Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Falėnderojeni Atė, i mrekullueshėm ėshtė vendi juaj dhe falės i madh ėshtė Zoti juaj!

Dhuntitė obligojnė falėnderimin, mohimi thėrret dėnimin, megjithėkėtė butėsia e Allahut ndaj robėrve tė Vet ėshtė e madhe dhe e pakufishme.
"Sikur Allahu t’i dėnonte njerėzit (zullumqarė) pėr shkak tė mizorisė sė tyre, nuk do tė linte mbi tė (tokė) asnjė gjallesė, por Ai i lė ata pėr mė vonė deri nė afatin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre, pėr asnjė moment nuk mund ta vonojnė e as ta nxitojnė.” (En-Nahl: 61)

“E sikur Allahu t’i kapte njerėzit sipas veprave (tė kėqija) tė tyre, nuk do tė linte mbi faqen e dheut asnjė gjallesė, por Ai i afatizon deri nė momentin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre, s’ka dyshim se Allahu i ka parasysh robėrit e Vet.”  (Fatir: 45)

Pėr rėndėsinė e dhuntive dhe ēfarė meritojnė ato, Musai alejhi selam filloi kėshillėn e tij drejtuar beni israilėve dhe i stimuloi ata pėr tė luftuar "tė mėdhenjtė" duke u kujtuar atyre tė mirat dhe dhuntitė e Zotit tė tyre.
"Pėrkujto (o i Dėrguar) kur Musai i tha popullit tė vet: “O populli im, pėrkujtojeni dhuratėn e Allahut ndaj jush, kur nė mesin tuaj dėrgoi pejgamberė, ju mundėsoi tė jeni sundues dhe ju dha ēka nuk i dha askujt nga popujt.” (El-Maide: 20)

Tė mirat e Allahut ndaj beni israilėve ishin tė shumta, bile ēka ėshtė thėnė pėr to nuk kemi mundėsi ta pėrshkruajmė kėtu, mirėpo sa pėr ilustrim do tė cekim disa prej tyre:
• Shpėtimi i tyre nga faraoni, i cili i skllavėronte, pastaj i robėronte gratė dhe u vriste fėmijėt;
• Allahu nxori prej tyre Pejgamberė dhe tė Dėrguar;
• Allahu i priveligjoi ata ndaj tė tjerėve;
• Zbriti Pllakėn, nė tė cilėn ishte udhėzimi dhe mėshira;
• I nderoi ata me mė tė mirin ligj nė kohėn e tyre, qė ėshtė Tevrati;
• U zbriti atyre (Menna dhe Selva);
• U nxori ujė nga gurėt, etj…

Pasi populli i Musait alejhi selam mohoi dhe u adaptua nė mėkate, Allahu i dėnoi disa prej tyre me ndėshkime tė veēanta, sikurse dėnimi i Samirisė. Gjithashtu u dėnuan edhe me dėnime dhe ndėshkime tė pėrgjithshme, siē ishte humbja nė tokė pėr 40 vite.

Ata vepruan shumė keq, pasi kur Allahu i shpėtoi nga faraoni dhe zullumi i tij dhe pasi shpėtuan nė det dhe ishin dėshmitarė tė mrekullive tė ndryshme, Allahu i Madhėruar i ndihmoi ata, i ngriti dhe i privilegjoi dhe u dha atė qė nuk ia dha askujt nė kėtė botė. Pastaj i urdhėroi qė tė hynin nė fshatin qė kishte caktuar pėr ta dhe pas gjithė kėsaj tė vinte pėr ta pėrgėzimi qė ishin fitimtarė dhe po triumfonin, qė ai fshat do tė bėhej i tyre, por ata mohuan adhurimin dhe pėrkuljen ndaj Zotit tė tyre dhe kėtyre pėrgėzimeve iu pėrgjigjėn me neglizhencė duke thėnė: "Shko ti (Musa) dhe Zoti luftoni, ndėrsa ne po ju presim kėtu!"

Medito butėsinė e tė Dėrguarit Musa alejhi selam ndaj tyre dhe fjalėn e mirė qė u tha, se si ua kujtoi dhuntitė dhe tė mirat e Allahut, pėrgėzimin e premtimit tė Allahut, se fshati ishte i tyre, se si i ndaloi ata qė t’i bėjnė mėkat Atij dhe se si ata i shkelėn tė drejtat dhe merituan dėnimin. Musai alejhi selam i urdhėroi dhe i ndaloi, i pėrgėzoi dhe i qortoi, i frikėsoi dhe i inkurajoi, ua kujtoi dhuntitė e mėhershme, mirėpo ata e pritėn dhe u pėrgjigjėn me mė tė keqen dhe me mė tė ndyrėn. E kundėrshtuan ēėshtjen e Allahut me fjalėt e tyre kur thanė: "Ata (populli i Musait) thanė: “O Musa, aty ėshtė njė popull i fuqishėm (dhunues), prandaj ne nuk do tė hyjmė aty kurrė derisa ata tė mos dalin nga ajo (tė na e lirojnė pa luftė), nėse dalin ata nga ajo, ne do tė hyjmė." (El-Maide: 22)
Pra, ata nuk e nderuan tė Dėrguarin e Allahut dhe folėsin e Tij gjersa e thirrėn nė emėr, “(O Musa)” e nuk thanė “(O i Dėrguar i Allahut)”. Gjithashtu thanė: " …aty ėshtė njė popull i fuqishėm (dhunues)!”

Ata harruan fuqinė e tė Fortit, i Cili krijoi qiejt dhe tokėn. Ata frikėsoheshin mė shumė nga populli i fortė, tė cilėt tek Allahu ishin shumė tė ulėt dhe tė poshtėruar, dhe nuk e kishin frikė Allahun e Madhėruar. Pas kėsaj ata bėnin mėkate dhe nuk donin t’i tė pėruleshin Zotit Fuqiplotė, prandaj thanė: "… prandaj ne nuk do tė hyjmė aty kurrė derisa ata tė mos dalin nga ajo…". Ata e pėrsėritėn mėkatin e tyre duke e pėrforcuar dhe paraprakisht e arsyetuan vetveten me fjalėt: " …aty ėshtė njė popull i fuqishėm (dhunues)…"

Gjėja tjetėr ėshtė se ata mohuan me fjalėn "nuk", qė do tė thotė se nuk do tė hynin as tani e as nė tė ardhmen, pastaj e kushtėzuan hyrjen e tyre me daljen e popullit tė fuqishėm nga aty. Dy burra qė i frikėsoheshin Allahut dhe qė Ai i kishte pajisur me mirėsi u thanė beni israilėve: "Hyni nė portėn e qytetit." (El-Maide:23)

Kurse pėrgjigjja e tyre ishte: “O Musa! Ne kurrė nuk hyjmė nė tė derisa ata janė aty, shko pra ti dhe Zoti yt e luftoni, ne po rrimė kėtu!” (El-Maide:24)

I Lartėsuar qoftė Ai, qė njėri prej Emrave tė Tij ėshtė “i Buti”. Me butėsinė e Tij, Ai nuk i dėnoi menjėherė, por vetėm sa i humbi nė tokė pėr dyzet vite.

E gjithė kjo erdhi nga sėmundja e keqe e tyre, sepse nuk falėnderuan pėr dhuntitė dhe tė mirat e Allahut ndaj tyre. Nėse do tė ngulnin kėmbė qė tė hynin nė portėn e qytetit, do tė ishin mbretėr, mirėpo mohuan dhuntitė dhe nuk zbatuan urdhrat e Zotit tė tyre, prandaj e merituan dėnimin e merituar:
"(Kujtoje) kur Zoti juaj kumtoi: "Nėse tregoheni mirėnjohės, Unė do t'jua shtoj edhe mė shumė begatitė e Mia. Por, nėse ju mohoni Mirėsitė e Mia, (atėherė dijeni se) dėnimi Im ėshtė i rėndė." (Ibrahim:7)

Kjo vlen pėr tė gjithė ata qė u ėshtė dhuruar dhuntia, pra duhen tė jenė falėnderues, ndėrsa mohimi dhe mėkati nga njė grup tė tjerėsh vetėm se e shton hidhėrimin dhe dėnimin. Kjo nuk do tė ndodhte nėse do tė ishin falėnderues. Pikėrisht pėr kėtė ėshtė veēuar hidhėrimi ndaj tre grupe njerėzish, siē ka ardhur nė hadithin e vėrtetė qė e tregon Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: "Tre grupe njerėzish Allahu nuk do t’u flasė Ditėn e Kiametit, as nuk do t'i lavdėrojė e as qė do t'i shikojė dhe pėr ta ekziston dėnim i dhimbshėm: plaku kurvar (zinaqar); sundimtari (mbret) gėnjeshtar dhe i varfri mendjemadh (krenar)." (Muslimi nr- 107)

Nė kėtė hadith shohim qartė se Allahu i ka veēuar kėta persona me kėtė dėnim pėr shkak tė mosnevojės sė tyre pėr kėto mėkate dhe se nuk janė tė njėjtė me njerėzit e tjerė tė cilėt bėjnė tė njėjtat gjėra.

Prej gjėrave tė tjera qė e shtojnė dėnimin e mėkatit tė atij qė Allahu i ka dhuruar begati, mirėsi e dhunti tė fesė dhe dynjasė ėshtė mohimi dhe mosfalėnderimi i Allahut tė Madhėruar. Kėto mohime sjellin dėnim dhe ndėshkim nga i cili nuk goditen tė tjerėt. Populli i Musait alejhi selam nė pėrgjithėsi ishte mė i mirė se populli i fuqishėm (dhunues) mushrik, bile nė popullin e Musait kishte njė grup qė udhėzonin nė tė drejtė dhe gjykonin me tė. Nė mesin e tyre ishte edhe Jusha ibn Nun, i Dėrguar i Allahut, i cili e takoi Hidrin para se tė humbitnin nė tokė, gjithashtu aty kishte edhe njerėz tė mirė, siē ishte rasti i atyre dy burrave pėr tė cilėt tregoi Allahu i Lartėsuar: "Dy burra, prej atyre (prijėsve) qė Allahu i kishte pajisur me bindje dhe kishin frikėn e Tij, thanė: “Hyni atyre nga dera, e kur t’u hyni nga ajo, atėherė ju jeni ngadhėnjyes. Dhe vetėm Allahut mbėshtetjuni, nėse jeni besimtarė tė sinqertė.”

Mirėpo pasi shumica e tyre vepruan tė kundėrtėn e asaj qė u tha Allahu i Madhėruar, i Cili u kishte dhuruar dhunti tė shumta nė fe dhe dynja, ata merituan dėnimin qė nuk e mori as populli zullumqar dhe mushrik.

Obligimi ynė ėshtė qė tė marrim mėsim nga ngjarjet e popujve tė mėparshėm, pasi Allahu na ka dhuruar shumė tė mira tė fesė dhe dynjasė. Duhet tė largohemi nga rruga e atyre me tė cilėt Allahu ėshtė i hidhėruar dhe nga rruga e atyre qė janė tė humbur. Nuk duhet tė lejojmė qė tė pavetėdijesuarit tė mohojnė tė mirat e Zotit tonė, se nėse kjo ndodh, atėherė edhe ne na pret njė dėnim i tillė dhe pastaj humbim dynjanė dhe ahiretin tonė.

Kėrkoj mbrojte nga Allahu i Madhėruar nga kurthet e shejtanit tė mallkuar:
“A nuk i vėrejte ata qė dhuntinė e Allahut e ndėrruan me mosbesim dhe popullin e vet e sollėn nė vendin e shkatėrrimit, (e sollėn) nė xhehenem.Nė tė e shijojnė djegien, e sa vend i keq ėshtė ai.” (Ibrahim: 28-29)
 

Eroll Rexhepi
15.3.2009

                                                      www.klubikulturor.com