Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Fitorja e Islamit

Nė mars tė vitit 2003, muaj nė tė cilin ēelin lulet dhe nis jeta, njė vajzė me emrin Rashil Kuri, e pambrojtur dhe vetėm me njė xhaketė ngjyrė portokalli (shenjė dalluese pėr aktivistėt e paqes), qėndronte para njė buldozeri tė blinduar ēifut dhe drejtuesit tė tij tė armatosur. Ajo orvatej tė pengonte buldozerin nga shkatėrrimi i shtėpisė sė njė tė veje palestineze. Vetėm pas pak ēastesh buldozeri lėvizi mbi trupin e Rashilit.

Kush ėshtė fitues nė kėtė situatė? Sigurisht qė nuk ėshtė ushtria ēifute, edhe pse buldozeri i blinduar dhe drejtuesi i tij i armatosur simbolizonin fuqinė e saj. Ushtria ēifute u detyrua, me qėllim tė lehtėsimit tė gjurmėve tė mposhtjes sė saj morale para opinionit botėror, tė deklaronte keqardhjen e saj pėr ndodhinė dhe premtoi se do tė bėnte hetime lidhur me rastin. Pas tre muajsh deklaroi se incidenti kishte ndodhur aksidentalisht.

Holanda ishte e bindur nė neutralitetin e saj nė Luftėn e Dytė Botėrore, por u befasua pavėmendshėm nga sulmi i ushtrisė gjermane para mėngjesit tė 10 majit tė vitit 1940. Mosbalancimi te tė dy palėt ishte i dukshėm. Sa pėr ilustrim, ushtria gjermane kishte nė dispozicion shtatėqind e pesėdhjetė tanke, kurse Holanda njė tank dhe holandezėt tė cilėt kishin vendosur tė bėnin rezistencė. Hitleri besonte se Holanda do tė dorėzohej brenda njė dite, mirėpo rezistenca heroike e holandezėve dhe sakrificat e tyre tė mėdha, madje edhe pas humbjes sė shpresės nga ndihma e Britanisė dhe e Francės, konsiderohen shkak qė gjenerali holandez Vinkelman e firmosi dokumentin e kapitullimit vetėm mė 17 maj 1940, pasi Roterdami u shkatėrrua tėrėsisht dhe u vranė tridhjetė mijė civilė.

Fitorja e Holandės nuk ndodhi ditėn kur mori fund pushtimi gjerman pas pesė vitesh, por fitorja e saj reale ka qenė rezistenca dhe sakrificat heroike, dhurimi i jetės sė 1/4 milion qytetarėve gjatė periudhės sė okupimit.
Fortifikata Brust (Bellarusi) ndodhet nė kufijtė e dekretuar nė bazė tė aneksit tė fshehtė tė marrėveshjes Molotov-Ribbentrop, ndėrmjet Bashkimit Sovjetik dhe Gjermanisė. Menjėherė pas kėsaj pasoi pushtimi i dy vendeve ndaj Polonisė dhe copėtimi i saj ndėrmjet tyre. Mė 22 qershor 1941, fortifikata u zu nė befasi nga sulmi i gjermanėve, ndėrsa rojet sovjetike tė kalasė u detyruan tė zgjedhin ose kapitullimin ose rezistencėn e parealizueshme ndaj njė ushtrie dhjetėfish mė e madhe sesa ushtria e tyre. Ata zgjodhėn tė dytėn dhe luftuan deri nė minutėn e fundit me gjithė rrethimin e gjatė, ndėrprerjes sė lidhjeve tė tyre me jashtė, mungesės sė ushqimit, mbarimit tė municionit. Madje edhe pas futjes sė gjermanėve nė kala, rojet qė shpėtuan vazhduan t’i luftojnė gjermanėt nga nėntoka dhe t’u shkaktonin humbje tė mėdha.

Kalaja ėshtė dekoruar me emrin "Kalaja heroike", titull nderi tė cilin sovjetikėt ua jepnin qyteteve qė treguan heroizėm tė rrallė. Pavarėsisht se dominimi i dukshėm ėshtė nė anėn e fuqisė materiale nė tri situata, fitorja e vėrtetė ka qenė nė anėn e vlerave dhe principeve. Principi i mbrojtjes nga padrejtėsia nė rastin e parė dhe ēėshtja kombėtare nė dy rastet e fundit.

Nė jetėn e popujve tė ndryshėm dhe nė shekujt e ndryshėm gjithnjė kanė ekzistuar raste tė ngjashme, nga aspekti se dominimi material ka qenė te fuqia, ndėrsa fitorja tek ēėshtja. Kėto tre raste i kam pėrzgjedhur sepse njihen nga shumė njerėz dhe merren si shembuj.

Kurani Fisnik:
"O besimtarė, bėhuni ndihmėsit e Allahut, ashtu siē u tha dishepujve Isai, i biri i Merjemes: “Kush janė ndihmėsit e mi pėr ēėshtjen e Allahut?” Dishepujt u pėrgjigjėn: “Ne jemi ndihmėsit e Allahut!” Kėshtu, njė pjesė nga bijtė e Izraelit e besoi, kurse pjesa tjetėr e mohoi. Prandaj Ne i forcuam besimtarėt kundėr armikut tė tyre dhe ata dolėn ngadhėnjimtarė." (Saf, 14)

"Kur Isai vuri re mosbesimin e tyre, tha: “Kush janė ndihmuesit e mi nė rrugėn e Allahut?” nxėnėsit (e tij) u pėrgjigjėn: “Ne jemi ndihmuesit e (fesė sė) Allahut. Ne e besojmė Allahun e ti (Isa) dėshmo se ne (i) jemi nėnshtruar (Atij)." (Ali Imran, 52)

"Zoti ynė! Ne besojmė atė qė na ke shpallur dhe pasojmė tė Dėrguarin (Isain). Na shkruaj pra, bashkė me dėshmitarėt!” (Ali Imran, 53)

"Dhe ata i pėrgatitėn njė kurth, por edhe Allahu u pėrgatiti kurth (dėnim), se Allahu ėshtė strategu mė i mirė." (Ali Imran, 54)

"(Kujtoje, o Muhamed) kur Allahu tha: “O Isa! Unė do tė tė marr, do tė tė ngre pranė Meje dhe do tė tė shpėtoj ty nga ata qė nuk besojnė, si dhe do t’i vendos ata qė tė ndjekin ty, pėrmbi ata qė tė mohojnė, deri nė Ditėn e Kiametit. Pastaj, tė gjithė do tė ktheheni tek Unė dhe do tė gjykoj midis jush pėr ēėshtjet qė jeni grindur." (Ali Imran, 55)

Kuptimi i ajeteve fisnike aludon pėr dy domethėnie: qė me pasuesit e Isait tė nėnkuptohet ata qė e pasuan nė kohėn e tij dhe kuptimi nė kėtė rast do tė ishte se ndihma, dominimi, superioriteti i ēėshtjes sė tyre tė besimit do tė jetė deri nė Ditėn e Kiametit. Ose nėnkuptohen pasuesit e vėrtetė tė fesė sė Isait (e cila konsiderohet fe e tė gjithė Profetėve) nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend.

Nėse mungon fuqia materiale dhe dominimi material nga pjesėtarėt e sė vėrtetės apo nuk kemi vėrejtur nė historinė e shkruar atė qė zbulon se besimtarėt e fesė sė Isait nė kohėn e tij kanė pasur fuqi dhe lartėsi, atėherė kuptojmė se qėllimi i fitores, i lartėsimit, i superioritetit ėshtė fitorja morale, e cila ėshtė e pamundur tė mungojė.

Kėtė kuptim ka vėrejtur Sejid Kutbi, Allahu e mėshiroftė, nė tefsirin e tij "Fi Dhilalil Kuran" tek vargu kuranor: "Vėrtet mendoni tė hyni nė xhenet pa provuar atė qė kanė provuar tė tjerėt para jush? Ata i goditi mjerimi dhe sėmundjet dhe aq shumė u tronditėn, saqė ēdo i Dėrguar dhe ndjekėsit e tij thirrėn: “Kur do tė arrijė ndihma e Allahut?!” Ja, ndihma e Allahut ėshtė afėr!" (Bekare, 214)
Ai thotė: "Edhe nėse nuk arrihet kjo (ndihma materiale), ndodh ajo qė ėshtė shumė mė madhore sesa ajo nė realitet, ndodh qė tė ngrihen shpirtrat e atyre qė thėrrasin nė Islam nė ēdo vend tė rruzullit tokėsor... Kjo pikėnisje konsiderohet fitim pėr tėrė njerėzimin, fitim qė tejkalon tė gjitha vuajtjet, vėshtirėsitė prej tė cilave vuajnė besimtarėt e sigurt pėr flamurin e Allahut, besnikėrinė dhe fenė e Tij. Kjo pikėnisje ėshtė kompetente pėr jetėn nė xhenet nė fund. Kjo ėshtė rruga tė cilėn e ka caktuar Allahu pėr shoqėrinė e parė muslimane dhe pėr shoqėrinė muslimane nė ēdo brez. Kjo rrugė ėshtė: besim, xhihad, sprovė, fatkeqėsi, durim, stabilitet dhe tė drejtuarit vetėm drejt Allahut, e pastaj vjen ndihma, pastaj vjen begatia."

Patjetėr Sejid Kutbi ka vėrejtur nė kėtė kuptim ajetet fisnike tė kaptinės Ali Imran: "Kurrsesi mos i quani tė vdekur ata qė janė vrarė nė rrugėn e Allahut. Jo, janė tė gjallė, duke u ushqyer te Zoti i tyre. Janė tė gėzuar pėr ēfarė u ka dhėnė Allahu nga dhuntitė e Tij dhe gėzohen edhe pėr ata qė ende nuk u janė bashkuar e qė kanė ngelur pas tyre (dhe ende nuk kanė rėnė martirė), sepse nuk do tė frikėsohen (pėr ēfarė i pret) dhe nuk do tė pikėllohen (pėr ēfarė kanė lėnė pas). Ata gėzohen me dhuntitė dhe mirėsinė e Allahut, sepse Allahu nuk ua humb shpėrblimin besimtarėve." (Ali Imran, 169-171)

"Dhe Zoti iu pėrgjigj lutjes sė tyre: “Unė nuk do t’ia humb mundin askujt nga ju qė ka bėrė vepra, qoftė mashkull apo femėr. Ju jeni njėlloj (nė shpėrblim). Atyre qė u shpėrngulėn, u dėbuan nga vatrat e tyre, u munduan nė rrugėn Time, luftuan dhe u vranė, Unė do t’ua mbuloj veprat e kėqija dhe do t’i shpie nė kopshte, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj, si shpėrblim nga Allahu. Shpėrblimi mė i mirė ėshtė tek Allahu.” (Ali Imran, 195)

Pas kėtyre ajeteve vjen edhe: "Ti (o Muhamed) mos u mashtro nga bredhja e jobesimtarėve nėpėr botė!" (Ali Imran, 196)

Lufta kundėr Islamit dhe ngadhėnjimi i tij

Fryma armiqėsore e Perėndimit ndaj Islamit nuk ėshtė dobėsuar kur mori fund kolonizimi ushtarak i vendeve tė botės islame nė gjysmėn e dytė tė shekullit qė lamė pas.
Zhurma e Luftės sė Ftohtė ndėrmjet bllokut komunist dhe atij kapitalist i ka dhėnė njė mbulesė asaj fryme, mirėpo sa mori fund Lufta e Ftohtė me shembjen e komunizmit, Islami ėshtė shndėrruar nė armik tė hapur nė strategjinė e Perėndimit dhe fitoi emėrtimin "armiku i gjelbėr". Ky emėrtim zėvendėsoi emrin e "armikut tė kuq". Nuk ishte vetėm luftė propagandistike dhe ideologjike, por edhe luftė ushtarake, madje e ndyrė. Me gjithė mjerimin, vuajtjen dhe lėkundjen e zemrave prej tė cilave vuajnė muslimanėt nė mė shumė se njė vend, pavarėsisht dėnimit qė derdhet mbi ta dhe pėrballimit tė urisė, frikės, humbjes sė pasurisė, tė shpirtrave dhe fryteve, me gjithė shkatėrrimin, zhvendosjen dhe derdhjen e gjaqeve, format dhe dukuritė e fitores sė vetė Islamit po zbulohen nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend.

Prej fenomeneve mė tė rėndėsishme tė fitores sė Islamit konsiderohen dėshtimet etike (morale) tė armiqve tė tij. Realiteti i jetės ka zbuluar shkallėn e besimit tė armiqve dhe zbatimin e vlerave njerėzore universale; drejtėsinė, lirinė, barazinė, mėshirėn dhe trajtimin njerėzor.

Nė shekullin e globalizmit kulturor dhe revolucionit tė lidhjeve dhe informatave, dėshtimet morale tė armiqve tė Islamit i kanė ofruar njerėzimit rastin tė zbulojė kulmin e lartė tė parimeve morale tė Islamit. Gjithashtu ato kanė nxjerrė nė dritė se Islami konsiderohet rruga e vetme pėr shpėtimin e njerėzimit nga gjendja e shkatėrrimit dhe e mjerimit.

Njeriu kur krahason fushėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare ndėrmjet metodologjisė sė Islamit, e ngritur mbi bazėn e drejtėsisė, dhe ndėrmjet metodologjisė sė civilizimit bashkėkohor, e ngritur mbi bazėn e interesit kombėtar dhe tė fuqisė, arrin tė kuptojė se cila prej kėtyre dy rrugėve ėshtė e aftė dhe kompetente pėr ngritjen e paqes nė rruzullin tokėsor.

Sipas metodologjisė sė Islamit, nė gjendjen e luftės, Islami nuk lejon luftėra tė tjera pėrveē xhihadit. Xhihadi konsiderohet prej luftėrave mė fisnike, mė pėrfshirėse tė aspektit tė drejtėsisė dhe mė sė shumti merr parasysh pikėpamjet njerėzore.

Interesi egoist i individėve apo i shteteve nuk lejohet tė jetė motiv i xhihadit, pasi qė lufta tė jetė xhihad patjetėr duhet tė jetė nė rrugėn e Allahut, e pėrcaktuar me devotshmėrinė ndaj Tij, tė jetė kundėr luftuesit e jo kundėr atij qė ėshtė nė paqe, tė merren nė konsideratė kufijtė e Allahut dhe tė mos tejkalohen. Allahu i Lartėsuar thotė: "Luftoni nė rrugėn e Allahut ndaj atyre qė luftojnė kundėr jush, por mos e kaloni kufirin, se Allahu nuk i do ata qė e kalojnė kufirin." (Bekare, 190)

Derisa luftėrat pėrveē xhihadit bėhen pėr ruajtjen e interesit personal tė shteteve, qoftė ai interes real apo imagjinar dhe nuk kufizohet me asnjė ligj, sado qė shpeshtohen pretendimet e as nuk i obligohen parimeve etike dhe kėrkesave tė trajtimit njerėzor

Sipas metodologjisė sė Islamit, nė gjendjen e paqes, nuk ka zgjedhje tjetėr pėr shtetin pėrveē respektimit tė akteve dhe marrėveshjeve tė tij. Ndėrsa sipas metodologjisė sė civilizimit bashkėkohor, respektimi i akteve dhe i marrėveshjeve ėshtė peng me pėrgjigjen e kėtyre marrėveshjeve sipas asaj qė cakton shteti pėrkatės lidhur me interesin dhe mundėsinė e pėrmbushjes sė marrėveshjes apo prishjes sė tij.

Nė fushėn e ekonomisė, Islami ka synime dhe pėrmes tyre realizon:

a)- pėrdorimin e pasurisė nė funksionin natyror pėr tė cilėn e ka krijuar Allahu i Lartėsuar: "...pasurinė tuaj qė Allahu jua ka dhėnė si mjet jetese pėr ju..." (Nisa, 5) Ekonomia siguron rritjen, stabilizimin dhe ekzistimin e klimės sė pėrshtatshme pėr investim;

b)- pengon akumulimin e pasurisė nė duart e njė kategorie tė vogėl njerėzish "...nė mėnyrė qė ajo tė mos qarkullojė vetėm nė duart e tė pasurve nga mesi juaj." (Hashr, 7);

c)- ndalon ndėrveprimin me kamatė dhe bixhoz dhe ndalon ngrėnien e pasurisė sė njerėzve nė mėnyrė tė padrejtė: "...ju takon kapitali fillestar. Nė kėtė mėnyrė, nuk dėmtoni askėnd e as nuk dėmtoheni vetė." (Bekare, 279)
Nėse e ndalon transaksionin e padrejtė, atėherė pasuria domosdoshėm do tė drejtohet nė tė lejuarėn: "Porse Allahu e ka lejuar tregtinė, kurse kamatarinė e ka ndaluar." (Bekare, 275)
"O besimtarė, mos e pėrvetėsoni pasurinė e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejueshme, pėrveē rastit kur ajo ėshtė tregti me pėlqim tė dyanshėm." (Nisa, 29)
Krahas kamatės qėndron tregtia, shitblerja e ēdo gjė tjetėr sipas dispozitės sė tyre.

Kur bėhet krahasimi i kėtij sistemi ekonomik me sistemin kapitalist, atėherė bėhet e qartė se sistemi kapitalist merr synim dhe arrin:

a)- pėrdorimin e pasurisė jashtė funksionit tė saj natyror. Sa pėr ilustrim, para njėzet vitesh ekonomistėt kanė vėrejtur se aktet kuturu monopolizojnė 97% tė lėvizjes sė parave ndėrmjet vendeve. Vitin e kaluar statistikat kanė rezultuar se numri i pėrgjithshėm i akteve kuturu ka arritur nė 3000 trilionė dollarė, respektivisht 250 fish i prodhimit tė pėrgjithshėm kombėtar tė shtetit mė tė pasur nė botė (Shtetet e Bashkuara tė Amerikės);

b)- transferimin e pasurisė tek njė kategori e vogėl njerėzish. Statistikat tregojnė , madje edhe viteve tė fundit, se tė pasurit u shtohet pasuria ndėrsa tė varfėrve u shtohet varfėria. Sa pėr ilustrim, lista vjetore e Forbes, mars 2007, tregon se 946 prej miliarderėve nė botė posedojnė 1.82 trilion dollarė dhe me kėtė ky vit konsiderohet viti mė i pasur nė historinė e njerėzimit. Krahas kėsaj borxhet e botės sė tretė kanė arritur nė 1.2 trilion dollarė;

c)- pėrdorimin e kamatės si mjet thelbėsor nė shkėmbimin e pasurive dhe dobive. Vėrehet ndėrlidhja e kėtyre tri hallkave tė kėqija. Kamata e cila lejon aktet kuturu dhe konsiderohet mjet esencial i tyre si dhe aktet e kamatės dhe ato kuturu lejojnė qė pasuria tė qarkullojė vetėm nė duart e tė pasurve.
Rezultat i tėrė kėsaj, ashtu siē konstaton specialisti i ekonomisė, i cili fitoi ēmimin Nobel, Maurice Allais, janė vuajtjet e botės nga fatkeqėsitė, papunėsisė dhe ērregullimit nė drejtėsinė shoqėrore. Nuk kemi nevojė tė argumentojmė se vuajtjet e mėdha njerėzore gjithnjė kanė qenė rezultat i ērregullimit tė metodologjisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare apo nė ekonomi.
Muhamed Asad shprehet: "Pėrparėsia e njė kulture apo i njė civilizimi ndaj tjetrit nuk qėndron te njohuritė shkencore qė posedon (edhe pse konsiderohet njė ēėshtje e dėshirueshme), por nė aktivitetin e tij etik, nė mundėsinė e tij nė komentimin dhe baraspeshimin nė shumė aspekte tė jetės njerėzore.

Nė kėtė drejtim, Islami ia tejkalon ēdo kulture tjetėr dhe nuk kemi nevojė tjetėr veēse tė pasojmė dispozitat e tij, me qėllim qė tė mund tė arrijmė tėrė atė qė mund tė arrihet pėr njerėzimin. Nuk ka sinjal se njerėzimi nė gjendjen e tij tė tanishme e ka tejkaluar Islamin e as nuk do tė mund tė prodhojė njė sistem moral mė tė dobishėm sesa ai qė pėrmban Islami, nuk do tė mund tė vendosė vėllazėrim njerėzor nė bazėn praktike ashtu siē ka bėrė Islami nė konceptin e umetit. Nuk do tė mund tė krijojė strukturė shoqėrore nė mėnyrė qė tė zvogėlohen mospajtimet dhe grindjet ndėrmjet tyre nė mėnyrėn mė tė vogėl tė mundshme ashtu siē qėndron nė sheriatin islam nė sistemimin e tij shoqėror e as nuk do tė mund tė lartėsojė dinjitetin e njeriut dhe ndjenjėn e tij me siguri dhe shpresat e tij pėr botėn tjetėr – dhe nė pėrfundim nuk ėshtė e fundit lumturia e tij.

Te ne gjenden tė gjitha arsyet qė tė besojmė se pėr Islamin kanė dėshmuar tė gjitha arritjet e vėrteta njerėzore pėr faktin se ai i ka konstatuar dhe ka sinjalizuar pėr vėrtetėsinė e tyre tė pėrmbushjes para njė kohė tė gjatė. Gjithashtu pėr tė kanė argumentuar edhe mangėsitė, gabimet dhe pasojat tė cilat e kanė shoqėruar progresin njerėzor, ngase ai ka paralajmėruar pėr to fuqishėm dhe shumė pėrpara se njerėzimit t’i shpaloseshin ato gabime. Nėse e largojmė shikimin nga besimi fetar i individit, vėrtet nė pikėpamjen intelektuale qėndron njė motiv pėr ndjekjen e udhėzimit praktik tė Islamit me tėrė bindje."

Muhamed Asadi shprehjet e mėparshme i ka shkruar para mė shumė se shtatėdhjetė vitesh. Gjatė asaj periudhe realiteti i jetės ka vazhduar tė zbulojė nė vazhdimėsi ndodhi tė cilat dėshmojnė vėrtetėsinė e fjalėve tė mėsipėrme, precizitetin e tyre dhe pėrputhshmėrinė e tyre me realitetin.

Nė librin e tij “Beyond Peace”, Niksoni ka shkruar: "Islami ėshtė njė ideologji e fortė, shekullarizimi nė Perėndim nuk mund ta mposhtė, gjithashtu shekullarizimi nė botėn islame. Vėrtet fakti se ne jemi shteti mė i fuqishėm dhe mė i pasur nė histori nuk mjafton, faktori ndarės ėshtė fuqia e ideologjive tė mėdha.” Nėse shekullarizimi nuk mund tė jetė partner i Islamit, a thua mund tė jenė ato religjionet bashkėkohore?!

Tė gjitha ato pika tė dobėta qė konsiderohen te religjionet bashkėkohore janė pika tė forta nė Islam. Kjo mund tė pasqyrohet si mė poshtė:

a)- Ēifutėt nuk kanė dokumente historike tė cilat bindin logjikisht se Profeti Musa ėshtė personalitet historik. Dokumenti ekzistues para ēifutit ėshtė Dhiata e Vjetėr, veēse Dhiata e Vjetėr nuk duket si dokument historik pėr tė cilin tė mbushet mendja. Ėshtė humbur dy herė dhe ėshtė shkruar nga memoria dhe nuk ekziston ndonjė argument se shkruesi i saj ėshtė njė person apo konsiderohet personalitet i shquar. As tė krishterėt nuk zotėrojnė dokumente historike, tė cilat bindin logjikisht se Isai ėshtė njė personalitet historik, nuk ekzistojnė dokumente tė cilat shkojnė deri tek Isai para erės sė re. Profeti Isa nė Dhiatėn e Re ėshtė njė personalitet fetar e nuk ėshtė personalitet historik.
Ndėrsa sa i pėrket muslimanit, falė metodologjisė qė kanė shpikur muslimanėt nė dokumentimin e jetės sė Profetit Muhamed, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, fjalėve, veprave dhe vetive tė tij, intelektuali musliman posedon dokumente tė cilat mjaftojnė pėr ta bindur logjikisht. Jo vetėm se Muhamedi konsiderohet njė personalitet historik, por kemi dokumente qė mjaftojnė pėr ta njohur mirė jetėn publike dhe private tė tij.

b)- Dhiata e Re nuk ėshtė shkruar me gjuhėn e Isait birit tė Merjemes, paqja e Zotit qoftė mbi tė, e as nuk ekziston ndonjė fakt qė konfirmon regjistrat e saj nga Isai. E ngjashme ėshtė situata e Dhiatės sė Vjetėr pėr Musain, paqja e Zotit qoftė mbi tė. Ndėrsa libri i Islamit, Kurani, kopja ekzistuese e tij sot nė Kinė ose nė Perėndim apo nė ēdo vend tė rruzullit tokėsor nuk ndryshon nė asnjė fjalė ose shkronjė nga kopja e shkruar pas pesėmbėdhjetė vitesh pas vdekjes sė Profetit. Ėshtė shkruar nga dokumente tė shkruara dhe dėshmi gojore nga njė numėr i madh i atyre qė e kanė pranuar gojarisht apo me shkrim nga i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė.

c)- Para mė shumė se tridhjetė vitesh, kur mjeku francez Maurice Bucaille bėnte krahasime ndėrmjet Kuranit, Biblės (Dhiatės sė Vjetėr dhe Dhiatės sė Re) dhe shkencės, ėshtė mahnitur. Ai vėrejti se Dhiata e Vjetėr dhe Dhiata e Re pėrmban kontradikta absolute tė mendjes dhe iluzione tė cilat kanė qenė tė pėrhapura nė tė kaluarėn rreth kozmosit dhe jetės, besėtytnitė. Zbulimet shkencore bashkėkohore kanė paraqitur pavėrtetėsinė e tyre, gjersa Kurani i ka shpėtuar tėrė kėsaj. Ai gjerėsisht ka trajtuar tematika qė kanė tė bėjnė me kozmosin dhe jetėn, madje Kurani kur u qaset tematikave tė cilave iu qas Dhiata e Vjetėr, u kundėrpėrgjigjet elementeve tė cilat kanė qenė objekt i kritikės pėr shkak tė kontradiktės sė tyre ndaj logjikės, shkencės apo realitetit.

d)- Religjionet e tjera pėrveē Islamit trajtojnė njė aspekt tė jetės sė njeriut, ndėrsa Islami konsiderohet sistem universal i pėrsosur dhe metodologji e pėrkryer pėr jetėn.

Pikat e fuqishme nė Islam komentojnė pėrhapjen e tij veēanėrisht nė mesin e intelektualėve dhe pa ndonjė angazhim qė vlen tė pėrmendet pėr thirrjen e tij, krahas pėrpjekjeve qė harxhohen nė rrugėn e thirrjes nė Krishterim. Gjithashtu kjo komenton edhe njė tė vėrtetė, se Islami konsiderohet feja qė pėrhapet mė shpejt nė tokė, pavarėsisht pėrpjekjeve qė harxhohen pėr pengimin e pėrhapjes sė tij dhe nėnshtrimin e mjeteve tė komunikimit pėr shtrembėrimin dhe largimin prej tij.

Madje prej dukurive ēuditėse nė kėtė kontekst ėshtė se shtrembėrimi informativ ndaj Islamit nė Perėndim pėrqendrohet te ēėshtja e femrės, pėrderisa vėrejmė se numri i femrave qė e pėrqafojnė Islamin nė Evropė dhe nė Amerikė ėshtė shumėfish mė i madh sesa numri i burrave.

Rruga e Islamit drejt zemrave dhe mendjeve ėshtė e hapur thjesht vetėm me hapjen e saj. Shekulli nė tė cilin jetojmė, me globalizmin e tij kulturor dhe revolucionin e lidhjeve dhe informatave, i ofron njerėzimit shumė mundėsi, qė ndoshta nuk i janė ofruar mė parė, pėr tė zbuluar Islamin dhe me kėtė arrihet flamuri i ndihmės sė Islamit dhe realizohet premtimi i Allahut: "Ata dėshirojnė ta fikin dritėn (fenė) e Allahut me gojėn e tyre, por Allahu ka vendosur vetėm qė ta pėrsosė dritėn e Vet, edhe sikur mohuesit ta urrejnė kėtė gjė." (Tevbe, 32)
"Ata dėshirojnė tė fikin dritėn e Allahut me gojėn e tyre, por Allahu e pėrsos dritėn e Vet, edhe nėse (kėtė gjė) e urrejnė jobesimtarėt." (Saf, 8)

Nuk ėshtė prej kushteve tė fitores sė Islamit qė tė ribėhet bota islame njė shtet i vetėm gjithėpėrfshirės nė krye me kalifin dhe me fuqi ushtarake dominuese.
Fitorja e Islamit realizohet qė tė mbetet mė i lartė ndaj tė gjitha feve, qė ēdo sistem tjetėr fetar apo kulturor tė mos tė jetė partner i tij, tė vazhdojė tė jetė garantues pėr atė qė i kupton realitetet e tij dhe tė ekzistojė vullneti i sinqertė dhe i vendosur pėr pėrfitim me kėtė fitore dhe lartėsim.
Falėnderimi i takon Allahut nė fillim dhe mbarim!
 

Salih b. Abdurrahman el Husajin
Pėrktheu: Almedin Ejupi
15.2.2009

                                                      www.klubikulturor.com