Pėrse
nė Islam ndalohet ngrėnia e mishit tė derrit?
Fakti se konsumimi i mishit tė derrit ėshtė i ndaluar nė
Islam ėshtė ēėshtje e njohur. Pikat nė vazhdim
shpjegojnė disa aspekte tė ndryshme tė kėsaj ndalese
juridike:
1. Ndalimi i ngrėnies sė mishit tė derrit nė Kuran
Libri i Shenjtė, Kurani, ndalimin e mishit tė derrit, e
pėrmend jo mė pak se nė pesė vende tė ndryshme tė
Kuranit. Vargu kuranor qė ndalon konsumimin e kėtij
mishi, ka ardhur nė ajetet vijuese tė kėtyre kaptinave:
2:173, 5:3, 6:145 dhe 16:115.
Ėshtė e ndaluar pėr ju ngrėnia e cofėtinės, e gjakut, e
mishit tė derrit, e mishit tė kafshės qė ėshtė therur jo
nė emėr tė Allahut, e mishit tė kafshės sė mbytur lidhur
nė fyt, e mishit tė kafshės qė ėshtė rrahur dhe ka
ngordhur, e mishit tė kafshės qė ėshtė vrarė nga rrėzimi
apo nga brirėt e kafshėve tė tjera, e mishit tė asaj qė
ėshtė kafshuar nga egėrsirat - pėrveē atyre qė i therni
ju para se tė ngordhin. Gjithashtu, ėshtė e ndaluar pėr
ju edhe ngrėnia e mishit tė kafshėve qė janė therur pėr
nder tė idhujve apo pėr tė kėrkuar fatin nė fall. Tė
gjitha kėto qė u pėrmendėn, janė gjynah. Sot,
dėshpėrohen ata qė nuk besojnė dhe kanė humbur ēdo
shpresė, qė tju largojnė prej fesė suaj. Mos u
frikėsoni prej tyre, por kini frikė prej Meje! Sot jua
pėrsosa fenė tuaj, e plotėsova dhuntinė Time ndaj jush
dhe zgjodha qė Islami tė jetė feja juaj. Por kushdo qė
ėshtė i shtrėnguar nga uria (dhe ha ēfarė ėshtė e
ndaluar), pa pasur qėllim tė bėjė gjynah, do ta shohė se
Allahu ėshtė Falės e Mėshirėplotė.[1]
Ajetet e mėsipėrme tė Kuranit Fisnik janė tė mjaftueshme
pėr ta siguruar muslimanin se pėrse mishi i derrit ėshtė
i ndaluar.
2. Mishi i derrit i ndaluar nė Bibėl
I krishteri duhet tė ketė prirje qė tė jetė i bindur nė
shkrimet e shenjta tė fesė sė tij. Bibla e ndalon
pėrdorimin e mishit tė derrit. Nė librin e Leviticus
thuhet: "dhe derrin, edhe pse ai i ndan shputat (e
kėmbėve) dhe me shputė tė ēalė, ai prapė e ka tė
pėrtypur ushqimin; ai nuk ėshtė i pastėr pėr ju" Nga
mishi i tyre ju nuk duhet tė hani dhe cofėtinėn e tyre
nuk duhet ta prekni, ata janė tė papastėr pėr ju" [Leviticus
11:7-8].
Mishi i derrit ndalohet nė Bibėl, gjithashtu, edhe nė
librin e Deuteronomit, citati [Deuteronomi 14:8].
Ndalim i ngjashėm pėrsėritet nė Bibėl nė librin e Isaia-sė
kapitulli 65 verseti 2-5.
3. Konsumimi i mishit tė derrit shkakton njė sėrė
sėmundjesh
Tė tjerėt jomuslimanė dhe ateistė, do pajtohen vetėm
nėse binden pėrmes arsyes, logjikės dhe shkencės.
Ngrėnia e mishit tė derrit mund tė shkaktojė hiē mė pak
se shtatėdhjetė lloje tė ndryshme sėmundjesh. Njeriu
mund tė ketė (fitojė) njė sėrė krimba zorrėsh si krimba
tė rrumbullakėt, krimba tė hollė-me kokė, krimba tė
zgjatur, etj. Njėri prej mė tė rrezikshmėve ėshtė Taenia
Solium, i cili nė terminologji quhet shirit. Ai gjen
strehim nė zorrė dhe ėshtė shumė i gjatė. Vezėt e tij,
hynė nė qarkullimin e gjakut dhe mund tė arrijė gati tė
gjitha organet e trupit. Nėse hyn nė tru mund tė
shkaktojė humbje tė memories. Nėse hyn nė zemėr mund tė
shkaktojė sulme zemre, nėse hyn nė sy mund tė shkaktojė
verbėri, dhe nėse hyn nė mėlēi mund tė shkaktojė dėme nė
tė. Ai mund ti dėmtojė pothuajse tė gjitha organet e
trupit.
Tjetėr krimb zorre i rrezikshėm ėshtė edhe Trichura 'Tichurasis'.
Ėshtė e pėrhapur ideja e gabuar rreth mishit tė derrit
se nėse zihet mirė, kėto vezė vdesin. Nė njė projekt
hulumtues tė bėrė nė Amerikė, ėshtė zbuluar se nga
njėzetekatėr persona qė vuajnė nga Trichura 'Tichurasis',
njėzet e dy prej tyre, e kanė zier mishin shumė mirė.
Kjo tregon se vezėt qė gjenden nė mishin e derrit nuk
vdesin nė temperaturėn normale tė zierjes.
4. Derri ka substancė trashėsie
Derri ka shumė pak substancė muskulore dhe pėrmban tepėr
shumė trashėsi. Kjo trashėsi depozitohet nė enė dhe mund
tė shkaktojė hipertension dhe sulm nė zemėr. Nuk ėshtė
pėr tu ēuditur se mbi 50% e amerikanėve vuajnė nga
hipertensioni.
5. Derri ėshtė njėra prej kafshėve mė tė fėlliqura nė
tokė
Derri ėshtė njėra prej kafshėve mė tė fėlliqura nė tokė.
Jeton dhe rritet nė ndyrėsi, fekale dhe fėlliqėsira.
Ėshtė pastruesi i fėlliqėsirave mė i miri qė unė e di se
ka krijuar Zoti. Nė fshatra qė nuk kanė tualete moderne
dhe fshatarėt sekretohen nė vende tė hapura. Shumė
shpesh sekretimet pastrohen nga derrat.
Dikush ndoshta argumenton se nė vendet e zhvilluara si
Australia, derrat mbahen e ushqehen nė kushte shumė tė
pastra e higjienike. Edhe pse nė kėto kushte higjienike,
derrat mbahen sė bashku (kope) nė stallė. Nuk ka rėndėsi
se sa shumė pėrpiqesh ti mbash pastėr, ata janė tė
fėlliqtė nga natyra. Ata hanė dhe i kėnaqen jashtėqitjes
sė vet dhe tė tjerėve afėr tyre.
6. Derri ėshtė kafsha, e cila nuk ka aspak turp
Derri ėshtė kafsha mė e paturp nė sipėrfaqen e tokės.
Ėshtė e vetmja kafshė qė fton shokėt e vet tė kenė
marrėdhėnie intime me tė dashurėn e vet. Nė Amerikė,
shumica e njerėzve konsumojnė mishin e derrit. Shumė
herė pas mbrėmjeve tė vallėzimit, ata kanė shkėmbime mes
grash; p.sh. shumė prej tyre thonė: "fli ti me gruan
time dhe unė do fle me gruan tėnde." Nėse ha derra,
atėherė sillesh si derrat. Ne indianėt e gjykojmė
Amerikėn si shumė tė zhvilluar dhe tė sofistikuar.
Ēfarėdo qė ata bėjnė, ne i pasojmė pas disa vitesh.
Sipas njė artikulli nė revistėn Islandė, kjo praktikė e
shkėmbimit tė grave ėshtė bėrė e zakonshme nė shumė
rrethe tė Bombejit.
Dr. Zakir
Naik
Pėrktheu nga gjuha angleze: Mr. Fehim Dragusha
19.7.2009