Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Pėrgjigje ndaj pyetjeve tė shpeshta tė jomuslimanėve mbi Islamin 3

Mbulesa (hixhabi) pėr gruan
 

Pyetja:

Pėrse Islami e degradon gruan duke e mbajtur atė nėn mbulesė?

Pėrgjigja:

Pozita e gruas nė Islam nė tė shumtėn e rasteve ėshtė objekt i sulmeve nėpėr media laike (jofetare). ‘Hixhabi’1 apo veshja islame nga shumė njerėz tregohet si njė shembull i nėnshtrimit tė gruas nė ligjin islam. Para se t’i analizojmė shkaqet pas urdhrit fetar tė hixhabit (mbulesės), me lejoni qė t’i hedhim dritė studimit tė pozitės sė gruas nė shoqėritė paraislame.

1. Nė tė kaluarėn gratė konsideroheshin shkalla mė e ulėt e njerėzisė dhe shfrytėzoheshin vetėm si objekt epshi

Shembujt vijues nga historia janė tė shumtė pėr tė treguar faktet dhe realitetin se pozita e gruas nė qytetėrimet e hershme ishte shumė e ulėt, deri nė atė masė saqė u mohohej dinjiteti i tyre njerėzor.

A. Qytetėrimi babilonas

Sipas se drejtės babilonase, gruaja ishte shumė e ulėt, ndaj dhe i mohoheshin tė gjitha tė drejtat njerėzore. Po qė se burri vriste ndonjė grua, nė vend qė tė merrte ndėshkimin pėr krimin e kryer, gruaja e tij ishte ajo qė do tė vritej nė vend tė tij.

B. Qytetėrimi grek

Qytetėrimi grek konsiderohet ndėr sistemet mė tė shkėlqyeshme dhe mė tė famshme  tė tė gjitha qytetėrimeve antike. Sipas kėtij sistemi shumė tė ‘famshėm’, gruas i merreshin me forcė tė gjitha tė drejtat dhe atė e shikonin me pėrēmim dhe tė nėnēmuar

Nė mitologjinė greke, njė ‘grua e imagjinuar’ me emrin ‘Pandora’ ishte shkaktare pėr fatkeqėsinė e qenieve njerėzore. Grekėt gruan e konsideronin mė tė ulėt se qenia njerėzore si dhe mė tė dobėt se mashkulli. Megjithėse dėlirėsia e grave ishte e ēmuar dhe gratė qenė mbajtur dhe nderuar aq shumė, mė vonė ata u mposhtėn nga egoizmi dhe ēoroditjet e tyre seksuale. Pėr mė tepėr, prostitucioni u bė njė praktikė e rregullt nė mesin e tė gjitha klasave tė shoqėrisė greke.

C. Qytetėrimi romak

Kur qytetėrimi romak ishte nė kulm tė ‘lavdisė’ sė saj, njė njeri zotėronte edhe tė drejtėn pėr t’i marrė jetėn gruas sė tij. Lakuriqėsia dhe prostitucioni ishin tė zakonshme nė mesin e romakėve.

Ē. Qytetėrimi egjiptian

Egjiptianėt gruan e konsideronin si diēka tė keqe dhe si njė shenjė e djallit.

D. Arabia para ardhjes sė Islamit
Para se Islami tė pėrhapej nė vendet arabe, arabėt e shikonin gruan si tė ulėt dhe tė nėnēmuar. Nė shumicėn e rasteve, kur fėmija i lindur ishte vajzė,  varrosej pėr sė gjalli.

1. Feja islame u dha grave pozitė tė lartė e barazi dhe shpreson qė ato ta ruajnė statusin qė u dhuroi  

Nuk ka dyshim se Islami e lartėsoi statusin e gruas duke i dhuruar tė drejtat e tyre qysh para 1400 vitesh. Islami pret nga gratė qė ta mbrojnė pozitėn qė ua dhuroi ky din.

Mbulesa pėr burrat
Njerėzit nė shumicėn e rasteve ēėshtjen e ‘hixhabit’ e diskutojnė vetėm nė kontekstin e gruas. Sido qė tė jetė, nė Kuranin Famėlartė, Allahu i Madhėrishėm, fillimisht ka pėrmendur hixhabit – mbulesėn – pėr mashkullin, para pėrmendjes sė mbulesės sė gruas. Allahu Fuqiplotė, nė suren Nur, thotė:
“Thuaju besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit), t’i ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre se kjo ėshtė mė e pastėr pėr ta. Allahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata.”2

Nė momentin kur njė burrė shikon njė grua dhe nėse ndonjė mendim i paturpshėm dhe i pacipė i vjen si rezultat i shikimit, atėherė nga ai kėrkohet qė sa mė parė ta ulė shikimin e tij.

Mbulesa (hixhabi) pėr gratė

Ajeti tjetėr i sures Nur thotė: “Thuaju edhe besimtareve tė ndalin shikimet e tyre, t’i ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, tė mos zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le tė venė shamitė mbi kraharorin e tyre dhe tė mos ua tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē burrave tė vet, baballarėve tė vet ose baballarėve tė burrave tė vet, djemve tė vet ose djemve tė burrave tė vet, vėllezėrve tė vet ose djemve tė vėllezėrve tė vet, apo djemve tė motrave tė veta, ose grave tė tyre (qė u pėrmendėn) dhe robėreshave, tė cilat i kanė nė pronėsinė e tyre, ose shėrbėtorėve nga meshkujt tė cilėt nuk ndiejnė nevojė pėr femrat ose fėmijėt qė nuk e kanė arritur pjekurinė pėr gra. Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr ta zbuluar fshehtėsinė nga stolitė e tyre. Pendohuni tė gjithė te Allahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim.”3


3. Gjashtė kriteret e mbulesės

Mbėshtetur nė Kuran dhe nė traditėn e Pejgamberit alejhi selam, ekzistojnė gjashtė kritere, tė cilat duhen zbatuar gjatė mbajtjes sė mbulesės –hixhabit. Ato janė:

1. Pjesa e trupit qė duhet mbuluar

Kriteri i parė ka tė bėjė me pjesėt e trupit tė cilat doemos duhen mbuluar. Kjo dallon si pėr burrat edhe pėr gratė. Sipėrfaqja e pjesėve tė cilat gjithsesi duhen mbuluar tek meshkujt fillon nga kėrthiza deri te gjunjėt. Pėr sa u pėrket grave, ato janė tė obliguara tė mbulojnė tėrė trupin, pėrveē fytyrės dhe duarve deri te kyēi i dorės. Mirėpo po qė se dėshirojnė, ato mund t’i mbulojnė edhe pjesėt e sipėrpėrmendura. Disa dijetarė, studiues, tė Islamit, kėmbėngulin qė fytyra dhe duart janė pjesė pėrbėrėse dhe duhen mbuluar gjithsesi. Pesė kriteret e tjera tė mbetura janė tė njėjta si pėr burrat edhe pėr gratė.

2. Rrobat e veshura nuk duhet tė jenė tė ngushta, ato duhet tė jenė tė gjera apo tė lėshuara dhe nuk lejohet qė tė vizatohen pjesėt e trupit.

3. Rrobat nuk duhet tė jenė tė tejdukshme, saqė ndokush mund tė shikojė pėrmes tyre organet e turpshme.

4. Veshjet nuk duhet tė jenė magjepsėse, tė cilat tėrheqin gjininė e kundėrt.

 5. Rrobat nuk duhet tė jenė tė ngjashme me ato tė meshkujve.

6. Rrobat (veshja) nuk duhet t’u pėrngjajė jobesimtarėve, p.sh; nuk duhen veshur rroba, tė cilat paraqesin identitetin ose simbolet e feve tė jobesimtarėve.


Mbulesa nė vetvete pėrmban sjelljet dhe moralin e mirė 

Mbulesa e kompletuar, krahas gjashtė kritereve tė rrobave, pėrfshin edhe moralin dhe sjelljet e mira, mėnyrėn e tė vepruarit, qėndrimet dhe synimet e individit. Personi i cili ka pėrmbushur vetėm kriterin e ‘hixhabit’, d.m.th. vetė mbulesėn, vazhdon ta zbatojė atė me njė kuptim dhe arsye tė limituar. ‘Mbulesa’ e rrobave duhet tė shoqėrohet sė bashku me ‘mbulesėn’ e syve, ‘mbulesėn’ e zemrės, ‘mbulesėn’ e tė menduarit dhe ‘mbulesėn’ e qėllimeve. Ajo gjithashtu pėrfshin mėnyrėn se si ecėn njė individ, mėnyrėn e tė folurit tė tij si dhe sjelljet dhe moralin e tij, etj.

4. Mbulesa tė mbron nga ngacmimet 

Arsyeja pėrse mbulesa ėshtė bėrė obligim i domosdoshėm pėr gratė mė se
 miri e pėrshkruan Kurani nė ajetet kuranore tė sures el-Ahzab:
"O ti Pejgamber, thuaju grave tė tua, bijave tė tua dhe grave tė besimtarėve le t’i vėnė shamitė (mbulojė) e veta mbi trupin e tyre, pse kjo ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen. Allahu fal gabimet e kaluara, Ai ėshtė mėshirues."4

 Kurani pėr mbulesėn thotė se ajo ėshtė e detyrueshme pėr gruan, kėshtu qė tė njihen ato si gra modeste dhe kjo gjithashtu do t’i mbrojė nga ngacmimet e meshkujve.

5. Shembujt me dy motra binjake

Tė supozojmė dy motra, tė cilat janė binjake dhe nga bukuria janė tė barabarta. Nėse ju jeni duke ecur rrugės, do tė shikoni se njėra prej tyre ėshtė e mbuluar me veshje islame, i tėrė trupi i saj ėshtė i mbuluar, pėrveē fytyrės dhe shuplakave tė duarve, kurse motra tjetėr ėshtė e veshur nė stilin evropian tė rrobave; me minifund ose pantallona tė shkurtra. Atje nė qoshe tė rrugės pret njė rrugaē ose kopuk pėr tė ngacmuar ndonjė vajzė. Cilėn vajzė do tė kishte ngacmuar ai? Vajzėn e mbuluar me hixhab apo vajzėn e veshur me minifund? Natyrisht qė ai do tė kishte ngacmuar vajzėn e veshur me minifund. Tė tilla veshje janė ftesė indirekte pėr gjininė e kundėrt; ftesė pėr bezdisje e ngacmim. Ndaj dhe Kurani nė mėnyrė tė drejtė thotė se mbulesa e mbron gruan nga ēdo lloj ngacmimi.

6. Dėnimi me vdekje ndaj pėrdhunuesve

Sipas jurisprudencės islame, njeriu i dėnuar pėr dhunim tė ndonjė gruaje meriton dėnim me vdekje. Shumė njerėz habiten nga ky ndėshkim. Disa shkojnė aq larg sa thonė se feja islame ėshtė e pamėshirshme, barbare dhe fe e prapambetur! Unė kam parashtruar njė pyetje mjaft tė thjeshtė pėr jomuslimanėt. Tė supozojmė, -Zoti mos e bėftė- se dikush dhunon gruan tuaj, nėnėn ose motrėn tuaj. Ju jeni gjykatės dhe dhunuesi ėshtė sjellė pranė jush. Ēfarė dėnimi do t’i jepnit? Shumica do tė pėrgjigjeshin se do ta ekzekutonin me vdekje. Disa shkuan edhe me larg duke thėnė se do ta torturonin pėr vdekje. Pasi dėgjova kėto pėrgjigje, atyre iu drejtova me kėto fjalė: “Ju, nėse ndokush dhunon gruan ose nėnėn tuaj, ju do ta ekzekutonit me vdekje. Mirėpo, nėse krimi i ngjashėm ėshtė kryer ndaj gruas apo vajzės sė dikujt tjetėr, ju do tė thoni se ekzekutimi me vdekje ėshtė prapambetje. Pėrse i dalloni kėto, kur nė esencė janė krime tė njėjta?

7. Shoqėria perėndimore pretendon gabimisht se kinse ka ngritur gruan dhe statusin e saj

Diskutimi i Perėndimit rreth liberalizmit tė gruas nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm se njė formė maskimi i shfrytėzimit tė trupit tė saj; degjenerimit tė shpirtit dhe grabitja e nderit tė saj. Shoqėria perėndimore pretendon tė ketė ‘ngritur pozitėn e gruas’. Nė tė kundėrtėn, ata faktikisht i kanė ulur pozitėn e saj duke e konsideruar atė si njė grua pa kurorė, dashnore, flutura pėr shoqėrinė, tė cilat thjesht janė vegla nė duart e kėrkuesve tė kėnaqėsisė dhe kontrabandistėve tė seksit, tė fshehur pas ekranit tė ashtuquajtur ‘art’ dhe ‘kulturė’.

8. Nė SHBA ka mė shumė dhunime

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės supozohen si njėri ndėr vendet mė tė zhvilluara dhe mė tė avancuara tė botės. SHBA-ja ka gjithashtu numrin mė tė lartė tė dhunimeve krahasuar me ēdo vend tjetėr tė botės. Sipas raportit tė FBI-sė, nė vitin 1990, vetėm nė SHBA pėr ēdo ditė shėnoheshin mesatarisht 1756 raste dhunimesh. Mė vonė, njė raport tjetėr thotė se pėr ēdo ditė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kryhen mesatarisht 1900 dhunime. Viti nuk ėshtė cekur. Mund tė ketė qenė 1992 ose 1993. Ka gjasa qė amerikanėt ne vitet nė vazhdim u bėnė shumė tė ‘guximshėm’.
Paramendo njė skenar sikur veshja islame tė ishte zbatuar nė Amerikė. Sa herė qė dikush do tė shikonte ndonjė grua dhe sa herė qė nė mendjen e tij do tė sillej ndonjė mendim apo qėllim i paturpshėm, ai do ta ulte shikimin dhe vėshtrimin e tij ngultas.
Kur ēdo grua tė vishej me mbulesėn islame; pra ta mbulonte trupin nė tėrėsi, pėrveē fytyrės dhe duarve deri nė nyja, pas kėsaj, nėse njė burrė dhunon ndonjė vajzė, ai do tė meritonte dėnimin e rėndė, me fjalė tė tjera do tė ekzekutohej. Tani, unė pyes: Nė rrethana tė tilla, a do rritej numri i dhunimeve, do tė qėndronte shifra ashtu si ėshtė tani apo do tė zvogėlohej?

9. Aplikimi i legjislacionit (sheriatit) islam do ta zvogėlonte shifrėn e dhunimeve

Natyrisht se sa mė shpejt qė do tė ishte implementuar sheriati islam, rezultatet pozitive nuk do tė kishin munguar; do tė ishin tė njohura pėr masėn dhe tė pashmangshme. Po qė se ligji islam do tė ishte zbatuar nė ēfarėdo vendi tė botės, qoftė ajo Amerika apo Evropa, shoqėria do tė kishte frymuar mė lirshėm. Islami nuk degradon asnjė grua, nė fakt ai e ngre dhe e mbron modestinė dhe pastėrtinė e saj.
Vazhdon nė numrin vijues.

Mr. Fehim Dragusha
ANSWERS TO NON – MUSLIMS’ COMMON QUESTION ABOUT ISLAM
(Spreading the Truth of Islam) Islamic Research Foundation

1.3.2009


1 Fjala hixhab (mbulesė) vjen nga folja e gjuhės arabe Haxhebe, jahxhubu, hixhćben, qė nė kuptimin etimologjik do tė thotė mbulesė, mbulim, perde, barrierė, pengesė mes dy gjėrave. Kurse nė kuptimin terminologjik mbulesa ėshtė ēdo send me tė cilėn gruaja e mbulon kokėn e saj. Apo me fjalė tė tjera, mbulesa sipas Islamit nėnkupton mbulimin e trupit tė femrės (pėrveē duarve dhe fytyrės sė saj), shenjė adhurimi dhe respekti sipas normave qė ka parashikuar Kurani dhe Hadithi. Pėr sa i pėrket historikut tė mbulesės, ai ėshtė i vjetėr sa vetė njeriu. Dihet fare mirė se mbulesa ėshtė praktikuar qė nga kohėt e lashta ndėr popuj tė ndryshėm. Dijetari  i njohur Abbas Mahmud Akkad nė lidhje me kėtė thotė: “...Mbulesa e femrės ishte e njohur tek ēifutėt qė nga periudha e Ibrahimit [paqja e Allahut qoftė mbi tė] dhe si e tillė vazhdoi tė jetė e njohur tek ata gjatė gjithė kohėrave tė Profetėve tė tyre deri pas shfaqjes sė Krishterimit...” Ndėrsa Ali Abdul Halim Mahmud thotė: “Ēdokush qė lexon historinė do ta kuptojė se mbulesa e femrės ka qenė e njohur para Islamit me shekuj tė tėrė. Ishte e njohur edhe para periudhės sė babait tonė Ibrahimit [alejhis-selam] dhe si e tillė vazhdoi tė jetė e njohur tek ēdo religjion...( El-Mer’etul Muslimetu ve fikhud-da’veti ilallah, dar el-vefa, bot. V, 1424h-2003m, fq. 406.) (Shėn. i pėrkthyesit).
2 Kuran, Nur; 30.
3 Kuran, Nur; 31.
4 Kuran, El-Azab; 59

                                                      www.klubikulturor.com