tė ēelur
dhe ishte femėr shumė e bukur. Veshja e saj e
preferuar ishte kėmisha e kuqe dhe fustani i zi.
Ajo ishte e kėnaqur, edhe pse nė jetėn e saj ka
pasur vetėm atė fustan, tė cilin e ka larė dhe e
ka veshur... Ajo ishte njė ndjekėse e vėrtetė e
sheriatit. Ajo i kėshillonte fėmijėt tė bėnin punė
tė mira dhe i kėshillonte tė ishin modestė e tė
druajtur. Ajo gjithashtu kujdesej shumė pėr
mbulesėn e saj.
Njė ditė Ishaku, i cili ishte i verbėr, erdhi pėr
ta vizituar, kurse ajo e mbėshtolli veten me njė
mbėshtjellėse. Kur e kuptoi kėtė Ishaku, i tha:
Pėrse mbėshtillesh, kur unė nuk mund tė tė shoh?
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, pa hezitim
iu pėrgjigj: Unė tė shoh, nėse ti nuk mund tė mė
shohėsh. Ajo asnjėherė nuk qe lakmitare dhe
gjithmonė i bėnte ballė jetės sė vėshtirė.
Transmetohet se njė herė ka thėnė: Pas vdekjes sė
tė Dėrguarit, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė
mbi tė, thuajse kurrė nuk u ngopa. E kurdoherė qė
e bėja kėtė, mė rridhnin lotėt. Kur u pyet pėr
shkakun, ajo tha: Sepse e dija qė i Dėrguari
alejhi selam deri nė vdekjen e tij nuk kishte
ushqim tė mjaftueshėm pėr tė ngrėnė.
Dashuria e saj ndaj tė Dėrguarit alejhi selam mund
tė parafytyrohet edhe nga njė ngjarje tjetėr. Njė
herė, ajo u grind me Abdullah ibn Zubejrin dhe u
betua se asnjėherė nuk do ti fliste atij.
Abdullahu u pendua dhe i kėrkoi falje. Familjarėt
nga nėna e tė Dėrguarit alejhi selam iu lutėn asaj
qė ta pranonte faljen e Abdullahut. Nė kėtė rast
ajo qau dhe tha: Ju jeni familjarėt e tė
Dėrguarit, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi
tė, prandaj i nėnshtrohem kėsaj kėshille. Kjo
nėnkupton shkelje tė betimit tė saj, kėshtu qė ajo
liroi 40 robėr si kefaret (shpagim nė rast tė
shkeljes sė betimit).
Njė herė, Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, po
agjėronte dhe kishte vetėm njė copė bukė pėr tė
bėrė iftar. Njė lypės erdhi tek ajo dhe i kėrkoi
diēka pėr ti dhėnė. Ajo ia dha atė copė buke dhe
pastaj bėri iftar me ujė.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, falte shumė.
Ajo nuk kishte armiqėsi, madje as edhe ndaj
armiqve tė vet. Vėllai i saj, Muhamed ibn Ebu
Bekri, ishte vrarė nga Muaviu, por ajo ia fali
atij.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, tregonte
vėmendje pėr ēdo person. Njė herė erdhi njė lypės
dhe ajo i tha tė shkonte. Njė ditė tjetėr erdhi
njė udhėtar i veshur mirė dhe i tha se ishte i
uritur. Ajo i ofroi ushqim dhe ujė. Njerėzve nuk u
pėlqeu ky ndryshim sjelljesh. Ajo e sqaroi kėtė
qėndrim duke thėnė: I Dėrguari alejhi selam ka
thėnė se njerėzit duhen trajtuar nė bazė tė rangut
dhe meritave tė tyre.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ishte
zemėrgjerė dhe e mėshirshme. Ebu Zubejri i dėrgoi
asaj 100.000 dėrhemė si dhuratė. Atė ditė ajo po
agjėronte. Paratė qė mori nga Ebu Zubejri
menjėherė ua shpėrndau tė varfėrve. Nė mbrėmje, nė
kohėn e iftarit, shėrbėtorja e saj i tha: Oj nėnė
e besimtarėve, pse nuk i ruajte tė paktėn disa tė
holla pėr tė blerė pak ushqim pėr iftarin tėnd?
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, iu pėrgjigj:
Pėrse nuk ma kujtove nė atė kohė?
(Nuk ka menduar pėr vete, por e ka parė tė
arsyeshme qė ato tė holla tua shpėrndajė
menjėherė tė varfėrve, sh.p.)
Nė luftėn e Hendekut muslimanėt ishin tė rrethuar
nga tė gjitha anėt prej jobesimtarėve. Rreziku
prej sabotimit nga ana e ēifutėve tė Medinės ishte
gjithashtu i pashmangshėm, por Aishja, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, e vėshtronte terrenin e
hendekut pa pasur aspak frikė. Pėrveē kėsaj, edhe
nė luftėn e Uhudit ajo u jepte ushtarėve ujė dhe
mjekonte tė plagosurit.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, kishte shumė
virtyte tė mira. Si rezultat i kėtyre virtyteve,
ajo konsiderohej si njeriu mė i mirė prej
shoqėruesve tė tė Dėrguarit, paqja dhe mėshira e
Allahut qoftė mbi tė. Ajo dallohej pėr dituri,
inteligjencė dhe miqėsinė mė tė ngushtė me tė
Dėrguarin alejhi selam, pėrveē babait tė saj (Ebu
Bekrit). Historia njeh shumė ngjarje qė e
argumentojnė superioritetin e saj ndaj tė tjerėve.
Njė ditė, ajo u tha tė pranishmėve: Unė kam 10
cilėsi, tė cilat mė japin pėrparėsi ndaj grave tė
tjera tė tė Dėrguarit, paqja dhe mėshira e Allahut
qoftė mbi tė:
1) Unė jam femra e vetme e virgjėr qė jam martuar
me tė Dėrguarin alejhi selam.
2) Unė jam e vetmja qė tė dy prindėrit i kam pasur
prej migruesve pėr shkak tė Islamit.
3) Unė isha ajo qė Allahu i Lartėsuar
drejtpėrsėdrejti mė justifikoi dhe dėshmoi
pafajėsinė time kur u akuzova pėr diēka qė nuk e
kisha bėrė.
4) Unė u zgjodha prej Xhibrilit alejhi selam qė tė
personifikohesha nga ai dhe ai (Xhibrili a.s.) nė
atė formė shkoi tek i Dėrguari alejhi selam dhe i
propozoi qė tė martohej me mua.
5) Unė shpesh qėndroja para tė Dėrguarit alejhi
selam kur ai falte namaz.
6) Unė isha nė prani tė tė Dėrguarit alejhi selam
kur atij i vinte shpallja.
7) Unė, pėr dallim nga tė tjerat, lahesha sė
bashku me tė Dėrguarin, paqja dhe mėshira e
Allahut qoftė mbi tė.
8) Unė isha e fundit qė do tė vizitohesha nga i
Dėrguari alejhi selam para se tė ndėrronte jetė.
9) Unė isha ajo qė e mbajta trupin e tij nė
gjoksin tim, kur shpirti i tij tanimė kishte dalė
prej trupit.
10) Unė u nderova qė trupi i tij tė varrosej nė
dhomėn time.
Ka shumė hadithe tė tė Dėrguarit alejhi selam dhe
libra tė shumtė qė vėrtetojnė se ska pasur asnjė
grua tė tė Dėrguarit alejhi selam me aq shumė
virtyte sa Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur prej saj.
I Dėrguari alejhi selam ka thėnė: Aishja ėshtė
superiore ndaj grave tė tjera sikurse tharidi
(njė lloj gjelle qė bėhet nė Arabi) ėshtė
superior ndaj ushqimeve tė tjera.
Njė njeri prej gjeneratės pas tė Dėrguarit alejhi
selam ka thėnė: I kam parė shumė shokė tė tė
Dėrguarit alejhi selam qė e pyetnin Aishen, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, pėr ēėshtje tė rėndėsishme
tė fesė.
Imam Zuhri thoshte: Dituria e Aishes, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, ėshtė mė e mirė sesa gjithė
dituria e tėrė grave tė tė Dėrguarit alejhi selam
dhe e tėrė muslimanėve tė tjerė. Njė herė, Ebu
Musa Ehrari ka thėnė: Ne qė ishim nė prani tė tė
Dėrguarit alejhi selam vetėm njė herė, asnjėherė
nuk hezitonim ta pyesnim Aishen, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, pėr ēėshtje fetare dhe ajo me
pėrpikmėri na jepte pėrgjigje dhe na udhėzonte.
Urve ibn Zubejri thoshte: Ajo ishte superiore nė
logjikėn fetare, nė mjekėsi dhe nė poezi. Ajo
kishte kujtesė tė mrekullueshme.
Ebu Selma ibn Abdurrahman ibn Aufi thoshte: Skam
parė dijetar mė tė mirė tė Sunetit tė tė Dėrguarit
alejhi selam sesa Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur
prej saj. Ajo e dinte interpretimin e shpalljes
hyjnore dhe tė ajeteve kuranore.
Njė citat i Ata ibn Rebah thotė: Aishja ishte
dijetare e mrekullueshme dhe mendimtare e shquar.
Njė herė, Muaviu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
kishte pyetur: Kush ėshtė dijetari mė i madh i
kohės sonė? Tė pranishmit i thanė: Ti je ai, o i
nderuar! Muaviu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
pastaj u tha: A mund tė betoheni pėr kėtė qė po
thoni? Njėri prej tyre tha: Jo, pasi nuk ėshtė
askush mė i mirė sesa Aishja.
Pa dyshim qė Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
ishte bashkėshortja mė e dashur tek i Dėrguari
alejhi selam dhe u mundua tė pėrfitonte sa mė
shumė dituri dhe udhėzim prej tij. Kishte edhe tė
tjera gra tė tė Dėrguarit alejhi selam qė kishin
afėrsi tė ngjashme me Aishen, por asnjė prej tyre
nuk mund ti interpretonte gjėrat mė mirė se ajo.
Ajo mund tė depėrtonte nė thellėsinė e problemeve
aty pėr aty, kurse tė tjerėt nuk mundeshin.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, kishte njė
logjikė tė thellė. Ėshtė i njohur mendimi qė
njerėzit sa mė tė aftė tė jenė nė aspektin mendor,
janė mė tė prirur pėr ateizėm e mosbesim dhe si
rezultat i racionalizimit tė ēdo problemi, ata
bėhen pre e teorive tė ndryshme botėrore.
Megjithėkėtė, edhe pse Aishja, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, ishte njė person me intelekt tė
rrallė, kishte mė sė shumti dituri nė
jurisprudencėn islame dhe kultivonte shumė dashuri
pėr Islamin. Koncepti i ndotur i Islamit, qė
mbretėronte nė atė kohė nė Arabinė Saudite, ishte
i plot paragjykime tė fėlliqura. Njerėzit e
thjeshtė mbanin hajmali pėr tu mbrojtur prej
belave dhe pėr tė zgjidhur problemet. Gratė e asaj
kohe i praktikonin me zell kėto punė. Aishja,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i urrente
paragjykimet, duke u bazuar nė atė se vetėm Allahu
i Lartėsuar ka tė drejtė ta dėnojė apo shpėrblejė
dikė. Ajo luftonte pa u pėrkulur kundėr kėtyre
ligėsive shoqėrore. Njė herė ajo pa njė brisk
rroje pranė shtratit tė njė fėmije. U hidhėrua
shumė dhe e ndaloi atė duke thėnė: I Dėrguari
alejhi selam ishte kundėr tė gjitha hajmalive!
Kjo ngjarje i jep hov pėr ecje pėrpara orientimit
pėrparues tė Islamit. Vetėm injorantėt bėhen pre e
kėtyre paragjykimeve, pasi kėto paragjykime
muslimanin e ēojnė madje deri nė mosbesim.
Muslimani i vėrtetė beson se ēdo e mirė apo e keqe
mund tė ndodhė vetėm me lejen e Allahut tė
Lartėsuar. Gratė duhet tė jenė mė tė kujdesshmet
dhe nuk duhet tu dorėzohen kėtyre ligėsive.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka
transmetuar mė tepėr se 2250 hadithe. Jeta e saj
zgjati 63 vite. Gjatė jetės sė saj nuk ėshtė
shėnuar diku qė ajo ka bėrė ndonjė lajkė. Ajo i
urrente lajkat dhe lajkatarėt. Nė kohėn kur ishte
e sėmurė nga sėmundja e fundit (prej sė cilės edhe
ndėrroi jetė), Abdullah ibn Abasi i kėrkoi leje qė
ta vizitonte, mirėpo ajo refuzoi, sepse e dinte qė
ai do ta lavdėronte atė. Me insistimin e nipave tė
saj, ajo e lejoi Abdullahun qė ta vizitonte. Me tė
hyrė Abdullahu nė shtėpi tė saj, ai filloi tė
thotė lėvdata, por ajo i tha: O ibn Abas, mė lėr
tė qetė dhe mos u mundo tė bėsh kėsi punėsh!
Betohem nė Allahun, se mė shumė do tė doja tė
kisha qenė gur.
Madhėshtia e Aishes, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
mund tė njihet nga fakti se ēdoherė qė dikush e
vizitonte gjatė sėmundjes fatale tė saj, ajo
thoshte: Falėnderimet i takojnė vetėm Allahut,
mirė po ndihem.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ndėrroi jetė
gjatė udhėheqjes sė Muaviut, Allahu qoftė i
kėnaqur prej tij, nė muajin Ramazan. Atė natė
fenerė tė panumėrt ishin ndezur nė qytetin e
Medinės dhe kishte tepėr gra nėpėr rrugė. Njė i
huaj e pyeti Ubejd ibn Kumejrin: Kush ėshtė
lėnduar nga vdekja e Aishes? Ai iu pėrgjigj: Tė
gjithė ata qė e konsiderojnė atė nėnė. E ajo ishte
Nėna e gjithė besimtarėve. Nė testamentin qė
kishte lėnė, kishte thėnė se dėshironte tė
varrosej nė atė natė qė kishte vdekur, kėshtu qė
atė natė, menjėherė pasi vdiq, u varros. Ebu
Hurejra ishte ai qė ia fali namazin e xhenazes,
ndėrsa Abdullah ibn Muhammed ibn Abdurrahmani dhe
Abdullah ibn Abdurrahmani e lėshuan trupin e saj
nė varr. Allahu qoftė i kėnaqur prej Aishes!
Allahu qoftė i kėnaqur me tė dhe na bashkoftė me
tė nė xhenetin Firdeus!
Pėrktheu dhe pėrshtati: Arsim Jonuzi
burimi: www.prophetmuhammadforall.org
7.9.2007