Nė mars tė
vitit 2003, muaj nė tė cilin ēelin lulet dhe nis jeta,
njė vajzė me emrin Rashil Kuri, e pambrojtur dhe vetėm
me njė xhaketė ngjyrė portokalli (shenjė dalluese pėr
aktivistėt e paqes), qėndronte para njė buldozeri tė
blinduar ēifut dhe drejtuesit tė tij tė armatosur. Ajo
orvatej tė pengonte buldozerin nga shkatėrrimi i
shtėpisė sė njė tė veje palestineze. Vetėm pas pak
ēastesh buldozeri lėvizi mbi trupin e Rashilit.
Kush ėshtė fitues nė kėtė situatė? Sigurisht qė nuk
ėshtė ushtria ēifute, edhe pse buldozeri i blinduar dhe
drejtuesi i tij i armatosur simbolizonin fuqinė e saj.
Ushtria ēifute u detyrua, me qėllim tė lehtėsimit tė
gjurmėve tė mposhtjes sė saj morale para opinionit
botėror, tė deklaronte keqardhjen e saj pėr ndodhinė dhe
premtoi se do tė bėnte hetime lidhur me rastin. Pas tre
muajsh deklaroi se incidenti kishte ndodhur
aksidentalisht.
Holanda ishte e bindur nė neutralitetin e saj nė Luftėn
e Dytė Botėrore, por u befasua pavėmendshėm nga sulmi i
ushtrisė gjermane para mėngjesit tė 10 majit tė vitit
1940. Mosbalancimi te tė dy palėt ishte i dukshėm. Sa
pėr ilustrim, ushtria gjermane kishte nė dispozicion
shtatėqind e pesėdhjetė tanke, kurse Holanda njė tank
dhe holandezėt tė cilėt kishin vendosur tė bėnin
rezistencė. Hitleri besonte se Holanda do tė dorėzohej
brenda njė dite, mirėpo rezistenca heroike e holandezėve
dhe sakrificat e tyre tė mėdha, madje edhe pas humbjes
sė shpresės nga ndihma e Britanisė dhe e Francės,
konsiderohen shkak qė gjenerali holandez Vinkelman e
firmosi dokumentin e kapitullimit vetėm mė 17 maj 1940,
pasi Roterdami u shkatėrrua tėrėsisht dhe u vranė
tridhjetė mijė civilė.
Fitorja e Holandės nuk ndodhi ditėn kur mori fund
pushtimi gjerman pas pesė vitesh, por fitorja e saj
reale ka qenė rezistenca dhe sakrificat heroike, dhurimi
i jetės sė 1/4 milion qytetarėve gjatė periudhės sė
okupimit.
Fortifikata Brust (Bellarusi) ndodhet nė kufijtė e
dekretuar nė bazė tė aneksit tė fshehtė tė marrėveshjes
Molotov-Ribbentrop, ndėrmjet Bashkimit Sovjetik dhe
Gjermanisė. Menjėherė pas kėsaj pasoi pushtimi i dy
vendeve ndaj Polonisė dhe copėtimi i saj ndėrmjet tyre.
Mė 22 qershor 1941, fortifikata u zu nė befasi nga sulmi
i gjermanėve, ndėrsa rojet sovjetike tė kalasė u
detyruan tė zgjedhin ose kapitullimin ose rezistencėn e
parealizueshme ndaj njė ushtrie dhjetėfish mė e madhe
sesa ushtria e tyre. Ata zgjodhėn tė dytėn dhe luftuan
deri nė minutėn e fundit me gjithė rrethimin e gjatė,
ndėrprerjes sė lidhjeve tė tyre me jashtė, mungesės sė
ushqimit, mbarimit tė municionit. Madje edhe pas futjes
sė gjermanėve nė kala, rojet qė shpėtuan vazhduan ti
luftojnė gjermanėt nga nėntoka dhe tu shkaktonin humbje
tė mėdha.
Kalaja ėshtė dekoruar me emrin "Kalaja heroike", titull
nderi tė cilin sovjetikėt ua jepnin qyteteve qė treguan
heroizėm tė rrallė. Pavarėsisht se dominimi i dukshėm
ėshtė nė anėn e fuqisė materiale nė tri situata, fitorja
e vėrtetė ka qenė nė anėn e vlerave dhe principeve.
Principi i mbrojtjes nga padrejtėsia nė rastin e parė
dhe ēėshtja kombėtare nė dy rastet e fundit.
Nė jetėn e popujve tė ndryshėm dhe nė shekujt e ndryshėm
gjithnjė kanė ekzistuar raste tė ngjashme, nga aspekti
se dominimi material ka qenė te fuqia, ndėrsa fitorja
tek ēėshtja. Kėto tre raste i kam pėrzgjedhur sepse
njihen nga shumė njerėz dhe merren si shembuj.
Kurani Fisnik: "O besimtarė, bėhuni ndihmėsit e Allahut, ashtu siē u
tha dishepujve Isai, i biri i Merjemes: Kush janė
ndihmėsit e mi pėr ēėshtjen e Allahut? Dishepujt u
pėrgjigjėn: Ne jemi ndihmėsit e Allahut! Kėshtu, njė
pjesė nga bijtė e Izraelit e besoi, kurse pjesa tjetėr e
mohoi. Prandaj Ne i forcuam besimtarėt kundėr armikut tė
tyre dhe ata dolėn ngadhėnjimtarė." (Saf, 14)
"Kur Isai vuri re mosbesimin e tyre, tha: Kush janė
ndihmuesit e mi nė rrugėn e Allahut? nxėnėsit (e tij) u
pėrgjigjėn: Ne jemi ndihmuesit e (fesė sė) Allahut. Ne
e besojmė Allahun e ti (Isa) dėshmo se ne (i) jemi
nėnshtruar (Atij)." (Ali Imran, 52)
"Zoti ynė! Ne besojmė atė qė na ke shpallur dhe pasojmė
tė Dėrguarin (Isain). Na shkruaj pra, bashkė me
dėshmitarėt! (Ali Imran, 53)
"Dhe ata i pėrgatitėn njė kurth, por edhe Allahu u
pėrgatiti kurth (dėnim), se Allahu ėshtė strategu mė i
mirė." (Ali Imran, 54)
"(Kujtoje, o Muhamed) kur Allahu tha: O Isa! Unė do tė
tė marr, do tė tė ngre pranė Meje dhe do tė tė shpėtoj
ty nga ata qė nuk besojnė, si dhe do ti vendos ata qė
tė ndjekin ty, pėrmbi ata qė tė mohojnė, deri nė Ditėn e
Kiametit. Pastaj, tė gjithė do tė ktheheni tek Unė dhe
do tė gjykoj midis jush pėr ēėshtjet qė jeni grindur." (Ali
Imran, 55)
Kuptimi i ajeteve fisnike aludon pėr dy domethėnie: qė
me pasuesit e Isait tė nėnkuptohet ata qė e pasuan nė
kohėn e tij dhe kuptimi nė kėtė rast do tė ishte se
ndihma, dominimi, superioriteti i ēėshtjes sė tyre tė
besimit do tė jetė deri nė Ditėn e Kiametit.
Ose nėnkuptohen pasuesit e vėrtetė tė fesė sė Isait (e
cila konsiderohet fe e tė gjithė Profetėve) nė ēdo kohė
dhe nė ēdo vend.
Nėse mungon fuqia materiale dhe dominimi material nga
pjesėtarėt e sė vėrtetės apo nuk kemi vėrejtur nė
historinė e shkruar atė qė zbulon se besimtarėt e fesė
sė Isait nė kohėn e tij kanė pasur fuqi dhe lartėsi,
atėherė kuptojmė se qėllimi i fitores, i lartėsimit, i
superioritetit ėshtė fitorja morale, e cila ėshtė e
pamundur tė mungojė.
Kėtė kuptim ka vėrejtur Sejid Kutbi, Allahu e
mėshiroftė, nė tefsirin e tij "Fi Dhilalil Kuran" tek
vargu kuranor: "Vėrtet mendoni tė hyni nė xhenet pa
provuar atė qė kanė provuar tė tjerėt para jush? Ata i
goditi mjerimi dhe sėmundjet dhe aq shumė u tronditėn,
saqė ēdo i Dėrguar dhe ndjekėsit e tij thirrėn: Kur do
tė arrijė ndihma e Allahut?! Ja, ndihma e Allahut ėshtė
afėr!" (Bekare, 214)
Ai thotė: "Edhe nėse nuk arrihet kjo (ndihma materiale),
ndodh ajo qė ėshtė shumė mė madhore sesa ajo nė
realitet, ndodh qė tė ngrihen shpirtrat e atyre qė
thėrrasin nė Islam nė ēdo vend tė rruzullit tokėsor...
Kjo pikėnisje konsiderohet fitim pėr tėrė njerėzimin,
fitim qė tejkalon tė gjitha vuajtjet, vėshtirėsitė prej
tė cilave vuajnė besimtarėt e sigurt pėr flamurin e
Allahut, besnikėrinė dhe fenė e Tij. Kjo pikėnisje ėshtė
kompetente pėr jetėn nė xhenet nė fund. Kjo ėshtė rruga
tė cilėn e ka caktuar Allahu pėr shoqėrinė e parė
muslimane dhe pėr shoqėrinė muslimane nė ēdo brez. Kjo
rrugė ėshtė: besim, xhihad, sprovė, fatkeqėsi, durim,
stabilitet dhe tė drejtuarit vetėm drejt Allahut, e
pastaj vjen ndihma, pastaj vjen begatia."
Patjetėr Sejid Kutbi ka vėrejtur nė kėtė kuptim ajetet
fisnike tė kaptinės Ali Imran: "Kurrsesi mos i quani tė
vdekur ata qė janė vrarė nė rrugėn e Allahut. Jo, janė
tė gjallė, duke u ushqyer te Zoti i tyre. Janė tė gėzuar
pėr ēfarė u ka dhėnė Allahu nga dhuntitė e Tij dhe
gėzohen edhe pėr ata qė ende nuk u janė bashkuar e qė
kanė ngelur pas tyre (dhe ende nuk kanė rėnė martirė),
sepse nuk do tė frikėsohen (pėr ēfarė i pret) dhe nuk do
tė pikėllohen (pėr ēfarė kanė lėnė pas). Ata gėzohen me
dhuntitė dhe mirėsinė e Allahut, sepse Allahu nuk ua
humb shpėrblimin besimtarėve." (Ali Imran, 169-171)
"Dhe Zoti iu pėrgjigj lutjes sė tyre: Unė nuk do tia
humb mundin askujt nga ju qė ka bėrė vepra, qoftė
mashkull apo femėr. Ju jeni njėlloj (nė shpėrblim).
Atyre qė u shpėrngulėn, u dėbuan nga vatrat e tyre, u
munduan nė rrugėn Time, luftuan dhe u vranė, Unė do tua
mbuloj veprat e kėqija dhe do ti shpie nė kopshte,
nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj, si shpėrblim nga Allahu.
Shpėrblimi mė i mirė ėshtė tek Allahu. (Ali Imran, 195)
Pas kėtyre ajeteve vjen edhe: "Ti (o Muhamed) mos u
mashtro nga bredhja e jobesimtarėve nėpėr botė!" (Ali
Imran, 196)
Lufta kundėr Islamit dhe ngadhėnjimi i tij
Fryma armiqėsore e Perėndimit ndaj Islamit nuk ėshtė
dobėsuar kur mori fund kolonizimi ushtarak i vendeve tė
botės islame nė gjysmėn e dytė tė shekullit qė lamė pas.
Zhurma e Luftės sė Ftohtė ndėrmjet bllokut komunist dhe
atij kapitalist i ka dhėnė njė mbulesė asaj fryme,
mirėpo sa mori fund Lufta e Ftohtė me shembjen e
komunizmit, Islami ėshtė shndėrruar nė armik tė hapur nė
strategjinė e Perėndimit dhe fitoi emėrtimin "armiku i
gjelbėr". Ky emėrtim zėvendėsoi emrin e "armikut tė
kuq". Nuk ishte vetėm luftė propagandistike dhe
ideologjike, por edhe luftė ushtarake, madje e ndyrė. Me
gjithė mjerimin, vuajtjen dhe lėkundjen e zemrave prej
tė cilave vuajnė muslimanėt nė mė shumė se njė vend,
pavarėsisht dėnimit qė derdhet mbi ta dhe pėrballimit tė
urisė, frikės, humbjes sė pasurisė, tė shpirtrave dhe
fryteve, me gjithė shkatėrrimin, zhvendosjen dhe
derdhjen e gjaqeve, format dhe dukuritė e fitores sė
vetė Islamit po zbulohen nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend.
Prej fenomeneve mė tė rėndėsishme tė fitores sė Islamit
konsiderohen dėshtimet etike (morale) tė armiqve tė tij.
Realiteti i jetės ka zbuluar shkallėn e besimit tė
armiqve dhe zbatimin e vlerave njerėzore universale;
drejtėsinė, lirinė, barazinė, mėshirėn dhe trajtimin
njerėzor.
Nė shekullin e globalizmit kulturor dhe revolucionit tė
lidhjeve dhe informatave, dėshtimet morale tė armiqve tė
Islamit i kanė ofruar njerėzimit rastin tė zbulojė
kulmin e lartė tė parimeve morale tė Islamit. Gjithashtu
ato kanė nxjerrė nė dritė se Islami konsiderohet rruga e
vetme pėr shpėtimin e njerėzimit nga gjendja e
shkatėrrimit dhe e mjerimit.
Njeriu kur krahason fushėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare
ndėrmjet metodologjisė sė Islamit, e ngritur mbi bazėn e
drejtėsisė, dhe ndėrmjet metodologjisė sė civilizimit
bashkėkohor, e ngritur mbi bazėn e interesit kombėtar
dhe tė fuqisė, arrin tė kuptojė se cila prej kėtyre dy
rrugėve ėshtė e aftė dhe kompetente pėr ngritjen e paqes
nė rruzullin tokėsor.
Sipas metodologjisė sė Islamit, nė gjendjen e luftės,
Islami nuk lejon luftėra tė tjera pėrveē xhihadit.
Xhihadi konsiderohet prej luftėrave mė fisnike, mė
pėrfshirėse tė aspektit tė drejtėsisė dhe mė sė shumti
merr parasysh pikėpamjet njerėzore.
Interesi egoist i individėve apo i shteteve nuk lejohet
tė jetė motiv i xhihadit, pasi qė lufta tė jetė xhihad
patjetėr duhet tė jetė nė rrugėn e Allahut, e pėrcaktuar
me devotshmėrinė ndaj Tij, tė jetė kundėr luftuesit e jo
kundėr atij qė ėshtė nė paqe, tė merren nė konsideratė
kufijtė e Allahut dhe tė mos tejkalohen. Allahu i
Lartėsuar thotė: "Luftoni nė rrugėn e Allahut ndaj atyre
qė luftojnė kundėr jush, por mos e kaloni kufirin, se
Allahu nuk i do ata qė e kalojnė kufirin." (Bekare, 190)
Derisa luftėrat pėrveē xhihadit bėhen pėr ruajtjen e
interesit personal tė shteteve, qoftė ai interes real
apo imagjinar dhe nuk kufizohet me asnjė ligj, sado qė
shpeshtohen pretendimet e as nuk i obligohen parimeve
etike dhe kėrkesave tė trajtimit njerėzor
Sipas metodologjisė sė Islamit, nė gjendjen e paqes, nuk
ka zgjedhje tjetėr pėr shtetin pėrveē respektimit tė
akteve dhe marrėveshjeve tė tij. Ndėrsa sipas
metodologjisė sė civilizimit bashkėkohor, respektimi i
akteve dhe i marrėveshjeve ėshtė peng me pėrgjigjen e
kėtyre marrėveshjeve sipas asaj qė cakton shteti
pėrkatės lidhur me interesin dhe mundėsinė e pėrmbushjes
sė marrėveshjes apo prishjes sė tij.
Nė fushėn e ekonomisė, Islami ka synime dhe pėrmes tyre
realizon:
a)- pėrdorimin e pasurisė nė funksionin natyror pėr tė
cilėn e ka krijuar Allahu i Lartėsuar: "...pasurinė tuaj
qė Allahu jua ka dhėnė si mjet jetese pėr ju..." (Nisa,
5) Ekonomia siguron rritjen, stabilizimin dhe ekzistimin
e klimės sė pėrshtatshme pėr investim;
b)- pengon akumulimin e pasurisė nė duart e njė
kategorie tė vogėl njerėzish "...nė mėnyrė qė ajo tė mos
qarkullojė vetėm nė duart e tė pasurve nga mesi juaj." (Hashr,
7);
c)- ndalon ndėrveprimin me kamatė dhe bixhoz dhe ndalon
ngrėnien e pasurisė sė njerėzve nė mėnyrė tė padrejtė:
"...ju takon kapitali fillestar. Nė kėtė mėnyrė, nuk
dėmtoni askėnd e as nuk dėmtoheni vetė." (Bekare, 279)
Nėse e ndalon transaksionin e padrejtė, atėherė pasuria
domosdoshėm do tė drejtohet nė tė lejuarėn: "Porse
Allahu e ka lejuar tregtinė, kurse kamatarinė e ka
ndaluar." (Bekare, 275) "O besimtarė, mos e pėrvetėsoni pasurinė e njėri-tjetrit
nė mėnyrė tė palejueshme, pėrveē rastit kur ajo ėshtė
tregti me pėlqim tė dyanshėm." (Nisa, 29)
Krahas kamatės qėndron tregtia, shitblerja e ēdo gjė
tjetėr sipas dispozitės sė tyre.
Kur bėhet krahasimi i kėtij sistemi ekonomik me sistemin
kapitalist, atėherė bėhet e qartė se sistemi kapitalist
merr synim dhe arrin:
a)- pėrdorimin e pasurisė jashtė funksionit tė saj
natyror. Sa pėr ilustrim, para njėzet vitesh ekonomistėt
kanė vėrejtur se aktet kuturu monopolizojnė 97% tė
lėvizjes sė parave ndėrmjet vendeve. Vitin e kaluar
statistikat kanė rezultuar se numri i pėrgjithshėm i
akteve kuturu ka arritur nė 3000 trilionė dollarė,
respektivisht 250 fish i prodhimit tė pėrgjithshėm
kombėtar tė shtetit mė tė pasur nė botė (Shtetet e
Bashkuara tė Amerikės);
b)- transferimin e pasurisė tek njė kategori e vogėl
njerėzish. Statistikat tregojnė , madje edhe viteve tė
fundit, se tė pasurit u shtohet pasuria ndėrsa tė
varfėrve u shtohet varfėria. Sa pėr ilustrim, lista
vjetore e Forbes, mars 2007, tregon se 946 prej
miliarderėve nė botė posedojnė 1.82 trilion dollarė dhe
me kėtė ky vit konsiderohet viti mė i pasur nė historinė
e njerėzimit. Krahas kėsaj borxhet e botės sė tretė kanė
arritur nė 1.2 trilion dollarė;
c)- pėrdorimin e kamatės si mjet thelbėsor nė shkėmbimin
e pasurive dhe dobive. Vėrehet ndėrlidhja e kėtyre tri
hallkave tė kėqija. Kamata e cila lejon aktet kuturu dhe
konsiderohet mjet esencial i tyre si dhe aktet e kamatės
dhe ato kuturu lejojnė qė pasuria tė qarkullojė vetėm nė
duart e tė pasurve.
Rezultat i tėrė kėsaj, ashtu siē konstaton specialisti i
ekonomisė, i cili fitoi ēmimin Nobel, Maurice Allais,
janė vuajtjet e botės nga fatkeqėsitė, papunėsisė dhe
ērregullimit nė drejtėsinė shoqėrore. Nuk kemi nevojė tė
argumentojmė se vuajtjet e mėdha njerėzore gjithnjė kanė
qenė rezultat i ērregullimit tė metodologjisė nė
marrėdhėniet ndėrkombėtare apo nė ekonomi.
Muhamed Asad shprehet: "Pėrparėsia e njė kulture apo i
njė civilizimi ndaj tjetrit nuk qėndron te njohuritė
shkencore qė posedon (edhe pse konsiderohet njė ēėshtje
e dėshirueshme), por nė aktivitetin e tij etik, nė
mundėsinė e tij nė komentimin dhe baraspeshimin nė shumė
aspekte tė jetės njerėzore.
Nė kėtė drejtim, Islami ia
tejkalon ēdo kulture tjetėr dhe nuk kemi nevojė tjetėr
veēse tė pasojmė dispozitat e tij, me qėllim qė tė mund
tė arrijmė tėrė atė qė mund tė arrihet pėr njerėzimin.
Nuk ka sinjal se njerėzimi nė gjendjen e tij tė tanishme
e ka tejkaluar Islamin e as nuk do tė mund tė prodhojė
njė sistem moral mė tė dobishėm sesa ai qė pėrmban
Islami, nuk do tė mund tė vendosė vėllazėrim njerėzor nė
bazėn praktike ashtu siē ka bėrė Islami nė konceptin e umetit. Nuk do tė mund tė krijojė strukturė shoqėrore nė
mėnyrė qė tė zvogėlohen mospajtimet dhe grindjet
ndėrmjet tyre nė mėnyrėn mė tė vogėl tė mundshme ashtu
siē qėndron nė sheriatin islam nė sistemimin e tij
shoqėror e as nuk do tė mund tė lartėsojė dinjitetin e
njeriut dhe ndjenjėn e tij me siguri dhe shpresat e tij
pėr botėn tjetėr dhe nė pėrfundim nuk ėshtė e fundit
lumturia e tij.
Te ne gjenden tė gjitha arsyet qė tė
besojmė se pėr Islamin kanė dėshmuar tė gjitha arritjet
e vėrteta njerėzore pėr faktin se ai i ka konstatuar dhe
ka sinjalizuar pėr vėrtetėsinė e tyre tė pėrmbushjes
para njė kohė tė gjatė. Gjithashtu pėr tė kanė
argumentuar edhe mangėsitė, gabimet dhe pasojat tė cilat
e kanė shoqėruar progresin njerėzor, ngase ai ka
paralajmėruar pėr to fuqishėm dhe shumė pėrpara se
njerėzimit ti shpaloseshin ato gabime. Nėse e largojmė
shikimin nga besimi fetar i individit, vėrtet nė
pikėpamjen intelektuale qėndron njė motiv pėr ndjekjen e
udhėzimit praktik tė Islamit me tėrė bindje."
Muhamed Asadi shprehjet e mėparshme i ka shkruar para mė
shumė se shtatėdhjetė vitesh. Gjatė asaj periudhe
realiteti i jetės ka vazhduar tė zbulojė nė vazhdimėsi
ndodhi tė cilat dėshmojnė vėrtetėsinė e fjalėve tė
mėsipėrme, precizitetin e tyre dhe pėrputhshmėrinė e
tyre me realitetin.
Nė librin e tij Beyond Peace, Niksoni ka shkruar:
"Islami ėshtė njė ideologji e fortė, shekullarizimi nė
Perėndim nuk mund ta mposhtė, gjithashtu shekullarizimi
nė botėn islame. Vėrtet fakti se ne jemi shteti mė i
fuqishėm dhe mė i pasur nė histori nuk mjafton, faktori
ndarės ėshtė fuqia e ideologjive tė mėdha. Nėse
shekullarizimi nuk mund tė jetė partner i Islamit, a
thua mund tė jenė ato religjionet bashkėkohore?!
Tė gjitha ato pika tė dobėta qė konsiderohen te
religjionet bashkėkohore janė pika tė forta nė Islam.
Kjo mund tė pasqyrohet si mė poshtė:
a)- Ēifutėt nuk kanė dokumente historike tė cilat bindin
logjikisht se Profeti Musa ėshtė personalitet historik.
Dokumenti ekzistues para ēifutit ėshtė Dhiata e Vjetėr,
veēse Dhiata e Vjetėr nuk duket si dokument historik pėr
tė cilin tė mbushet mendja. Ėshtė humbur dy herė dhe
ėshtė shkruar nga memoria dhe nuk ekziston ndonjė
argument se shkruesi i saj ėshtė njė person apo
konsiderohet personalitet i shquar. As tė krishterėt nuk
zotėrojnė dokumente historike, tė cilat bindin
logjikisht se Isai ėshtė njė personalitet historik, nuk
ekzistojnė dokumente tė cilat shkojnė deri tek Isai para
erės sė re. Profeti Isa nė Dhiatėn e Re ėshtė njė
personalitet fetar e nuk ėshtė personalitet historik.
Ndėrsa sa i pėrket muslimanit, falė metodologjisė qė
kanė shpikur muslimanėt nė dokumentimin e jetės sė
Profetit Muhamed, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė
mbi tė, fjalėve, veprave dhe vetive tė tij, intelektuali
musliman posedon dokumente tė cilat mjaftojnė pėr ta
bindur logjikisht. Jo vetėm se Muhamedi konsiderohet njė
personalitet historik, por kemi dokumente qė mjaftojnė
pėr ta njohur mirė jetėn publike dhe private tė tij.
b)- Dhiata e Re nuk ėshtė shkruar me gjuhėn e Isait
birit tė Merjemes, paqja e Zotit qoftė mbi tė, e as nuk
ekziston ndonjė fakt qė konfirmon regjistrat e saj nga
Isai. E ngjashme ėshtė situata e Dhiatės sė Vjetėr pėr
Musain, paqja e Zotit qoftė mbi tė. Ndėrsa libri i
Islamit, Kurani, kopja ekzistuese e tij sot nė Kinė ose
nė Perėndim apo nė ēdo vend tė rruzullit tokėsor nuk
ndryshon nė asnjė fjalė ose shkronjė nga kopja e shkruar
pas pesėmbėdhjetė vitesh pas vdekjes sė Profetit. Ėshtė
shkruar nga dokumente tė shkruara dhe dėshmi gojore nga
njė numėr i madh i atyre qė e kanė pranuar gojarisht apo
me shkrim nga i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qoftė mbi tė.
c)- Para mė shumė se tridhjetė vitesh, kur mjeku francez
Maurice Bucaille bėnte krahasime ndėrmjet Kuranit,
Biblės (Dhiatės sė Vjetėr dhe Dhiatės sė Re) dhe
shkencės, ėshtė mahnitur. Ai vėrejti se Dhiata e Vjetėr
dhe Dhiata e Re pėrmban kontradikta absolute tė mendjes
dhe iluzione tė cilat kanė qenė tė pėrhapura nė tė
kaluarėn rreth kozmosit dhe jetės, besėtytnitė. Zbulimet
shkencore bashkėkohore kanė paraqitur pavėrtetėsinė e
tyre, gjersa Kurani i ka shpėtuar tėrė kėsaj. Ai
gjerėsisht ka trajtuar tematika qė kanė tė bėjnė me
kozmosin dhe jetėn, madje Kurani kur u qaset tematikave
tė cilave iu qas Dhiata e Vjetėr, u kundėrpėrgjigjet
elementeve tė cilat kanė qenė objekt i kritikės pėr
shkak tė kontradiktės sė tyre ndaj logjikės, shkencės
apo realitetit.
d)- Religjionet e tjera pėrveē Islamit trajtojnė njė
aspekt tė jetės sė njeriut, ndėrsa Islami konsiderohet
sistem universal i pėrsosur dhe metodologji e pėrkryer
pėr jetėn.
Pikat e fuqishme nė Islam komentojnė pėrhapjen e tij
veēanėrisht nė mesin e intelektualėve dhe pa ndonjė
angazhim qė vlen tė pėrmendet pėr thirrjen e tij, krahas
pėrpjekjeve qė harxhohen nė rrugėn e thirrjes nė
Krishterim. Gjithashtu kjo komenton edhe njė tė vėrtetė,
se Islami konsiderohet feja qė pėrhapet mė shpejt nė
tokė, pavarėsisht pėrpjekjeve qė harxhohen pėr pengimin
e pėrhapjes sė tij dhe nėnshtrimin e mjeteve tė
komunikimit pėr shtrembėrimin dhe largimin prej tij.
Madje prej dukurive ēuditėse nė kėtė kontekst ėshtė se
shtrembėrimi informativ ndaj Islamit nė Perėndim
pėrqendrohet te ēėshtja e femrės, pėrderisa vėrejmė se
numri i femrave qė e pėrqafojnė Islamin nė Evropė dhe nė
Amerikė ėshtė shumėfish mė i madh sesa numri i burrave.
Rruga e Islamit drejt zemrave dhe mendjeve ėshtė e hapur
thjesht vetėm me hapjen e saj. Shekulli nė tė cilin
jetojmė, me globalizmin e tij kulturor dhe revolucionin
e lidhjeve dhe informatave, i ofron njerėzimit shumė
mundėsi, qė ndoshta nuk i janė ofruar mė parė, pėr tė
zbuluar Islamin dhe me kėtė arrihet flamuri i ndihmės sė
Islamit dhe realizohet premtimi i Allahut: "Ata
dėshirojnė ta fikin dritėn (fenė) e Allahut me gojėn e
tyre, por Allahu ka vendosur vetėm qė ta pėrsosė dritėn
e Vet, edhe sikur mohuesit ta urrejnė kėtė gjė." (Tevbe,
32) "Ata dėshirojnė tė fikin dritėn e Allahut me gojėn e
tyre, por Allahu e pėrsos dritėn e Vet, edhe nėse (kėtė
gjė) e urrejnė jobesimtarėt." (Saf, 8)
Nuk ėshtė prej kushteve tė fitores sė Islamit qė tė
ribėhet bota islame njė shtet i vetėm gjithėpėrfshirės
nė krye me kalifin dhe me fuqi ushtarake dominuese.
Fitorja e Islamit realizohet qė tė mbetet mė i lartė
ndaj tė gjitha feve, qė ēdo sistem tjetėr fetar apo
kulturor tė mos tė jetė partner i tij, tė vazhdojė tė
jetė garantues pėr atė qė i kupton realitetet e tij dhe
tė ekzistojė vullneti i sinqertė dhe i vendosur pėr
pėrfitim me kėtė fitore dhe lartėsim.
Falėnderimi i takon Allahut nė fillim dhe mbarim!
Salih b.
Abdurrahman el Husajin
Pėrktheu: Almedin Ejupi
15.2.2009