Falėnderojeni Atė, i
mrekullueshėm ėshtė vendi juaj dhe falės i madh ėshtė
Zoti juaj!
Dhuntitė obligojnė falėnderimin, mohimi thėrret dėnimin,
megjithėkėtė butėsia e Allahut ndaj robėrve tė Vet ėshtė
e madhe dhe e pakufishme. "Sikur Allahu ti dėnonte njerėzit (zullumqarė) pėr
shkak tė mizorisė sė tyre, nuk do tė linte mbi tė (tokė)
asnjė gjallesė, por Ai i lė ata pėr mė vonė deri nė
afatin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre, pėr asnjė
moment nuk mund ta vonojnė e as ta nxitojnė. (En-Nahl:
61)
E sikur Allahu ti kapte njerėzit sipas veprave (tė
kėqija) tė tyre, nuk do tė linte mbi faqen e dheut asnjė
gjallesė, por Ai i afatizon deri nė momentin e caktuar,
e kur tė vijė afati i tyre, ska dyshim se Allahu i ka
parasysh robėrit e Vet. (Fatir: 45)
Pėr rėndėsinė e dhuntive dhe ēfarė meritojnė ato, Musai
alejhi selam filloi kėshillėn e tij drejtuar beni
israilėve dhe i stimuloi ata pėr tė luftuar "tė
mėdhenjtė" duke u kujtuar atyre tė mirat dhe dhuntitė e
Zotit tė tyre. "Pėrkujto (o i Dėrguar) kur Musai i tha popullit tė
vet: O populli im, pėrkujtojeni dhuratėn e Allahut ndaj
jush, kur nė mesin tuaj dėrgoi pejgamberė, ju mundėsoi
tė jeni sundues dhe ju dha ēka nuk i dha askujt nga
popujt. (El-Maide: 20)
Tė mirat e Allahut ndaj beni israilėve ishin tė shumta,
bile ēka ėshtė thėnė pėr to nuk kemi mundėsi ta
pėrshkruajmė kėtu, mirėpo sa pėr ilustrim do tė cekim
disa prej tyre:
Shpėtimi i tyre nga faraoni, i cili i skllavėronte,
pastaj i robėronte gratė dhe u vriste fėmijėt;
Allahu nxori prej tyre Pejgamberė dhe tė Dėrguar;
Allahu i priveligjoi ata ndaj tė tjerėve;
Zbriti Pllakėn, nė tė cilėn ishte udhėzimi dhe
mėshira;
I nderoi ata me mė tė mirin ligj nė kohėn e tyre, qė
ėshtė Tevrati;
U zbriti atyre (Menna dhe Selva);
U nxori ujė nga gurėt, etj
Pasi populli i Musait alejhi selam mohoi dhe u adaptua
nė mėkate, Allahu i dėnoi disa prej tyre me ndėshkime tė
veēanta, sikurse dėnimi i Samirisė. Gjithashtu u dėnuan
edhe me dėnime dhe ndėshkime tė pėrgjithshme, siē ishte
humbja nė tokė pėr 40 vite.
Ata vepruan shumė keq, pasi kur Allahu i shpėtoi nga
faraoni dhe zullumi i tij dhe pasi shpėtuan nė det dhe
ishin dėshmitarė tė mrekullive tė ndryshme, Allahu i
Madhėruar i ndihmoi ata, i ngriti dhe i privilegjoi dhe
u dha atė qė nuk ia dha askujt nė kėtė botė. Pastaj i
urdhėroi qė tė hynin nė fshatin qė kishte caktuar pėr ta
dhe pas gjithė kėsaj tė vinte pėr ta pėrgėzimi qė ishin
fitimtarė dhe po triumfonin, qė ai fshat do tė bėhej i
tyre, por ata mohuan adhurimin dhe pėrkuljen ndaj Zotit
tė tyre dhe kėtyre pėrgėzimeve iu pėrgjigjėn me
neglizhencė duke thėnė: "Shko ti (Musa) dhe Zoti
luftoni, ndėrsa ne po ju presim kėtu!"
Medito butėsinė e tė Dėrguarit Musa alejhi selam ndaj
tyre dhe fjalėn e mirė qė u tha, se si ua kujtoi
dhuntitė dhe tė mirat e Allahut, pėrgėzimin e premtimit
tė Allahut, se fshati ishte i tyre, se si i ndaloi ata
qė ti bėjnė mėkat Atij dhe se si ata i shkelėn tė
drejtat dhe merituan dėnimin. Musai alejhi selam i
urdhėroi dhe i ndaloi, i pėrgėzoi dhe i qortoi, i
frikėsoi dhe i inkurajoi, ua kujtoi dhuntitė e
mėhershme, mirėpo ata e pritėn dhe u pėrgjigjėn me mė tė
keqen dhe me mė tė ndyrėn. E kundėrshtuan ēėshtjen e
Allahut me fjalėt e tyre kur thanė: "Ata (populli i
Musait) thanė: O Musa, aty ėshtė njė popull i fuqishėm
(dhunues), prandaj ne nuk do tė hyjmė aty kurrė derisa
ata tė mos dalin nga ajo (tė na e lirojnė pa luftė),
nėse dalin ata nga ajo, ne do tė hyjmė." (El-Maide:
22)
Pra, ata nuk e nderuan tė Dėrguarin e Allahut dhe
folėsin e Tij gjersa e thirrėn nė emėr, (O Musa) e nuk
thanė (O i Dėrguar i Allahut). Gjithashtu thanė: "
aty ėshtė njė popull i fuqishėm (dhunues)!
Ata harruan fuqinė e tė Fortit, i Cili krijoi qiejt dhe
tokėn. Ata frikėsoheshin mė shumė nga populli i fortė,
tė cilėt tek Allahu ishin shumė tė ulėt dhe tė
poshtėruar, dhe nuk e kishin frikė Allahun e Madhėruar.
Pas kėsaj ata bėnin mėkate dhe nuk donin ti tė
pėruleshin Zotit Fuqiplotė, prandaj thanė: " prandaj ne
nuk do tė hyjmė aty kurrė derisa ata tė mos dalin nga
ajo ". Ata e pėrsėritėn mėkatin e tyre duke e pėrforcuar
dhe paraprakisht e arsyetuan vetveten me fjalėt: " aty
ėshtė njė popull i fuqishėm (dhunues) "
Gjėja tjetėr ėshtė se ata mohuan me fjalėn "nuk", qė do
tė thotė se nuk do tė hynin as tani e as nė tė ardhmen,
pastaj e kushtėzuan hyrjen e tyre me daljen e popullit
tė fuqishėm nga aty. Dy burra qė i frikėsoheshin Allahut
dhe qė Ai i kishte pajisur me mirėsi u thanė beni
israilėve: "Hyni nė portėn e qytetit." (El-Maide:23)
Kurse pėrgjigjja e tyre ishte: O Musa! Ne kurrė nuk
hyjmė nė tė derisa ata janė aty, shko pra ti dhe Zoti yt
e luftoni, ne po rrimė kėtu! (El-Maide:24)
I Lartėsuar qoftė Ai, qė njėri prej Emrave tė Tij ėshtė
i Buti. Me butėsinė e Tij, Ai nuk i dėnoi menjėherė,
por vetėm sa i humbi nė tokė pėr dyzet vite.
E gjithė kjo erdhi nga sėmundja e keqe e tyre, sepse nuk
falėnderuan pėr dhuntitė dhe tė mirat e Allahut ndaj
tyre. Nėse do tė ngulnin kėmbė qė tė hynin nė portėn e
qytetit, do tė ishin mbretėr, mirėpo mohuan dhuntitė dhe
nuk zbatuan urdhrat e Zotit tė tyre, prandaj e merituan
dėnimin e merituar: "(Kujtoje) kur Zoti juaj kumtoi: "Nėse tregoheni
mirėnjohės, Unė do t'jua shtoj edhe mė shumė begatitė e
Mia. Por, nėse ju mohoni Mirėsitė e Mia, (atėherė dijeni
se) dėnimi Im ėshtė i rėndė." (Ibrahim:7)
Kjo vlen pėr tė gjithė ata qė u ėshtė dhuruar dhuntia,
pra duhen tė jenė falėnderues, ndėrsa mohimi dhe mėkati
nga njė grup tė tjerėsh vetėm se e shton hidhėrimin dhe
dėnimin. Kjo nuk do tė ndodhte nėse do tė ishin
falėnderues. Pikėrisht pėr kėtė ėshtė veēuar hidhėrimi
ndaj tre grupe njerėzish, siē ka ardhur nė hadithin e
vėrtetė qė e tregon Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: "Tre
grupe njerėzish Allahu nuk do tu flasė Ditėn e
Kiametit, as nuk do t'i lavdėrojė e as qė do t'i shikojė
dhe pėr ta ekziston dėnim i dhimbshėm: plaku kurvar (zinaqar);
sundimtari (mbret) gėnjeshtar dhe i varfri mendjemadh
(krenar)." (Muslimi nr- 107)
Nė kėtė hadith shohim qartė se Allahu i ka veēuar kėta
persona me kėtė dėnim pėr shkak tė mosnevojės sė tyre
pėr kėto mėkate dhe se nuk janė tė njėjtė me njerėzit e
tjerė tė cilėt bėjnė tė njėjtat gjėra.
Prej gjėrave tė tjera qė e shtojnė dėnimin e mėkatit tė
atij qė Allahu i ka dhuruar begati, mirėsi e dhunti tė
fesė dhe dynjasė ėshtė mohimi dhe mosfalėnderimi i
Allahut tė Madhėruar. Kėto mohime sjellin dėnim dhe
ndėshkim nga i cili nuk goditen tė tjerėt. Populli i
Musait alejhi selam nė pėrgjithėsi ishte mė i mirė se
populli i fuqishėm (dhunues) mushrik, bile nė popullin e
Musait kishte njė grup qė udhėzonin nė tė drejtė dhe
gjykonin me tė. Nė mesin e tyre ishte edhe Jusha ibn
Nun, i Dėrguar i Allahut, i cili e takoi Hidrin para se
tė humbitnin nė tokė, gjithashtu aty kishte edhe njerėz
tė mirė, siē ishte rasti i atyre dy burrave pėr tė cilėt
tregoi Allahu i Lartėsuar: "Dy burra, prej atyre
(prijėsve) qė Allahu i kishte pajisur me bindje dhe
kishin frikėn e Tij, thanė: Hyni atyre nga dera, e kur
tu hyni nga ajo, atėherė ju jeni ngadhėnjyes. Dhe vetėm
Allahut mbėshtetjuni, nėse jeni besimtarė tė sinqertė.
Mirėpo pasi shumica e tyre vepruan tė kundėrtėn e asaj
qė u tha Allahu i Madhėruar, i Cili u kishte dhuruar
dhunti tė shumta nė fe dhe dynja, ata merituan dėnimin
qė nuk e mori as populli zullumqar dhe mushrik.
Obligimi ynė ėshtė qė tė marrim mėsim nga ngjarjet e
popujve tė mėparshėm, pasi Allahu na ka dhuruar shumė tė
mira tė fesė dhe dynjasė. Duhet tė largohemi nga rruga e
atyre me tė cilėt Allahu ėshtė i hidhėruar dhe nga rruga
e atyre qė janė tė humbur. Nuk duhet tė lejojmė qė tė
pavetėdijesuarit tė mohojnė tė mirat e Zotit tonė, se
nėse kjo ndodh, atėherė edhe ne na pret njė dėnim i
tillė dhe pastaj humbim dynjanė dhe ahiretin tonė.
Kėrkoj mbrojte nga Allahu i Madhėruar nga kurthet e
shejtanit tė mallkuar: A nuk i vėrejte ata qė dhuntinė e Allahut e ndėrruan
me mosbesim dhe popullin e vet e sollėn nė vendin e
shkatėrrimit, (e sollėn) nė xhehenem.Nė tė e shijojnė
djegien, e sa vend i keq ėshtė ai. (Ibrahim: 28-29)