Tė gjithė do tė vdesin,
tė zgjedhim se si do tė vdesim!
Allahu i
Lartėsuar thotė: "Qoftė i lartėsuar Ai, nė dorėn e tė
Cilit ėshtė pushteti suprem dhe qė ėshtė i Fuqishėm tė
bėjė ēdo gjė! Ai i ka krijuar jetėn dhe vdekjen, pėr
tju provuar se kush prej jush do tė veprojė mė mirė; Ai
ėshtė i Plotfuqishmi dhe Falėsi i madh." (Mulk, 1-2)
Nė tė vėrtetė, Allahu Fuqiplotė ka krijuar jetėn dhe
vdekjen nė kėtė botė pėr ti sprovuar robėrit e Vet, qė
ta dallojė tė mirin nga i keqi. Allahu i Lartėsuar i
trajton njerėzit me trajtimin e provuesit. Kush bėn
mirė, pėr veten e vet e ka dhe kush bėn keq, pėrsėri pėr
veten e vet e ka, nė mėnyrė qė njerėzit tė mos kenė
argumente para Allahut nė Ditėn e Kiametit.
Vdekja konsiderohet realitet, rreth ekzistencės tė sė
cilės askush prej njerėzve nuk polemizon. Allahu i
Lartėsuar thotė: "Para teje, Ne nuk e kemi bėrė asnjė tė
pavdekshėm. Nėse ti vdes, a do tė mbesin ata tė
pėrjetshėm?! Ēdo njeri do ta shijojė vdekjen! Ne ju vėmė
nė provė me tė keqe dhe me tė mirė dhe te Ne do tė
ktheheni." (Enbija, 34-35)
Vdekja ėshtė fakt nga i cili shumica e njerėzve ikin.
Allahu Fuqiplotė thotė: "Thuaj: Vdekja prej sė cilės po
ikni, do tju arrijė. Pastaj, ju do tė ktheheni tek Ai,
i Cili e di tė padukshmen dhe tė dukshmen dhe Ai do tju
njoftojė ju pėr atė qė keni bėrė. (Xhumua, 8)
Ajetet kanė zbritur pėr ēifutėt, tė cilėt pretenduan se
konsiderohen "tė vetmit miq tė Allahut nga tė gjithė
njerėzit", (Xhumua, 6). Por ata kurrė nuk do ta
dėshirojnė vdekjen "pėr shkak tė veprave qė kanė bėrė
duart e tyre" (Xhumua, 7). Vdekja, prej sė cilės po
frikėsohemi vetėm me pėrmendjen e saj, gjithsesi do tė
na vijė. Tė vėrtetėn e ka thėnė Allahu kur thotė: "Kudo
qė tė gjendeni, do tju arrijė vdekja, madje, qofshi
edhe nė kėshtjellat mė tė forta! (Nisa, 78)
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur prej saj, transmeton se i
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė
mbi tė, ka thėnė: "Kush dėshiron takimin me Allahun,
dėshiron edhe Allahu ta takojė atė, ndėrsa kush nuk
pėlqen takimin me Allahun, Allahu nuk e dėshiron takimin
me tė. Thashė: O i Dėrguar i Allahut, tė gjithė ne e urrejmė vdekjen! Ai tha: "Nuk
ėshtė kėshtu, por besimtari, kur pėrgėzohet me mėshirėn
e Allahut, kėnaqėsinė dhe xhenetin e Tij, e dėshiron
takimin me Allahun dhe Allahu dėshiron ta takojė atė.
Ndėrsa jobesimtari, kur lajmėrohet pėr dėnimin e
Allahut, hidhėrimin dhe ndėshkimin e Tij, nuk e pėlqen
takimin e Allahut, por edhe Allahu nuk dėshiron ta
takojė atė."
A jemi gati pėr tu takuar me Allahun e Lartėsuar? Por
para se ti pėrgjigjemi kėsaj pyetjeje, duhet tė pyesim
se ēfarė kemi ofruar nė kėtė botė pėr botėn tjetėr?
A jemi pėrpjekur nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar me
veten, pasurinė dhe gjuhėt tona?
Sa kemi shpenzuar nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar?
Sa tė kėqija kemi ndryshuar?
Pėr sa punė tė mira kemi urdhėruar?
A i edukuam djemtė dhe vajzat tona sipas Islamit?
A e kujtojmė Allahun kur jemi nė mirėsi ashtu siē e
kujtojmė Atė nė vėshtirėsi?
A i ndihmojmė muslimanėt nė ēdo vend tė botės?
A e shfaqim armiqėsinė tonė ndaj jobesimtarėve dhe
miqėsinė ndaj besimtarėve?
Njė burrė prej ensarėve e pyeti tė Dėrguarin, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė: O i Dėrguar i
Allahut, kush ėshtė njeriu mė i menēur? Ai u pėrgjigj:
"Kush e kujton vdekjen mė shpesh dhe kush pėrgatitet mė
mirė pėr tė."
Nėse i shikojmė luftėtarėt nė rrugėn e Allahut tė
Lartėsuar, do tė vėrejmė se ata janė njerėzit qė janė mė
tė pėrgatiturit pėr vdekjen. Shpenzojnė ēdo gjė pėr
kėnaqėsinė e Allahut tė Lartėsuar, duke qenė tė bindur
nė pashmangshmėrinė e takimit me Allahun, nė ekzistencėn
e xhenetit dhe xhehenemit, duke punuar nė kėtė botė e
shpresuar pėr nė botėn tjetėr. Trupat e tyre janė me ne,
kurse shpirtrat e tyre tė drejtuara nga Allahu duke
bėrtitur: Nesėr takojmė tė dashurit, Muhamedin dhe
shokėt e tij.
Vėllezėr tė nderuar! Bėhuni gjithnjė tė nėnshtruar,
luftėtarė nė rrugėn e Allahut. Zgjidhni mėnyrėn mė tė
mirė pėr vdekjen tuaj, ngase njeriu nė Ditėn e Gjykimit
do tė ringjallet nė mėnyrėn se si ka vdekur. Vdekja mund
tė na vijė befasisht, prandaj le tė pėrgatitemi nė ēdo
kohė dhe tė pėrsėrisim ashtu siē kanė pėrsėritur shokėt
e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi
tė: Nesėr i takojmė tė dashurit, Muhamedin dhe shokėt e
tij. Dashuria ėshtė njė thirrje e cila kėrkon argument,
kurse argumenti i saj konsiderohet puna sipas udhėzimit
tė tė dashurit: "Thuaju (o Muhamed): Nėse ju e doni
Allahun, atėherė mė ndiqni mua, qė Allahu do tju dojė
dhe tjua falė gjynahet! Allahu ėshtė Falės i Madh dhe
Mėshirėplotė. (Ali Imran, 31)
I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė,
porosit me pėrmendjen e shpeshtė tė vdekjes dhe e
pėrshkruan atė si shkatėrruese tė kėnaqėsive. Pėrsėritja
e shpeshtė e saj e nxit muslimanin nė vazhdimėsi drejt
punės serioze e tė zellshme nė rrugėn e Allahut tė
Lartėsuar, ashtu siē e nxit edhe drejt pendimit,
kėrkimit tė faljes nga mėkatet dhe kthimit tė sinqertė
tek Allahu.
Pėrmendja e vdekjes e liron zemrėn e muslimanit nga
frika e tjetėrkujt pėrveē Allahut tė Lartėsuar. Nėse
shfaqet ndonjė kryeneē, kokėlartė, tiran, Allahu ėshtė
mė i madh se ēdo kryeneē e tiran. Tė gjithė, pa asnjė
dyshim, do tė vdesin, tė gjithė do tė qėndrojmė para
Allahut tė Lartėsuar; ose do tė hyjmė nė xhenet ose nė
xhehenem.
Vėllezėr tė nderuar! Dijeni se robit, kur tė vdesė, i
ndėrpriten punėt e tij, pėrveēse nė tre raste: lėmoshės
sė vazhdueshme, dijes sė dobishme dhe fėmijės sė mirė, i
cili lutet pėr tė vdekurin.
Prandaj, kujdesu qė puna jote e mirė tė vazhdojė edhe
pas vdekjes tėnde- me kėto punė apo me ato qė ke
mundėsi. Armatosu me pėrgatitjen mė tė mirė tė mundshme
pėr takimin me Allahun e Lartėsuar duke zgjedhur jetėn
dhe vdekjen tėnde.
Tė gjithė njerėzit do tė vdesin, prandaj zgjidh mėnyrėn
se si do tė vdesėsh. Lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė
mbi tė Dėrguarin Muhamed, mbi familjen e tij tė pastėr
dhe mbi shokėt e tij tė ndershėm!