Vėlla i nderuar! Ndoshta je kureshtar qė tė dish pėr
vlerat dhe shpėrblimet e namazit dhe dobitė nė kėtė botė
si dhe botėn tjetėr pėr ata tė cilėt i falin namazet me
rregull e me pėrkushtim. Pra, eja dhe dėgjo nga i
dashuri, Pejgamberi ynė, Muhamedi salallahu alejhi ue
selem, me shpresė se kjo do tė jetė nxitje pėr ne qė ti
kushtojmė mė shumė rėndėsi namazit, tė cilin Allahu aq
shumė e ngriti, sa e bėri shtyllė kryesore tė fesė. Disa
prej atyre vlerave janė:
Njė: Ėshtė mbrojtės prej tė kėqijave dhe fatkeqėsive tė
kėsaj bote. Thotė i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi
u selem pėr kėtė: Kush e fal sabahun me xhemat (nė
xhami), ai ėshtė nėn mbrojtjen e Allahut dhe kujdes qė
dikush tė mos dėshirojė ndonjė tė keqe pėr atė qė Allahu
e ka nė mbrojtje.
Dy: Shkak pėr faljen e gjynaheve, gabimeve prej tė
cilave smund tė shpėtojė njeriu. Thotė Muhamedi
salallahu alejhi ue selem: Kush pastrohet nė shtėpinė e
tij (merr abdest) dhe shkon nė njėrėn nga shtėpitė e
Allahut (xhami), qė tė kryejė njė farz tė Allahut, njėri
nga hapat atij ia fshin mėkatet, kurse tjetri ia ngre
shkallėt tek Allahu. Muslimi.
Tre: Engjėjt e Allahut e lusin Allahun pėr atė njeri qė
falet me xhemat nė xhami dhe kėrkojnė falje pėr tė,
Thotė Muhamedi salallahu alejhi ue selem: Melaiket
bėjnė dua pėr atė i cili ėshtė falur nė xhami pėrderisa
ai tė jetė nė xhami, pėrderisa nuk e prish abdestin.
Thonė: O Allah, fale atė! O Allah, mėshiroje! Buhariu.
Katėr: Shkak i fitimit tėnd kundėr shejtanit dhe shkak i
mposhtjes dhe poshtėrimit tė tij. Thotė Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem: Nuk ndodh qė nė njė vend,
fshat apo qytet qė janė mė shumė se tre persona dhe nuk
e falin namazin me xhemat, vetėm se i ka mbizotėruar ata
shejtani, Bashkoju xhematit se me tė vėrtetė ujku e ha
delen e vetmuar. Ebu Davudi dhe Termidhiu.
Pesė: Suksesi qė njeriu tė fitojė dritė tė plotė Ditėn e
Kiametit. Nė lidhje me kėtė, Muhamedi salallahu alejhi
ue selem thotė: Pėrgėzojini ata tė cilėt ecin nėpėr
errėsirat e natės pėr nė xhami me dritė tė plotė Ditėn e
Gjykimit. Ebu Davudi dhe Tėrmidhiu.
Gjashtė: Nė namazin me xhemat ėshtė shpėrblimi i
shumėfishuar. Thotė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem
pėr kėtė: Namazi me xhemat ėshtė mė i vlefshėm se
namazi i vetėm pėr njėzet e shtatė shkallė. Buhariu dhe
Muslimi.
Shtatė: Kjo falje me xhemat nė xhami ėshtė si pastrim i
muslimanit nga njėra prej cilėsive mė tė shėmtuara tė
munafikėve, tė cilėt janė tė dėnuar me dėnimin mė tė
rėndė mė tė thellė nė xhehenem. Thotė Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem: Ska mė tė rėndė pėr
munafikėt sesa namazi i jacisė dhe i sabahut dhe sikur
ta dinin se sa ka shpėrblim pėr to, do tė vinin qoftė
edhe duke u zvarritur. Buhariu dhe Muslimi dhe thotė
Ibėn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: Kemi parė qė
mungonin nga namazi nė xhemat vetėm munafikėt pėr tė
cilėt ėshtė ditur munafikllėku i tyre dhe se kur ėshtė
sėmurė njėri nga ne, e kanė marrė dy persona pėr krahu
dhe e kanė sjellė nė xhami, nė saf. Dhe ka pėr qėllim
Muhamedin salallahu alejhi ue selem. Muslimi.
Tetė: Rruga e vetme qė vėrtet njeriu tė arrijė kėnaqėsi
tė vėrtetė, qetėsim shpirtėror, shpėtim nga sėmundjet
shpirtėrore si dhe problemet jetėsore, prej tė cilave
ankohen shumė njerėz sot, si mėrzia, pikėllimi, mundimet
shpirtėrore dhe dėshtimet nė ēėshtje familjare,
tregtare, shkencore si dhe shumė tė tjera. Thotė
Muhamedi salallahu alejhi ue selem: Lidh shejtani mbi
kokėn e ndonjėrit prej jush tri nyja kur ai ėshtė duke
fjetur dhe i thotė nė ēdo nyje qė ia lidh: Fli rehat,
ke natė tė gjatė. E nėse zgjohet dhe e pėrmend Allahun,
i zgjidhet njėra nyje, nėse merr abdest, i zgjidhet nyja
tjetėr dhe nėse falet, i zgjidhet edhe nyja tjetėr dhe
atėherė ėshtė i kthjellėt, me shpirt tė qetė. E, nėse
se bėn kėtė, atėherė bėhet keq shpirtėrisht, pėrtac.
Buhariu dhe Muslimi.
Nėntė: Shkak i futjes sė njeriut nė xhenet. Thotė
Muhamedi salallahu alejhi ue selem: Nuk do tė hyjė nė
zjarr ai i cili ėshtė falur para lindjes sė diellit dhe
para prarimit tė tij. Muslimi. (Qėllimi i hadithit
ėshtė namazi i sabahut dhe i ikindisė.)
Vėlla i nderuar!
Mendoj se pas leximit tė kėtyre haditheve nga i dashuri
yt, Muhamed salallahu alejhi ue selem, ke vendosur ta
poshtėrosh armikun tėnd, shejtanin, dhe tu japėsh fund
mangėsive tė mėdha dhe tė pėrpiqesh me zell nė tė
ardhmen. Nėse e ke vendosur, pėr hajėr tė qoftė ky
vendim i mirė! Ja edhe disa sqarime e udhėzime tė
dobishme, me lejen e Allahut.
Sė pari: Nė lidhje me imanin dhe veprat e mira
1- Pajisja sa mė e mirė me kryerjen e suneteve dhe
ibadeteve tė tjera vullnetare, ngase kjo ėshtė shkaku mė
i mirė qė e ndihmon njeriun pėr faljen e namazit me
xhemat nė xhami. Nga mė tė rėndėsishmet janė falja e
suneteve tė cilat janė pėrmendur nė hadithe para apo pas
farzeve si dhe namazi i vitrit, leximi i Kuranit, namazi
i duhasė, lėmosha, agjėrimi etj.
2- Bėrja istigfar pandėrprerė (estagfirullah ue etubu
ilejh)
Kjo do tė thotė: Kėrkoj falje o Zot dhe pendohem pėr
atė qė kam bėrė. Gjithmonė duke pasur parasysh nevojėn
tonė tė madhe pėr Allahun, qė tė na i falė mėkatet tė
cilat i kemi bėrė nė tė kaluarėn dhe tė cilat do ti
bėjmė nė tė ardhmen. Thotė Muhamedi salallahu alejhi ue
selem: Kush bėn pėrherė istigfar, do tia bėjė Allahu
tė mundur zgjidhjen e ēdo problemi si dhe nga ēdo
ngushticė dalje dhe do ta furnizojė nga se ka bėrė
llogari fare. Ebu Davudi.
3- Pėrmendja e shumtė e Allahut, e cila ėshtė pastrim
pėr zemrėn dhe shpirtin, afrim tek Allahu, largim i
shejtanit si dhe ndihmės pėr nė ibadet dhe punė tė mira.
Janė disa lloje tė dhikrit. Dhikri i mėngjesit, i cili
mund tė kryhet pas faljes sė sabahut e deri para drekės.
Dhikri i mbrėmjes, i cili mund tė kryhet prej pas
namazit tė ikindisė e deri nė namazin e akshamit e nėse
ka harruar apo ka qenė i angazhuar me diēka me rėndėsi,
qė smund tė shtyhet mė vonė, mund tė kryejė edhe pas
akshamit deri nė jaci. Dhikri pas namazeve farze si dhe
dhikret e posaēme qė kanė ardhur pėr vende apo kohė tė
caktuara apo nė ēdo kohė.
4- Jetė me shoqėri tė mirė: Ėshtė ndėr faktorėt kryesorė
pėr pėrqendrimin e njeriut nė fe. E, kush dėshiron tė
gjitha tė mirat dhe largimin nga tė gjitha tė kėqijat,
le ti shkėpusė tė gjitha lidhjet me atė shoqėri e cila
nuk falet apo falet fare pak dhe qė bėn mėkate dhe vepra
tė shėmtuara. Ai duhet tė kėrkojė njė shoqėri e cila e
ndihmon dhe e udhėzon nė punė tė mira. E kush nuk e bėn
kėtė, tė mos habitet kur tė shohė se i ėshtė dobėsuar
imani dhe ka humbur vullnetin pėr faljen e namazit dhe
bėrjen e veprave tė tjera tė mira.
5 Kushtimi rėndėsi i armės mė tė fortė, duasė: Ēdo
musliman i drejtohet Allahut tė Lartėsuar me lutje tė
sinqerta pa i shoqėruar nė to askėnd, se Allahu ėshtė Ai
qė i mjafton njeriut, Ndihmuesi i tij ,Udhėzuesi i tij
pėr gjithė atė qė i bėn dobi nė dinin e tij dhe nė
ahiretin e tij dhe pėr kėtė preferohet qė ēdo besimtar
ti drejtohet Allahut sa mė shumė me dua, posaēėrisht nė
ato kohė kur pranimi i duave shpresohet mė shumė. Allahu
na mundėsoftė ta pėrmendim sa mė shumė, ta falėnderojmė
sa mė mirė dhe ti bėjmė ibadet, qė tė na ruajė nga ēdo
mėkat. E ky ėshtė shpėtimi pėr kėtė botė dhe pėr botėn
tjetėr.
Sė dyti, disa faktorė tė tjerė ndihmues:
1- Vonimi i namazit tė vitrit deri para se tė flemė.
2- Gjumi i hershėm dhe me abdest.
3- Kurdisja e orės apo e celularit pėr tu zgjuar, pėr
ata qė kanė gjumin e rėndė.
4- Porositja e tė afėrmve apo e shokėve pėr ta zgjuar
pėr namaz.
5- Kryerja e dhikrit para gjumit.
6- Leximi i sures Ihlas, Nas dhe Felek nga tri herė duke
pėshtyrė lehtė nė duar dhe pėrshkimi i trupi me to sa
ėshtė e mundur.
Dhe nė fund, lus Allahun e Lartėsuar qė tė sjellė dobi
me kėto fjalė dhe qė tė jenė shkak qė tė bėjnė tė
mendosh seriozisht si dhe ta shikosh jetėn tėnde nė
tėrėsi dhe qė tė tė mundėsojė tė ndjekėsh rrugėn e
vėrtetė dhe tė drejtė e tė dobishme, qė tė tė mundėsojė
ti lėsh tė gjitha gabimet dhe mėkatet tė cilat tė bėjnė
dėm nė fe e nė jetė, edhe pse mund ti duash dhe zemra
jote ėshtė e lidhur me to. Ky ėshtė mendimi i ynė i mirė
pėr ty, se ti nė kėtė do tė shpejtosh, me shpresė qė do
tė tė shoh sė shpejti nė safin e parė nė xhami e nė ēdo
punė e vepra tė mira.
Allahu tė ruajttė!
Vėllai yt!