Prej
cilėsive tė gruas muslimane ėshtė se ajo nuk vrapon pas
dynjasė sikurse gratė e tjera, tė cilat kėrkojnė
veshmbathje, tė shėtisin nėpėr restorante apo kėrkojnė
ar, argjend apo kėnaqėsi tė tjera tė kėsaj bote.
Gruaja muslimane ėshtė mė e zgjuar se kaq, kėrkon
bukurinė e shtėpisė sė saj nė dynja duke e zbukuruar me
iman dhe vepra tė mira dhe njėkohėsisht duke shpresuar
shpėrblimin tek Allahu i Lartėsuar. Gruas muslimane i
intereson shtėpia e saj nė xhenet para shtėpisė sė saj
nė dynja dhe pėr kėtė ėshtė e zėnė duke ngritur imanin e
saj dhe duke punuar pėr ta arritur kėnaqėsinė e Allahut.
Nuk ėshtė njė grua e cila ia ndalon vetes atė qė ia ka
lejuar Allahu nga tė mirat e kėsaj bote dhe bukuritė e
saj, mirėpo tė gjitha kėto tė mira i shijon pa shpenzuar
para tė majme dhe gjithashtu nuk e ka qėllimin kryesor
kėnaqėsinė e kėsaj bote, nuk ėshtė sikurse gratė e
tjera, tė cilat qėllimin kryesorė e ka ndėrrimin e
mobileve tė shtėpisė apo veshmbathjeve tė saj, gruaja
muslimane dėshiron atė qė e ka dėshiruar gruaja e
firaunit, ku e ka lutur Allahun duke thėnė: Ajo tha:
Zoti im, mė bėn njė shtėpi pranė Teje nė xhenet.
(Et-Tahrim 11) Shtėpia e ahiretit e ka larguar atė nga
kėnaqėsitė e shtėpisė sė dynjasė, ajo ėshtė e bindur se
kjo botė ėshtė njė sprovė pėr njerėzit dhe joshėse pėr
ta e nė veēanti pėr femrat.
Allahu i Madhėruar ka thėnė: Dhe me atė qė tė ka
dhėnė Allahu, kėrko (ta fitosh) botėn tjetėr, e mos lė
mangėt atė qė tė takon nga kjo botė, dhe bėn mirė ashtu
siē tė ka bėrė Allahu ty, e mos bėj tė kėqija nė tokė,
se All-llahu nuk i do ērregulluesit. (El Kasas, 77)
Ibn Kethiri, Allahu e mėshiroftė, nė komentin e kėtij
ajeti ka thėnė: Shpenzoje pasurinė e bollshme qė ta ka
dhuruar Allahu i Lartėsuar nė adhurimin e Allahut dhe
pėr tiu afruar Atij me lloje tė ndryshme tė adhurimit
pėr tė cilat do tė shpėrblehesh nė dynja dhe ahiret dhe
gjithashtu e mos lė mangėt atė qė tė takon nga kjo botė,
nga ajo qė ta ka lejuar Allahu nga ushqimet, pijet,
veshmbathje, vendbanim, martesėn etj., sepse ti ke
obligime ndaj Allahut, ndaj vetes tėnde, ndaj familjes
tėnde dhe qė tė gjithėve duhet tia japėsh hakun (ti
kryesh obligimet ndaj tyre). Tefsir Ibn Kethir 3/399.
Po ashtu, Allahu xh.sh. thotė: O ju njerėz, ska
dyshim se premtimi i Allahut ėshtė i vėrtetė, pra tė mos
u mashtrojė juve jeta e kėsaj bote dhe tė mos u
mashtrojė juve ndaj Allahut ai i mashtruari (shejtani).
Djalli ėshtė armik i juaji, pra edhe ju konsiderojeni
armik, ai e thėrret atė grupin e vet, vetėm pėr ti bėrė
banues tė zjarrit. (Fatir, 5-6)
Transmeton Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: Kjo botė
ėshtė burg i muslimanėve, kurse xhenet i jobesimtarėve.
(Muslimi)
Dhe ka thėnė: Me tė vėrtetė dynjaja ėshtė e ėmbėl dhe e
gjelbėruar dhe Allahu i Madhėrishėm ju ka bėrė mėkėmbės
nė tė pėr tju shikuar se si po veproni, prandaj ruajuni
nga dynjaja dhe ruajuni nga gratė sepse sprova e par (qė
janė sprovuar) e benu israilėve ka qenė sprova e grave.
Ahmedi nė Musnedin e tij dhe shejh Albani ka thėnė se
hadithi ėshtė sahih, shih Es-Sahiha 911.
Dhe pėr kėtė shkak parulla e besimtarit dhe besimtares
duhet tė jetė: E dihet se jeta e botės tjetėr ėshtė mė
e dobishme dhe e pėrjetshme. (El Ala 17)