Nuk ka
dyshim se pėrqendrimi nė namaz ėshtė prej obligimeve tė
njeriut dhe ėshtė vepėr e pėlqyer qė e do Allahu i
Madhėruar, i Cili nė Kuran thotė: “Ėshtė e sigurt se
kanė shpėtuar besimtarėt: ata tė cilėt janė tė pėrulur
dhe tė kujdesshėm gjatė faljes sė namazit.” (El
Mu’minun: 1-2)
Dhe pėrqendrimin nė namaz mund ta arrijė ēdo person dhe
janė tė shumta shkaqe tė cilat tė ndihmojnė tė
pėrqendrohesh nė namaz, Ne do tė cekim disa prej tyre:
1. Tė pėrgatitesh pėr namaz duke praktikuar sunetet e
Pejgamberit salallahu alejhi ue selem: tė fillosh tė
marrėsh abdest me bismilah, tė marrėsh abdest duke i
plotėsuar tė gjitha farzet dhe sunetet e abdestit, tė
bėsh duanė pas abdestit, t’i lash dhėmbėt me misvak ose
brushė, kur tė shkosh nė xhami tė pėrcjellėsh ezanin, tė
bėsh lutjen pas ezanit, tė plotėsosh safat etj.
2. Tė falesh me ngadalėsi: Pejgamberi salallahu alejhi
ue selem pas ēdo lėvizjeje qė bėnte nė namaz, qetėsohej
derisa qetėsoheshin tė gjitha pjesėt e trupit tė tij.
3. Kujto vdekjen gjatė namazit: Pejgamberi alejhi selam
ka thėnė: “Kujtoje vdekjen nė namazin tėnd sepse
njeriu kur e kujton vdekjen nė namazin e tij, do ta
kryejė atė namaz mė mirė. Dhe fale namazin duke menduar
se ky ėshtė namazi i fundit qė po fal.”
4. Tė pėrqendrohesh nė kujtimin e ajeteve dhe lutjeve tė
tjera nė namaz: mos t’i lexosh ajetet vetėm shkel e
shko, pa u pėrqendruar nė domethėnien e tyre. Allahu i
Lartėsuar thotė: “Edhe ata qė kur kėshillohen me
ajetet e Kuranit tė Zotit tė tyre, nuk u kthejnė shpinėn
si tė shurdhėt e tė verbėr.” (El Furkan: 73)
5. Tė lexosh suret ajet pėr ajet, tė ndalesh nė ēdo ajet
sepse kjo tė ndihmon qė tė pėrkushtohesh mė shumė nė
namaz dhe nė kuptimin dhe vėshtrimin e ajeteve. Kėshtu
vepronte edhe Pejgamberi salallahu alejhi ue selem.
6. Tė lexosh ajetet me melodi dhe tė mundohesh tė
nxjerrėsh zė tė bukur. Allahu i Lartėsuar thotė:
“...dhe kėndo Kuran (me zė) me ngadalė, bukur dhe
qartė.” (El Muzemil: 4). Po ashtu, Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Hijeshojeni
Kuranin me zėrat tuaj sepse zėri i mirė shton bukurinė e
Kuranit.” (Hakimi)
7. Tė afrohet sa mė shumė afėr sutres pėr shkak se
njeriu kur afrohet afėr sutres, i pamundėsohet tė
shikojė diēka mė larg. Edhe shejtani nuk do tė ketė
mundėsi t’ia prishė namazin apo ta pengojė nė namaz.
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Kur
tė falet ndonjėri prej jush, le t’i afrohet sutres qė
shejtani mos tė mundet t’ia ndėrpresė namazin.” (Ebu
Davudi)
8. Vendosja e dorės sė djathtė mbi dorėn e majtė dhe
vendosja e tyre nė gjoks: kjo tė pėrqendron nė namaz mė
shumė pėr shkak se vendosja e duarve nė kėtė mėnyrė u
pėrngjan njerėzve tė varfėr, tė cilėt kanė nevojė dhe nė
kėtė rast ne kemi nevojė pėr mėshirėn e Allahut tė
Lartėsuar. Vendosja e duarve nė kėtė mėnyrė ėshtė prej
Sunetit tė Pejgamberit alejhi selam.
9. Lėvizja e gishtit nė ulje duke thėnė et-tehijatin,
salavatet dhe duanė: Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: “Lėvizja e gishtit ėshtė mė e rėndė
pėr shejtanin sesa hekuri.” Lėvizja e gishtit i
kujton njeriut qė Allahu i Madhėruar ėshtė i vetmi qė e
meriton adhurimin.
10. Tė kėrkosh mbrojtje nga Allahu i Madhėruar prej
shejtanit tė mallkuar: Nuk ka dyshim se shejtani ėshtė
armiku i pėrbetuar i njeriut dhe nė ēdo mėnyrė mundohet
t’i bėjė vesvese njeriut. Shejtani u pėrngjan njerėzve
tė cilėt dėshirojnė gjithmonė tė ta ndėrpresin rrugėn.
Edhe shejtani sa herė qė njeriu dėshiron tė afrohet nga
Allahu i Madhėruar, mundohet t’ia ndėrpresė kėtė rrugė.
Pėr kėtė shkak duhet qė njeriu tė kėrkojė mbrojtje prej
Allahut tė Madhėruar nga shejtani i mallkuar duke bėrė
dhikėr (ta kujtojė Allahun) dhe nė kėtė mėnyrė nuk do tė
ketė mundėsi ta pengojė njeriun. Allahu i Lartėsuar ka
thėnė: “S’ka dyshim se intriga e djallit ėshtė e
dobėt.” (En-Nisa: 76)
11. Pėrkujtimi i gjendjes sė selefėve me namazin e tyre:
Kur Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, dėgjonte ezanin,
i rrėqethej trupi dhe i ndryshonte fytyra. Kur e pyetėn
tė pranishmit se ēfarė ke, ai tha: “Vallahi ka ardhur
koha e amanetit (besnikėrisė), tė cilėn Allahu i
Lartėsuar ua ka ofruar qiejve, tokės dhe maleve dhe nuk
kanė pranuar ta mbajnė duke pasur dėshirė tė madhe qė ta
mbajnė kėtė amanet, kurse unė (dhe krejt njerėzit) e kam
pranuar (dhe ky amanet ėshtė amaneti i mbajtjes sė
Kuranit dhe Islamit). Kurse Seid Et-Tenevehi kur falte
namaz, nuk i ndėrpriteshin lotėt, saqė edhe mjekra e tij
mbushej me lot.
12. Tė lutet sa mė shumė nė namaz e posaēėrisht nė
sexhde, Allahu i Lartėsuar ka thėnė: “Luteni Zotin
tuaj tė pėrulur e nė heshtje, pse Ai nuk i do ata qė e
teprojnė.” (El A’raf: 55). Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem ka thėnė: “Njeriu mė sė afėrmi
Allahut tė Lartėsuar ėshtė kur ėshtė nė sexhde dhe
luteni Allahun e Lartėsuar sa mė shumė nė sexhde.”
(Muslimi)
13. Tė largojė nga vendi ku falet ēdo gjė qė e pengon nė
namaz, si p.sh. ndonjė shkrim, pikturė etj., qė e bėn
syrin e tij tė tėrhiqet nga ajo pamje.
14. Tė largojė nga trupi i tij veshjet me shkrime tė
ndryshme.
15. Mos tė falet nė kohėn kur shtrohet ushqimi:
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Nuk
ka namaz kur prezantohet ushqimi.” (Muslimi) Kjo pėr
shkak se njeriu nuk mund tė pėrqendrohet nė namazin e
tij pasi mendja i shkon tek ushqimi.
16. Mos tė falet duke pasur nevojė tė kryejė nevojėn e
madhe apo tė vogėl. Pejgamberi salallahu alejhi ue selem
ka ndaluar qė njeriu tė falet nė kėtė gjendje: “Nuk
ka namaz kur shtrohet ushqimi dhe kur njeriu pėrmbahet
nga dy ndyrėsirat.” (Muslimi), Edhe kjo tė pengon
nga pėrkushtimi nė namaz.
17. Mos tė falet nėse ėshtė i pėrgjumur: Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Nėse ndonjėri
prej jush kotet nė namaz, le tė shkojė tė flejė derisa
tė dijė se ēfarė flet (nė namaz).” (Buhariu)
18. Mos tė shikojė drejt qiellit: Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem ka thėnė: “Nėse ndonjėri prej jush
ėshtė nė namaz, mos tė shikojė drejt qiellit.”
(Ahmedi)
Eroll
Nesimi
9.8.2009
Shėnim:
Kjo temė ėshtė shkruar posaēėrisht pas pyetjes sė njė
lexuesi pėr shkaqet e pėrqendrimit nė namaz.