Liga
Botėrore Islame nė Mekėn e Bekuar ka organizuar kohėt e
fundit njė konferencė me dijetarė, shkencėtarė, ekspertė
dhe shkrimtarė tė ndryshėm muslimanė. Kjo konferencė
titullohej Konferenca Botėrore Islame pėr Dialog nė
Mekėn e Bekuar. Nė kėtė konferencė ishin tė pranishėm
mbi 400 dijetarė dhe intelektualė muslimanė, duke shtuar
kėtu edhe numrin e gazetarėve dhe tė muslimanėve tė
tjerė.
Konferenca kishte pėr synim pėrmirėsimin dhe avancimin e
ēėshtjes sė dialogut me pasuesit e feve tė tjera. Tė
pranishmit shprehėn idetė dhe mendimet e tyre nė mes
pėrkrahėsve dhe kundėrshtarėve pėr zhvillimin e dialogut
me religjionet e tjera. Si rrjedhojė, konferenca u mbyll
me kėtė konkluzion: Porta e dialogut me ēifutėt, tė
krishterėt dhe pasuesit e religjioneve tė tjera
gjithsesi duhet tė vazhdojė tė mbetet e hapur edhe mė
tutje. Ndėr tė tjera, shėrbėtori i dy xhamive tė
shenjta (haremeve), Mbreti Abdullah bin Abdul Aziz,
deklaroi se do tė provonte tė gjitha metodat e mundshme
pėr tė ulur tensionet dhe presionet e pranishme mes
pasuesve tė feve, duke thėnė: Nė tė vėrtetė, kleriku
dhe lideri i krishterė, Papa Benedikti, ėshtė njė
personalitet tjetėr, qė mbart mendim pozitiv mbi kėtė
ēėshtje. Ai i ka dhėnė pėrshtypjet e tij nė tubime tė
shumta, nė tė cilat ka nėnvizuar se fillimi i dialogut
me pasuesit e religjioneve tė tjera nė kėtė kohė ėshtė
me rėndėsi tė veēantė. Qė tė dy, shėrbėtori i dy
haremeve, Mbreti Abdullah bin Abdil Aziz, dhe Papa
Benedikti, gėzojnė autoritet nė nivel ndėrkombėtar dhe
shquhen si prijės tė rėndėsishėm, tė cilėt kanė pėr
qėllim qė tė dalin me arritje pozitive nė fushėn e
dialogut ndėrfetar.
Historia ėshtė dėshmitare se ēifutėt dhe tė krishterėt
kanė vazhduar qė akuzat e tyre kundėr Islamit ti
shfaqin qė nga koha e zbritjes sė Kuranit. Njė luftė e
tillė kundėr muslimanėve ka vazhduar dhe po vazhdon nė
ēdo shekull. Armiqėsia e tyre e vazhdueshme kundėr
Islamit nuk ishte pėr shkak se ata e shihnin Islamin si
tė humbur apo si shkak i mosnjohjes sė vėrtetėsisė sė
kėsaj feje, mirėpo urrejtja dhe armiqėsia e tyre i ka
ēuar deri te lufta dhe sulmi kundėr Islamit, me qėllim
qė ta zhdukin dhe ta ērrėnjosin nga sipėrfaqja e dheut.
Kjo ka qenė edhe shkaku qė nė shumicėn e rasteve ka
nisur njė zinxhir i gjatė luftėrash. Qėllimi ka qenė qė
muslimanėt tė jenė nė disfatė tė vazhdueshme, mirėpo,
pėr fatin e tyre tė keq, nė fund ata u zmbrapsėn tė
humbur, tė dėshtuar dhe shumė tė thyer. Ēėshtė e
vėrteta, ēifutėt dhe tė krishterėt nuk arritėn tė
sundojnė mbi Islamin.
Ėshtė me rėndėsi pėr tu pėrmendur se urrejtja dhe
armiqėsia janė shkaktari i vetėm qė ka vazhduar tė
dominojė si barrierė dhe pengesė kyēe pėr tė kultivuar
marrėdhėniet e mira midis muslimanėve, ēifutėve dhe tė
krishterėve, qoftė edhe njė herė pėrgjatė kėsaj periudhe
tė gjatė 14-shekullore.
Nėse do tė kishin luftuar kundėr Islamit dhe muslimanėve
pėr faktin se (ēifutėt dhe tė krishterėt) ishin
injorantė dhe nuk e njihnin tė vėrtetėn rreth Islamit
dhe e mendonin si fe tė pavėrtetė, atėherė - njė ditė
prej ditėsh do ta kishin kuptuar realitetin e kėsaj
feje dhe pėrmes periudhės sė gjatė historike do ta
njihnin tė vėrtetėn dhe mė pas do tė kishin mendime
pozitive pėr Islamin dhe nuk do tė kishin urrejtje dhe
armiqėsi pėrballė Islamit. Mirėpo pas gjendjes sė
tanishme, plot tension, mes feve dhe pasuesve tė tyre,
fshihen mendimet e kultivuara, siē ėshtė urrejtja e
tepruar dhe armiqėsia e vazhdueshme e Perėndimit.
Shtetet perėndimore e kanė pėrkrahur vazhdimėsinė e
luftės dhe tė urrejtjes kundėr Islamit. Por duke qenė se
kėto kombe nuk qenė tė afta qė kėtė urrejtje ta shuajnė
brenda njė periudhe 14-shekullore, si mund tė jetė e
mundur ta zhdukin tani?
Sot kėto shtete kanė nė dispozicion tė gjitha llojet e
fuqive dhe ia kanė mbyllur dyert botės islame me forcėn
e tyre shkatėrruese ushtarake, duke shfrytėzuar njė
teknologji moderne dhe mjaft tė sofistikuar.
Ēėshtė e vėrteta, duke shfrytėzuar mjetet e informimit
gjatė sundimit dhe pushtimit tė vet, Perėndimi u ka
imponuar vendeve tė tjera kulturėn e vet, saqė edhe
shtetet e tjera islame kanė pėrvjedhur kulturėn e huaj
perėndimore. Perėndimi ka marrė sot nė dorė edhe
ekonominė e botės arabe islame me sistemin e ri
ekonomik.
Esrar El-Hakk
El-Kasimi
Pėrktheu nga gjuha arabe: Mr. Fehim Dragusha
8.2.2009