Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Letėr vėllazėrore 2

Vėlla i nderuar! Ndoshta je kureshtar qė tė dish pėr vlerat dhe shpėrblimet e namazit dhe dobitė nė kėtė botė si dhe botėn tjetėr pėr ata tė cilėt i falin namazet me rregull e me pėrkushtim. Pra, eja dhe dėgjo nga i dashuri, Pejgamberi ynė, Muhamedi salallahu alejhi ue selem, me shpresė se kjo do tė jetė nxitje pėr ne qė t’i kushtojmė mė shumė rėndėsi namazit, tė cilin Allahu aq shumė e ngriti, sa e bėri shtyllė kryesore tė fesė. Disa prej atyre vlerave janė:

Njė: Ėshtė mbrojtės prej tė kėqijave dhe fatkeqėsive tė kėsaj bote. Thotė i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi u selem pėr kėtė: “Kush e fal sabahun me xhemat (nė xhami), ai ėshtė nėn mbrojtjen e Allahut dhe kujdes qė dikush tė mos dėshirojė ndonjė tė keqe pėr atė qė Allahu e ka nė mbrojtje.”

Dy: Shkak pėr faljen e gjynaheve, gabimeve prej tė cilave s’mund tė shpėtojė njeriu. Thotė Muhamedi salallahu alejhi ue selem: “Kush pastrohet nė shtėpinė e tij (merr abdest) dhe shkon nė njėrėn nga shtėpitė e Allahut (xhami), qė tė kryejė njė farz tė Allahut, njėri nga hapat atij ia fshin mėkatet, kurse tjetri ia ngre shkallėt tek Allahu.” Muslimi.

Tre: Engjėjt e Allahut e lusin Allahun pėr atė njeri qė falet me xhemat nė xhami dhe kėrkojnė falje pėr tė, Thotė Muhamedi salallahu alejhi ue selem: “Melaiket bėjnė dua pėr atė i cili ėshtė falur nė xhami pėrderisa ai tė jetė nė xhami, pėrderisa nuk e prish abdestin. Thonė: “O Allah, fale atė! O Allah, mėshiroje!” Buhariu.

Katėr: Shkak i fitimit tėnd kundėr shejtanit dhe shkak i mposhtjes dhe poshtėrimit tė tij. Thotė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem: “Nuk ndodh qė nė njė vend, fshat apo qytet qė janė mė shumė se tre persona dhe nuk e falin namazin me xhemat, vetėm se i ka mbizotėruar ata shejtani, Bashkoju xhematit se me tė vėrtetė ujku e ha delen e vetmuar.” Ebu Davudi dhe Termidhiu.

Pesė: Suksesi qė njeriu tė fitojė dritė tė plotė Ditėn e Kiametit. Nė lidhje me kėtė, Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė: “Pėrgėzojini ata tė cilėt ecin nėpėr errėsirat e natės pėr nė xhami me dritė tė plotė Ditėn e Gjykimit.” Ebu Davudi dhe Tėrmidhiu.

Gjashtė: Nė namazin me xhemat ėshtė shpėrblimi i shumėfishuar. Thotė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem pėr kėtė: “Namazi me xhemat ėshtė mė i vlefshėm se namazi i vetėm pėr njėzet e shtatė shkallė.” Buhariu dhe Muslimi.

Shtatė: Kjo falje me xhemat nė xhami ėshtė si pastrim i muslimanit nga njėra prej cilėsive mė tė shėmtuara tė munafikėve, tė cilėt janė tė dėnuar me dėnimin mė tė rėndė mė tė thellė nė xhehenem. Thotė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem: “S’ka mė tė rėndė pėr munafikėt sesa namazi i jacisė dhe i sabahut dhe sikur ta dinin se sa ka shpėrblim pėr to, do tė vinin qoftė edhe duke u zvarritur.” Buhariu dhe Muslimi dhe thotė Ibėn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: “Kemi parė qė mungonin nga namazi nė xhemat vetėm munafikėt pėr tė cilėt ėshtė ditur munafikllėku i tyre dhe se kur ėshtė sėmurė njėri nga ne, e kanė marrė dy persona pėr krahu dhe e kanė sjellė nė xhami, nė saf.” Dhe ka pėr qėllim Muhamedin salallahu alejhi ue selem. Muslimi.

Tetė: Rruga e vetme qė vėrtet njeriu tė arrijė kėnaqėsi tė vėrtetė, qetėsim shpirtėror, shpėtim nga sėmundjet shpirtėrore si dhe problemet jetėsore, prej tė cilave ankohen shumė njerėz sot, si mėrzia, pikėllimi, mundimet shpirtėrore dhe dėshtimet nė ēėshtje familjare, tregtare, shkencore si dhe shumė tė tjera. Thotė Muhamedi salallahu alejhi ue selem: “Lidh shejtani mbi kokėn e ndonjėrit prej jush tri nyja kur ai ėshtė duke fjetur dhe i thotė nė ēdo nyje qė ia lidh: “Fli rehat, ke natė tė gjatė.” E nėse zgjohet dhe e pėrmend Allahun, i zgjidhet njėra nyje, nėse merr abdest, i zgjidhet nyja tjetėr dhe nėse falet, i zgjidhet edhe nyja tjetėr dhe atėherė ėshtė i kthjellėt, me shpirt tė qetė. E, nėse s’e bėn kėtė, atėherė bėhet keq shpirtėrisht, pėrtac.” Buhariu dhe Muslimi.

Nėntė: Shkak i futjes sė njeriut nė xhenet. Thotė Muhamedi salallahu alejhi ue selem: “Nuk do tė hyjė nė zjarr ai i cili ėshtė falur para lindjes sė diellit dhe para prarimit tė tij.” Muslimi. (Qėllimi i hadithit ėshtė namazi i sabahut dhe i ikindisė.)

Vėlla i nderuar!

Mendoj se pas leximit tė kėtyre haditheve nga i dashuri yt, Muhamed salallahu alejhi ue selem, ke vendosur ta poshtėrosh armikun tėnd, shejtanin, dhe t’u japėsh fund mangėsive tė mėdha dhe tė pėrpiqesh me zell nė tė ardhmen. Nėse e ke vendosur, pėr hajėr tė qoftė ky vendim i mirė! Ja edhe disa sqarime e udhėzime tė dobishme, me lejen e Allahut.

Sė pari: Nė lidhje me imanin dhe veprat e mira

1- Pajisja sa mė e mirė me kryerjen e suneteve dhe ibadeteve tė tjera vullnetare, ngase kjo ėshtė shkaku mė i mirė qė e ndihmon njeriun pėr faljen e namazit me xhemat nė xhami. Nga mė tė rėndėsishmet janė falja e suneteve tė cilat janė pėrmendur nė hadithe para apo pas farzeve si dhe namazi i vitrit, leximi i Kuranit, namazi i duhasė, lėmosha, agjėrimi etj.

2- Bėrja istigfar pandėrprerė (estagfirullah ue etubu ilejh)
Kjo do tė thotė: “Kėrkoj falje o Zot dhe pendohem pėr atė qė kam bėrė.” Gjithmonė duke pasur parasysh nevojėn tonė tė madhe pėr Allahun, qė tė na i falė mėkatet tė cilat i kemi bėrė nė tė kaluarėn dhe tė cilat do t’i bėjmė nė tė ardhmen. Thotė Muhamedi salallahu alejhi ue selem: “Kush bėn pėrherė istigfar, do t’ia bėjė Allahu tė mundur zgjidhjen e ēdo problemi si dhe nga ēdo ngushticė dalje dhe do ta furnizojė nga s’e ka bėrė llogari fare.” Ebu Davudi.

3- Pėrmendja e shumtė e Allahut, e cila ėshtė pastrim pėr zemrėn dhe shpirtin, afrim tek Allahu, largim i shejtanit si dhe ndihmės pėr nė ibadet dhe punė tė mira. Janė disa lloje tė dhikrit. Dhikri i mėngjesit, i cili mund tė kryhet pas faljes sė sabahut e deri para drekės. Dhikri i mbrėmjes, i cili mund tė kryhet prej pas namazit tė ikindisė e deri nė namazin e akshamit e nėse ka harruar apo ka qenė i angazhuar me diēka me rėndėsi, qė s’mund tė shtyhet mė vonė, mund tė kryejė edhe pas akshamit deri nė jaci. Dhikri pas namazeve farze si dhe dhikret e posaēme qė kanė ardhur pėr vende apo kohė tė caktuara apo nė ēdo kohė.

4- Jetė me shoqėri tė mirė: Ėshtė ndėr faktorėt kryesorė pėr pėrqendrimin e njeriut nė fe. E, kush dėshiron tė gjitha tė mirat dhe largimin nga tė gjitha tė kėqijat, le t’i shkėpusė tė gjitha lidhjet me atė shoqėri e cila nuk falet apo falet fare pak dhe qė bėn mėkate dhe vepra tė shėmtuara. Ai duhet tė kėrkojė njė shoqėri e cila e ndihmon dhe e udhėzon nė punė tė mira. E kush nuk e bėn kėtė, tė mos habitet kur tė shohė se i ėshtė dobėsuar imani dhe ka humbur vullnetin pėr faljen e namazit dhe bėrjen e veprave tė tjera tė mira.

5– Kushtimi rėndėsi i armės mė tė fortė, duasė: Ēdo musliman i drejtohet Allahut tė Lartėsuar me lutje tė sinqerta pa i shoqėruar nė to askėnd, se Allahu ėshtė Ai qė i mjafton njeriut, Ndihmuesi i tij ,Udhėzuesi i tij pėr gjithė atė qė i bėn dobi nė dinin e tij dhe nė ahiretin e tij dhe pėr kėtė preferohet qė ēdo besimtar t’i drejtohet Allahut sa mė shumė me dua, posaēėrisht nė ato kohė kur pranimi i duave shpresohet mė shumė. Allahu na mundėsoftė ta pėrmendim sa mė shumė, ta falėnderojmė sa mė mirė dhe t’i bėjmė ibadet, qė tė na ruajė nga ēdo mėkat. E ky ėshtė shpėtimi pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr.

Sė dyti, disa faktorė tė tjerė ndihmues:
1- Vonimi i namazit tė vitrit deri para se tė flemė.
2- Gjumi i hershėm dhe me abdest.
3- Kurdisja e orės apo e celularit pėr t’u zgjuar, pėr ata qė kanė gjumin e rėndė.
4- Porositja e tė afėrmve apo e shokėve pėr ta zgjuar pėr namaz.
5- Kryerja e dhikrit para gjumit.
6- Leximi i sures Ihlas, Nas dhe Felek nga tri herė duke pėshtyrė lehtė nė duar dhe pėrshkimi i trupi me to sa ėshtė e mundur.

Dhe nė fund, lus Allahun e Lartėsuar qė tė sjellė dobi me kėto fjalė dhe qė tė jenė shkak qė tė bėjnė tė mendosh seriozisht si dhe ta shikosh jetėn tėnde nė tėrėsi dhe qė tė tė mundėsojė tė ndjekėsh rrugėn e vėrtetė dhe tė drejtė e tė dobishme, qė tė tė mundėsojė t’i lėsh tė gjitha gabimet dhe mėkatet tė cilat tė bėjnė dėm nė fe e nė jetė, edhe pse mund t’i duash dhe zemra jote ėshtė e lidhur me to. Ky ėshtė mendimi i ynė i mirė pėr ty, se ti nė kėtė do tė shpejtosh, me shpresė qė do tė tė shoh sė shpejti nė safin e parė nė xhami e nė ēdo punė e vepra tė mira.
Allahu tė ruajttė!
Vėllai yt!

 

Pėrgatiti “Darul Kasim”
Pėrktheu: Hevzi Kadriu
22.3.2009

                                                      www.klubikulturor.com