Gruaja muslimane duhet tė jetė kursimtare dhe tė mos
harxhojė pa nevojė. Ajo nuk krenohet me pasurinė e
burrit tė saj, nėse ėshtė i pasur, dhe as nuk ankohet
nga varfėria, nėse burri i saj nuk ėshtė i pasur, pasi
di si ti shpenzojė paratė e saj. Gruaja muslimane duhet
tė jetė bujare e jo koprrace, ėshtė gjithmonė e kėnaqur
me atė qė i ka dhuruar Allahu nga pasuria e kėsaj bote.
Gruaja nė shtėpinė e burrit tė saj ėshtė besnike ndaj
pasurisė sė tij, kujdeset pėr tė dhe ruan ēdo send prej
pasurisė sė burrit tė saj, qofshin ato para, ar, argjend
apo mobilie, dhe nuk i lejohet asaj ta shfrytėzojė
pasurinė e burrit pėrveēse me lejen e tij. Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem ka thėnė: Gruaja ėshtė
ēobaneshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe ajo ėshtė
pėrgjegjėse pėr tufėn e saj (pėr pasurinė e burrit tė
saj). Buhariu dhe Muslimi.
Kurse Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė:
Ėshtė pyetur Pejgamberi salallahu alejhi ue selem:
Cilat grua ėshtė mė e mira? Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem tha: Ajo e cila tė gėzon kur ta
shikosh, tė dėgjon kur e urdhėron dhe nėse ai urren
diēka, nuk e kundėrshton atė qoftė ajo ndaj vetes sė saj
apo pasurisė sė saj. Nesaiu, Hakimi, shejh Albani ka
thėnė se hadithi ėshtė hasen. Shih Es-Sahiha nr. 1838.
Po ashtu, Ebi Umame el Bahilij, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, ka thėnė: E kam dėgjuar Pejgamberin salallahu
alejhi ue selem nė hutben e tij nė vitin e haxhit
lamtumirės dhe ndėr tė tjerash ka thėnė: Mos tė
shpenzojė gruaja asgjė nga pasuria e shtėpisė sė burrit
tė saj pa lejen e burrit tė saj. I thanė tė pranishmit:
O i Dėrguar i Allahut, as ushqimi (nuk i lejohet asaj
tė shpenzojė)? Pejgamberi salallahu alejhi ue selem i
tha: Kjo (ushqimi) ėshtė pasuria jonė mė e mirė.
Tirmidhiu, Ibn Maxhe dhe tė tjerė. Shejh Albani ka thėnė
se hadithi ėshtė hasen. Shih Sahih Ibn Maxhe 2/31.
Gruaja muslimane duhet tė dijė se si ti koordinojė
punėt e saj dhe tė shpenzojė prej pasurisė sė tij duke
mos e tepruar, ėshtė e kėnaqur me atė qė i ka dhuruar
Allahu i Lartėsuar.
Gruaja kursimtare u nėnshtrohet urdhrave tė Allahut tė
Lartėsuar dhe ēdo grua duhet tė dijė se:
1. Allahu i Madhėruar i ka poshtėruar ata tė cilėt
shpenzojnė shumė. Ai thotė: Ata qė shpenzojnė tepėr (mastrafxhinjtė)
janė vėllezėr (nė veprim) tė djajve (shejtanėve). (El
Isra, 27)
2. Allahu i Madhėruar i ka lavdėruar ata tė cilėt
kursejnė. Ai thotė: Edhe ata qė kur shpenzojnė nuk e
teprojnė e as nuk janė dorėshtrėnguar, por mbajnė
mesataren e janė tė matur. (El Furkan, 67)
3. Gjithashtu shpenzimi i tepėrt tė largon nga pėrmendja
e Allahut, saqė njeriu e harron Allahun dhe Ditėn e
Gjykimit, shpreson se do tė jetojė gjatė nė kėtė botė
dhe fillon ta dojė edhe mė shumė dynjanė.
Pėr kėto shkaqe, gruaja nuk duhet tė mburret me pasurinė
e burrit tė saj (apo tė sajėn) nėse ėshtė i pasur dhe
gjithashtu nuk duhet ta shpenzojė pasurinė e tij pa
nevojė apo ta teprojė duke shpenzuar, sidomos pėrpara
njerėzve tė tjerė apo pėrpara grave tė tjera nė veēanti
(duke u mburrur se burri i saj ėshtė i pasur apo i jep
asaj shumė para pėr tė shpenzuar, gjė qė e bėn gruan
tjetėr tė lakmojė apo tė kėrkojė nga burri i saj tė
njėjtėn gjė).
Gruaja muslimane e di se pasuria e kėsaj bote ėshtė
kalimtare dhe gjithashtu ėshtė pėrgjegjėsi pėr tė cilėn
do tė pyetemi nė Ditėn e Gjykimit. Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem nė hadithin qė transmeton Ebi Berze ka
thėnė: Dhe (do tė pyetet) pėr pasurinė e tij se ku e ka
fituar dhe ku e ka shpenzuar. Tirmidhiu. Shejh Albani
ka thėnė se hadithi ėshtė sahih. Shih Es-Sahiha 946.
Gjithashtu edhe kėnaqėsia e saj me atė qė i ka dhuruar
Allahu i Lartėsuar ėshtė shkak qė ajo mos tė ankohet te
burri i saj pėr skamje nėse burri i saj nuk ėshtė i
pasur.
Dhe prej simptomave tė cilat tregojnė se gruaja ėshtė e
kėnaqur me atė qė i ka dhuruar Allahu i Lartėsuar asaj
dhe burrit tė saj ėshtė kur ajo i sheh mundėsitė e
burrit tė saj dhe shpenzon para sipas mundėsisė sė
burrit tė saj, nuk shpenzon pa nevojė dhe gjithashtu nuk
e lodh burrin duke i kėrkuar gjėra tė panevojshme apo
gjėra tė cilat nuk janė tė patjetėrsueshme nga gjėrat e
kėsaj bote, nė veēanti nėse burri i saj nuk i ka kėto
mundėsi. Kjo e mėrzit atė shpirtėrisht pėr shkak se ai
nuk ka mundėsi tia plotėsojė kėto dėshira gruas sė tij
dhe i vjen keq tė paraqitet para gruas sė tij si njė
burrė i cili nuk ka mundėsi ti pėrmbushė kėrkesat e
gruas sė tij.
Pėr kėtė shkak, gruaja muslimane duhet tė jetojė
gjithmonė me burrin e saj e kėnaqur me atė qė i ka
dhuruar Allahu nga pasuria e kėsaj bote dhe mos tė
vėshtrojė atė qė kanė gratė e tjera. (Avdetul Hixhab
2/491)
Pėr kėtė duhet qė gratė muslimane ta kenė frikė Allahun
dhe tė jetojnė jetėn e kėsaj bote duke qenė tė kėnaqur
me atė qė u ka dhuruar Allahu i Lartėsuar. Disa prej
njerėzve tė devotshėm kanė thėnė: O biri i Ademit, nėse
vazhdon rrugėn duke qenė i kėnaqur me atė qė tė ka
dhuruar Allahu, atėherė gjėja mė e vogėl qė ke do tė tė
mjaftojė ty. Nė qoftė se nuk e ndjek kėtė rrugė, atėherė
e gjithė dynjaja dhe ēka ka nė tė nuk do tė tė mjaftojė
ty.
Grua e devotshme dhe e menēur ėshtė ajo e cila i shikon
ato gra tė cilat e kanė gjendjen edhe mė tė keqe se ajo
si nė vendbanim ashtu edhe nė ushqim dhe veshmbathje dhe
kur i shikon ato e falėnderon Allahun pėr atė qė i ka
dhuruar Allahu dhe ėshtė e kėnaqur me pasurinė qė ka.
Kėtė e bėn duke praktikuar kėshillėn e Pejgamberit
salallahu alejhi ue selem, qė thotė: Shikoni ata tė
cilėt janė mė poshtė se ju dhe mos i shikoni ata tė
cilėt janė mė lart se ju sepse kjo ėshtė mė e mirė qė ju
mos ti pėrbuzni mirėsitė e Allahut ndaj jush. Muslimi
nė Ez-Zuhd nr. 2963 dhe Buhariu nė Er-Rikak.
Sė fundi, o ti grua muslimane, dije se tė kėnaqurit me
atė qė tė ka dhuruar Allahu konsiderohet prej cilėsive
mė tė mira tė njė gruaje muslimane sepse ajo me kėtė
cilėsi ėshtė mbėshtetur tek Allahu, ėshtė e kėnaqur me
caktimin e Allahut dhe me kėtė jeton jetėn e saj. Kjo e
bėn atė tė jetojė e qetė, e lumtur dhe pa xhelozi, e
cila ia shkatėrron jetėn asaj duke menduar gjithmonė se
si tė pasurohet apo se si ta bėjė shtėpinė si gratė e
tjera apo si tė blejė fustane apo ar si shoqet e saj. (Vesaja
ve Nesaih lin-nisa f.65 Maxhid Sulejman Devdin)