Pėrgjigje ndaj
pyetjeve tė shpeshta tė jomuslimanėve mbi Islamin 3
Mbulesa
(hixhabi) pėr gruan
Pyetja:
Pėrse Islami e degradon gruan duke e
mbajtur atė nėn mbulesė?
Pėrgjigja:
Pozita e gruas nė Islam nė tė shumtėn e rasteve ėshtė
objekt i sulmeve nėpėr media laike (jofetare). Hixhabi1
apo veshja islame nga shumė njerėz tregohet si njė
shembull i nėnshtrimit tė gruas nė ligjin islam. Para se
ti analizojmė shkaqet pas urdhrit fetar tė hixhabit
(mbulesės), me lejoni qė ti hedhim dritė studimit tė
pozitės sė gruas nė shoqėritė paraislame.
1. Nė tė kaluarėn gratė konsideroheshin
shkalla mė e ulėt e njerėzisė dhe shfrytėzoheshin vetėm
si objekt epshi
Shembujt vijues nga historia janė tė
shumtė pėr tė treguar faktet dhe realitetin se pozita e
gruas nė qytetėrimet e hershme ishte shumė e ulėt, deri
nė atė masė saqė u mohohej dinjiteti i tyre njerėzor.
A. Qytetėrimi babilonas
Sipas se drejtės babilonase, gruaja ishte
shumė e ulėt, ndaj dhe i mohoheshin tė gjitha tė drejtat
njerėzore. Po qė se burri vriste ndonjė grua, nė vend qė
tė merrte ndėshkimin pėr krimin e kryer, gruaja e tij
ishte ajo qė do tė vritej nė vend tė tij.
B. Qytetėrimi grek
Qytetėrimi grek konsiderohet ndėr
sistemet mė tė shkėlqyeshme dhe mė tė famshme tė tė
gjitha qytetėrimeve antike. Sipas kėtij sistemi shumė tė
famshėm, gruas i merreshin me forcė tė gjitha tė
drejtat dhe atė e shikonin me pėrēmim dhe tė nėnēmuar
Nė mitologjinė greke, njė grua e
imagjinuar me emrin Pandora ishte shkaktare pėr
fatkeqėsinė e qenieve njerėzore. Grekėt gruan e
konsideronin mė tė ulėt se qenia njerėzore si dhe mė tė
dobėt se mashkulli. Megjithėse dėlirėsia e grave ishte e
ēmuar dhe gratė qenė mbajtur dhe nderuar aq shumė, mė
vonė ata u mposhtėn nga egoizmi dhe ēoroditjet e tyre
seksuale. Pėr mė tepėr, prostitucioni u bė njė praktikė
e rregullt nė mesin e tė gjitha klasave tė shoqėrisė
greke.
C. Qytetėrimi romak
Kur qytetėrimi romak ishte nė kulm tė lavdisė sė saj,
njė njeri zotėronte edhe tė drejtėn pėr ti marrė jetėn
gruas sė tij. Lakuriqėsia dhe prostitucioni ishin tė
zakonshme nė mesin e romakėve.
Ē. Qytetėrimi egjiptian
Egjiptianėt gruan e konsideronin si diēka tė keqe dhe si
njė shenjė e djallit.
D.
Arabia para ardhjes sė Islamit
Para se Islami tė pėrhapej nė vendet
arabe, arabėt e shikonin gruan si tė ulėt dhe tė
nėnēmuar. Nė shumicėn e rasteve, kur fėmija i lindur
ishte vajzė, varrosej pėr sė gjalli.
1.
Feja islame u dha grave pozitė tė lartė e
barazi dhe shpreson qė ato ta ruajnė statusin qė u
dhuroi
Nuk ka dyshim se Islami e lartėsoi
statusin e gruas duke i dhuruar tė drejtat e tyre qysh
para 1400 vitesh. Islami pret nga gratė qė ta mbrojnė
pozitėn qė ua dhuroi ky din.
Mbulesa pėr burrat
Njerėzit nė shumicėn e rasteve ēėshtjen e hixhabit e
diskutojnė vetėm nė kontekstin e gruas. Sido qė tė jetė,
nė Kuranin Famėlartė, Allahu i Madhėrishėm, fillimisht
ka pėrmendur hixhabit mbulesėn pėr mashkullin, para
pėrmendjes sė mbulesės sė gruas. Allahu Fuqiplotė, nė
suren Nur, thotė:
Thuaju besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit),
ti ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre se kjo
ėshtė mė e pastėr pėr ta. Allahu ėshtė i njohur
hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata.2
Nė momentin kur njė burrė shikon njė grua
dhe nėse ndonjė mendim i paturpshėm dhe i pacipė i vjen
si rezultat i shikimit, atėherė nga ai kėrkohet qė sa mė
parė ta ulė shikimin e tij.
Mbulesa (hixhabi) pėr gratė
Ajeti tjetėr i sures Nur thotė:
Thuaju edhe besimtareve tė ndalin shikimet e tyre, ti
ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, tė mos
zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme,
le tė venė shamitė mbi kraharorin e tyre dhe tė mos ua
tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē burrave tė vet,
baballarėve tė vet ose baballarėve tė burrave tė vet,
djemve tė vet ose djemve tė burrave tė vet, vėllezėrve
tė vet ose djemve tė vėllezėrve tė vet, apo djemve tė
motrave tė veta, ose grave tė tyre (qė u pėrmendėn) dhe
robėreshave, tė cilat i kanė nė pronėsinė e tyre, ose
shėrbėtorėve nga meshkujt tė cilėt nuk ndiejnė nevojė
pėr femrat ose fėmijėt qė nuk e kanė arritur pjekurinė
pėr gra. Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr ta
zbuluar fshehtėsinė nga stolitė e tyre. Pendohuni tė
gjithė te Allahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni
shpėtim.3
3. Gjashtė kriteret e mbulesės
Mbėshtetur nė Kuran dhe nė traditėn e
Pejgamberit alejhi selam, ekzistojnė gjashtė kritere, tė
cilat duhen zbatuar gjatė mbajtjes sė mbulesės hixhabit.
Ato janė:
1.Pjesa
e trupit qė duhet mbuluar
Kriteri i parė ka tė bėjė me pjesėt e
trupit tė cilat doemos duhen mbuluar. Kjo dallon si pėr
burrat edhe pėr gratė. Sipėrfaqja e pjesėve tė cilat
gjithsesi duhen mbuluar tek meshkujt fillon nga kėrthiza
deri te gjunjėt. Pėr sa u pėrket grave, ato janė tė
obliguara tė mbulojnė tėrė trupin, pėrveē fytyrės dhe
duarve deri te kyēi i dorės. Mirėpo po qė se dėshirojnė,
ato mund ti mbulojnė edhe pjesėt e sipėrpėrmendura.
Disa dijetarė, studiues, tė Islamit, kėmbėngulin qė
fytyra dhe duart janė pjesė pėrbėrėse dhe duhen mbuluar
gjithsesi. Pesė kriteret e tjera tė mbetura janė tė
njėjta si pėr burrat edhe pėr gratė.
2. Rrobat e veshura nuk duhet tė jenė tė
ngushta, ato duhet tė jenė tė gjera apo tė lėshuara dhe
nuk lejohet qė tė vizatohen pjesėt e trupit.
3. Rrobat nuk duhet tė jenė tė
tejdukshme, saqė ndokush mund tė shikojė pėrmes tyre
organet e turpshme.
4. Veshjet nuk duhet tė jenė magjepsėse,
tė cilat tėrheqin gjininė e kundėrt.
5. Rrobat nuk duhet tė jenė tė ngjashme
me ato tė meshkujve.
6. Rrobat (veshja) nuk duhet tu
pėrngjajė jobesimtarėve, p.sh; nuk duhen veshur rroba,
tė cilat paraqesin identitetin ose simbolet e feve tė
jobesimtarėve.
Mbulesa nė vetvete pėrmban sjelljet dhe moralin e mirė
Mbulesa e kompletuar, krahas gjashtė
kritereve tė rrobave, pėrfshin edhe moralin dhe sjelljet
e mira, mėnyrėn e tė vepruarit, qėndrimet dhe synimet e
individit. Personi i cili ka pėrmbushur vetėm kriterin e
hixhabit, d.m.th. vetė mbulesėn, vazhdon ta zbatojė
atė me njė kuptim dhe arsye tė limituar. Mbulesa e
rrobave duhet tė shoqėrohet sė bashku me mbulesėn e
syve, mbulesėn e zemrės, mbulesėn e tė menduarit dhe
mbulesėn e qėllimeve. Ajo gjithashtu pėrfshin mėnyrėn
se si ecėn njė individ, mėnyrėn e tė folurit tė tij si
dhe sjelljet dhe moralin e tij, etj.
4. Mbulesa tė mbron nga ngacmimet
Arsyeja pėrse mbulesa ėshtė bėrė obligim i domosdoshėm
pėr gratė mė se
miri e pėrshkruan Kurani nė ajetet kuranore tė sures el-Ahzab:
"O ti
Pejgamber, thuaju grave tė tua, bijave tė tua dhe grave
tė besimtarėve le ti vėnė shamitė (mbulojė) e veta mbi
trupin e tyre, pse kjo ėshtė mė afėr qė ato tė njihen
(se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen. Allahu fal
gabimet e kaluara, Ai ėshtė mėshirues."4
Kurani
pėr mbulesėn thotė se ajo ėshtė e detyrueshme pėr gruan,
kėshtu qė tė njihen ato si gra modeste dhe kjo
gjithashtu do ti mbrojė nga ngacmimet e meshkujve.
5. Shembujt me dy motra binjake
Tė supozojmė dy motra, tė cilat janė binjake dhe nga
bukuria janė tė barabarta. Nėse ju jeni duke ecur
rrugės, do tė shikoni se njėra prej tyre ėshtė e mbuluar
me veshje islame, i tėrė trupi i saj ėshtė i mbuluar,
pėrveē fytyrės dhe shuplakave tė duarve, kurse motra
tjetėr ėshtė e veshur nė stilin evropian tė rrobave; me
minifund ose pantallona tė shkurtra. Atje nė qoshe tė
rrugės pret njė rrugaē ose kopuk pėr tė ngacmuar ndonjė
vajzė. Cilėn vajzė do tė kishte ngacmuar ai? Vajzėn e
mbuluar me hixhab apo vajzėn e veshur me minifund?
Natyrisht qė ai do tė kishte ngacmuar vajzėn e veshur me
minifund. Tė tilla veshje janė ftesė indirekte pėr
gjininė e kundėrt; ftesė pėr bezdisje e ngacmim. Ndaj
dhe Kurani nė mėnyrė tė drejtė thotė se mbulesa e mbron
gruan nga ēdo lloj ngacmimi.
6. Dėnimi me vdekje ndaj pėrdhunuesve
Sipas jurisprudencės islame, njeriu i dėnuar pėr dhunim
tė ndonjė gruaje meriton dėnim me vdekje. Shumė njerėz
habiten nga ky ndėshkim. Disa shkojnė aq larg sa thonė
se feja islame ėshtė e pamėshirshme, barbare dhe fe e
prapambetur! Unė kam parashtruar njė pyetje mjaft tė
thjeshtė pėr jomuslimanėt. Tė supozojmė, -Zoti mos e
bėftė- se dikush dhunon gruan tuaj, nėnėn ose motrėn
tuaj. Ju jeni gjykatės dhe dhunuesi ėshtė sjellė pranė
jush. Ēfarė dėnimi do ti jepnit? Shumica do tė
pėrgjigjeshin se do ta ekzekutonin me vdekje. Disa
shkuan edhe me larg duke thėnė se do ta torturonin pėr
vdekje. Pasi dėgjova kėto pėrgjigje, atyre iu drejtova
me kėto fjalė: Ju, nėse ndokush dhunon gruan ose nėnėn
tuaj, ju do ta ekzekutonit me vdekje. Mirėpo, nėse krimi
i ngjashėm ėshtė kryer ndaj gruas apo vajzės sė dikujt
tjetėr, ju do tė thoni se ekzekutimi me vdekje ėshtė
prapambetje. Pėrse i dalloni kėto, kur nė esencė janė
krime tė njėjta?
7. Shoqėria perėndimore pretendon gabimisht se kinse
ka ngritur gruan dhe statusin e saj
Diskutimi i Perėndimit rreth liberalizmit tė gruas
nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm se njė formė maskimi i
shfrytėzimit tė trupit tė saj; degjenerimit tė shpirtit
dhe grabitja e nderit tė saj. Shoqėria perėndimore
pretendon tė ketė ngritur pozitėn e gruas. Nė tė
kundėrtėn, ata faktikisht i kanė ulur pozitėn e saj duke
e konsideruar atė si njė grua pa kurorė, dashnore,
flutura pėr shoqėrinė, tė cilat thjesht janė vegla nė
duart e kėrkuesve tė kėnaqėsisė dhe kontrabandistėve tė
seksit, tė fshehur pas ekranit tė ashtuquajtur art dhe
kulturė.
8. Nė SHBA ka mė shumė dhunime
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės supozohen si njėri
ndėr vendet mė tėzhvilluara dhe mė tė avancuara
tė botės. SHBA-ja ka gjithashtu numrin mė tė lartė tė
dhunimeve krahasuar me ēdo vend tjetėr tė botės. Sipas
raportit tė FBI-sė, nė vitin 1990, vetėm nė SHBA pėr ēdo
ditė shėnoheshin mesatarisht 1756 raste dhunimesh. Mė
vonė, njė raport tjetėr thotė se pėr ēdo ditė nė Shtetet
e Bashkuara tė Amerikės kryhen mesatarisht 1900 dhunime.
Viti nuk ėshtė cekur. Mund tė ketė qenė 1992 ose 1993.
Ka gjasa qė amerikanėt ne vitet nė vazhdim u bėnė shumė
tė guximshėm.
Paramendo njė skenar sikur veshja islame tė ishte
zbatuar nė Amerikė. Sa herė qė dikush do tė shikonte
ndonjė grua dhe sa herė qė nė mendjen e tij do tė sillej
ndonjė mendim apo qėllim i paturpshėm, ai do ta ulte
shikimin dhe vėshtrimin e tij ngultas.
Kur ēdo grua tė vishej me mbulesėn islame; pra ta
mbulonte trupin nė tėrėsi, pėrveē fytyrės dhe duarve
deri nė nyja, pas kėsaj, nėse njė burrė dhunon ndonjė
vajzė, ai do tė meritonte dėnimin e rėndė, me fjalė tė
tjera do tė ekzekutohej. Tani, unė pyes: Nė rrethana tė
tilla, a do rritej numri i dhunimeve, do tė qėndronte
shifra ashtu si ėshtė tani apo do tė zvogėlohej?
9. Aplikimi i legjislacionit (sheriatit) islam do ta
zvogėlonte shifrėn e dhunimeve
Natyrisht se sa mė shpejt qė do tė ishte implementuar
sheriati islam, rezultatet pozitive nuk do tė kishin
munguar; do tė ishin tė njohura pėr masėn dhe tė
pashmangshme. Po qė se ligji islam do tė ishte zbatuar
nė ēfarėdo vendi tė botės, qoftė ajo Amerika apo Evropa,
shoqėria do tė kishte frymuar mė lirshėm. Islami nuk
degradon asnjė grua, nė fakt ai e ngre dhe e mbron
modestinė dhe pastėrtinė e saj.
Vazhdon nė numrin vijues.
Mr. Fehim
Dragusha
ANSWERS TO NON MUSLIMS COMMON QUESTION ABOUT ISLAM
(Spreading the Truth of Islam) Islamic Research
Foundation
1.3.2009
1Fjala
hixhab (mbulesė) vjen nga folja e gjuhės arabe
Haxhebe, jahxhubu, hixhćben, qė nė kuptimin
etimologjik do tė thotė mbulesė, mbulim, perde,
barrierė, pengesė mes dy gjėrave. Kurse nė kuptimin
terminologjik mbulesa ėshtė ēdo send me tė cilėn
gruaja e mbulon kokėn e saj. Apo me fjalė tė tjera,
mbulesa sipas Islamit nėnkupton mbulimin e trupit tė
femrės (pėrveē duarve dhe fytyrės sė saj), shenjė
adhurimi dhe respekti sipas normave qė ka
parashikuar Kurani dhe Hadithi. Pėr sa i pėrket
historikut tė mbulesės, ai ėshtė i vjetėr sa vetė
njeriu. Dihet fare mirė se mbulesa ėshtė praktikuar
qė nga kohėt e lashta ndėr popuj tė ndryshėm.
Dijetari i njohur Abbas Mahmud Akkad nė lidhje me
kėtė thotė: ...Mbulesa e femrės ishte e njohur
tek ēifutėt qė nga periudha e Ibrahimit [paqja e
Allahut qoftė mbi tė] dhe si e tillė vazhdoi tė jetė
e njohur tek ata gjatė gjithė kohėrave tė Profetėve
tė tyre deri pas shfaqjes sė Krishterimit...
Ndėrsa Ali Abdul Halim Mahmud thotė: Ēdokush qė
lexon historinė do ta kuptojė se mbulesa e femrės ka
qenė e njohur para Islamit me shekuj tė tėrė. Ishte
e njohur edhe para periudhės sė babait tonė
Ibrahimit [alejhis-selam] dhe si e tillė vazhdoi tė
jetė e njohur tek ēdo religjion...( El-Meretul
Muslimetu ve fikhud-daveti ilallah, dar el-vefa,
bot. V, 1424h-2003m, fq. 406.) (Shėn. i
pėrkthyesit).
2
Kuran, Nur; 30.
3
Kuran, Nur; 31.
4
Kuran, El-Azab; 59