Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Tė gjithė do tė vdesin, tė zgjedhim se si do tė vdesim!

Allahu i Lartėsuar thotė: "Qoftė i lartėsuar Ai, nė dorėn e tė Cilit ėshtė pushteti suprem dhe qė ėshtė i Fuqishėm tė bėjė ēdo gjė! Ai i ka krijuar jetėn dhe vdekjen, pėr t’ju provuar se kush prej jush do tė veprojė mė mirė; Ai ėshtė i Plotfuqishmi dhe Falėsi i madh." (Mulk, 1-2)

Nė tė vėrtetė, Allahu Fuqiplotė ka krijuar jetėn dhe vdekjen nė kėtė botė pėr t’i sprovuar robėrit e Vet, qė ta dallojė tė mirin nga i keqi. Allahu i Lartėsuar i trajton njerėzit me trajtimin e provuesit. Kush bėn mirė, pėr veten e vet e ka dhe kush bėn keq, pėrsėri pėr veten e vet e ka, nė mėnyrė qė njerėzit tė mos kenė argumente para Allahut nė Ditėn e Kiametit.

Vdekja konsiderohet realitet, rreth ekzistencės tė sė cilės askush prej njerėzve nuk polemizon. Allahu i Lartėsuar thotė: "Para teje, Ne nuk e kemi bėrė asnjė tė pavdekshėm. Nėse ti vdes, a do tė mbesin ata tė pėrjetshėm?! Ēdo njeri do ta shijojė vdekjen! Ne ju vėmė nė provė me tė keqe dhe me tė mirė dhe te Ne do tė ktheheni." (Enbija, 34-35)

Vdekja ėshtė fakt nga i cili shumica e njerėzve ikin. Allahu Fuqiplotė thotė: "Thuaj: “Vdekja prej sė cilės po ikni, do t’ju arrijė. Pastaj, ju do tė ktheheni tek Ai, i Cili e di tė padukshmen dhe tė dukshmen dhe Ai do t’ju njoftojė ju pėr atė qė keni bėrė.” (Xhumua, 8)

Ajetet kanė zbritur pėr ēifutėt, tė cilėt pretenduan se konsiderohen "tė vetmit miq tė Allahut nga tė gjithė njerėzit", (Xhumua, 6). Por ata kurrė nuk do ta dėshirojnė vdekjen "pėr shkak tė veprave qė kanė bėrė duart e tyre" (Xhumua, 7). Vdekja, prej sė cilės po frikėsohemi vetėm me pėrmendjen e saj, gjithsesi do tė na vijė. Tė vėrtetėn e ka thėnė Allahu kur thotė: "Kudo qė tė gjendeni, do t’ju arrijė vdekja, madje, qofshi edhe nė kėshtjellat mė tė forta!” (Nisa, 78)

Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur prej saj, transmeton se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kush dėshiron takimin me Allahun, dėshiron edhe Allahu ta takojė atė, ndėrsa kush nuk pėlqen takimin me Allahun, Allahu nuk e dėshiron takimin me tė.” Thashė: “O i Dėrguar i Allahut, tė gjithė ne e urrejmė vdekjen!” Ai tha: "Nuk ėshtė kėshtu, por besimtari, kur pėrgėzohet me mėshirėn e Allahut, kėnaqėsinė dhe xhenetin e Tij, e dėshiron takimin me Allahun dhe Allahu dėshiron ta takojė atė. Ndėrsa jobesimtari, kur lajmėrohet pėr dėnimin e Allahut, hidhėrimin dhe ndėshkimin e Tij, nuk e pėlqen takimin e Allahut, por edhe Allahu nuk dėshiron ta takojė atė."

A jemi gati pėr t’u takuar me Allahun e Lartėsuar? Por para se t’i pėrgjigjemi kėsaj pyetjeje, duhet tė pyesim se ēfarė kemi ofruar nė kėtė botė pėr botėn tjetėr?
A jemi pėrpjekur nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar me veten, pasurinė dhe gjuhėt tona?
Sa kemi shpenzuar nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar?
Sa tė kėqija kemi ndryshuar?
Pėr sa punė tė mira kemi urdhėruar?
A i edukuam djemtė dhe vajzat tona sipas Islamit?
A e kujtojmė Allahun kur jemi nė mirėsi ashtu siē e kujtojmė Atė nė vėshtirėsi?
A i ndihmojmė muslimanėt nė ēdo vend tė botės?
A e shfaqim armiqėsinė tonė ndaj jobesimtarėve dhe miqėsinė ndaj besimtarėve?

Njė burrė prej ensarėve e pyeti tė Dėrguarin, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė: “O i Dėrguar i Allahut, kush ėshtė njeriu mė i menēur?” Ai u pėrgjigj: "Kush e kujton vdekjen mė shpesh dhe kush pėrgatitet mė mirė pėr tė."

Nėse i shikojmė luftėtarėt nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar, do tė vėrejmė se ata janė njerėzit qė janė mė tė pėrgatiturit pėr vdekjen. Shpenzojnė ēdo gjė pėr kėnaqėsinė e Allahut tė Lartėsuar, duke qenė tė bindur nė pashmangshmėrinė e takimit me Allahun, nė ekzistencėn e xhenetit dhe xhehenemit, duke punuar nė kėtė botė e shpresuar pėr nė botėn tjetėr. Trupat e tyre janė me ne, kurse shpirtrat e tyre tė drejtuara nga Allahu duke bėrtitur: “Nesėr takojmė tė dashurit, Muhamedin dhe shokėt e tij”.

Vėllezėr tė nderuar! Bėhuni gjithnjė tė nėnshtruar, luftėtarė nė rrugėn e Allahut. Zgjidhni mėnyrėn mė tė mirė pėr vdekjen tuaj, ngase njeriu nė Ditėn e Gjykimit do tė ringjallet nė mėnyrėn se si ka vdekur. Vdekja mund tė na vijė befasisht, prandaj le tė pėrgatitemi nė ēdo kohė dhe tė pėrsėrisim ashtu siē kanė pėrsėritur shokėt e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė: “Nesėr i takojmė tė dashurit, Muhamedin dhe shokėt e tij”. Dashuria ėshtė njė thirrje e cila kėrkon argument, kurse argumenti i saj konsiderohet puna sipas udhėzimit tė tė dashurit: "Thuaju (o Muhamed): “Nėse ju e doni Allahun, atėherė mė ndiqni mua, qė Allahu do t’ju dojė dhe t’jua falė gjynahet! Allahu ėshtė Falės i Madh dhe Mėshirėplotė.” (Ali Imran, 31)

I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, porosit me pėrmendjen e shpeshtė tė vdekjes dhe e pėrshkruan atė si shkatėrruese tė kėnaqėsive. Pėrsėritja e shpeshtė e saj e nxit muslimanin nė vazhdimėsi drejt punės serioze e tė zellshme nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar, ashtu siē e nxit edhe drejt pendimit, kėrkimit tė faljes nga mėkatet dhe kthimit tė sinqertė tek Allahu.

Pėrmendja e vdekjes e liron zemrėn e muslimanit nga frika e tjetėrkujt pėrveē Allahut tė Lartėsuar. Nėse shfaqet ndonjė kryeneē, kokėlartė, tiran, Allahu ėshtė mė i madh se ēdo kryeneē e tiran. Tė gjithė, pa asnjė dyshim, do tė vdesin, tė gjithė do tė qėndrojmė para Allahut tė Lartėsuar; ose do tė hyjmė nė xhenet ose nė xhehenem.

Vėllezėr tė nderuar! Dijeni se robit, kur tė vdesė, i ndėrpriten punėt e tij, pėrveēse nė tre raste: lėmoshės sė vazhdueshme, dijes sė dobishme dhe fėmijės sė mirė, i cili lutet pėr tė vdekurin.
Prandaj, kujdesu qė puna jote e mirė tė vazhdojė edhe pas vdekjes tėnde- me kėto punė apo me ato qė ke mundėsi. Armatosu me pėrgatitjen mė tė mirė tė mundshme pėr takimin me Allahun e Lartėsuar duke zgjedhur jetėn dhe vdekjen tėnde.

Tė gjithė njerėzit do tė vdesin, prandaj zgjidh mėnyrėn se si do tė vdesėsh. Lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė Dėrguarin Muhamed, mbi familjen e tij tė pastėr dhe mbi shokėt e tij tė ndershėm!

 


Pėrktheu: Almedin Ejupi
22.2.2009

                                                      www.klubikulturor.com