Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Vlera e kohės

   "(Betohem) pėr kohėn! Me tė vėrtetė qė njeriu ėshtė nė humbje tė plotė, pėrveē atyre qė besojnė (nė besimin e pastėr islam nė njė Zot) dhe punojnė mirėsi e drejtėsi, edhe qė e kėshillojnė njėri-tjetrin pėr tė vėrtetėn edhe qė e kėshillojnė njėri-tjetrin pėr durim."
Sure 103, El-Asr (Koha)

   Kjo sure ka zbritur nė Mekė, ka tre ajete dhe ėshtė e trembėdhjeta nė zbritje, por e njėqindetreta nė renditje. Transmeton Taberaniu nė librin e tij nga Hamad ibn Selemeh e ai nga Abdullah ibn Husn Ed-Daremij, se ka thėnė: “Kur takoheshin dy shokė tė Pejgamberit alejhi selam, nuk ndaheshin pėrderisa ia lexonin njėri-tjetrit kėtė sure gjer nė fund pastaj jepnin selamin e lamtumirės.”
   Ky veprim aludon pėr madhėshtinė dhe vlerėn e kėsaj sureje, e cila pėrmban porosi ku bėhet fjalė pėr iman, vėrtetėsi, durim, humbje, vepra tė mira etj.. Thotė Imam Shafiu: “ Nėse do tė meditonin njerėzit rreth kėsaj sureje, do t’u mjaftonte atyre.”
   Ka edhe shumė ajete e hadithe qė i kushtohen kohės dhe vlerės sė saj. Pra, pėr tė arritur pėrsosmėrinė e shpirtit, duhet tė plotėsojmė disa kushte, tė cilat nuk janė tė rėnda pėr asnjė musliman e muslimane. Njėri prej kėtyre kushteve ėshtė shfrytėzimi maksimal i kohės duke marrė parasysh vlerėn e saj. E veēanta e kėsaj sureje ėshtė se pėrmban pak ajete, kuptim shumė tė madh e qėllime tė larta. Gjithashtu nė kėtė sure ka caktim tė pėrkufizuar pėr humbje tė qartė.

Shkallėt e kėsaj sureje janė katėr:
• njohja e sė vėrtetės;
• tė punuarit me tė;
• transmetimi dhe mėsimi i saj dikujt qė nuk e di;
• durimi pėr tė njohur tė vėrtetėn, qė tė punohet me tė dhe durimi pėr tė mėsuar dikė tjetėr.

   Ne e dimė se kjo botė ėshtė kalimtare dhe se qėndrojmė nė tė pėr njė kohė tė shkurtėr e tė kufizuar. Ēdo orė, ēdo minutė, ēdo sekondė pėr ne ėshtė me vlerė, prandaj nuk duhet ta kalojmė kohėn kot. Planifikimi i jetės pėr ne ėshtė njė detyrė jashtėzakonisht serioze, kurse vdekja ėshtė dėshmitare e heshtur e kėtij serioziteti fisnik.
   Nga Hasan El-Basriu tregohet se ka thėnė: “O bir i Ademit, ti je dita dhe sa herė qė kalon njė ditė, ka kaluar njė pjesė e jetės sate.”
   Gjithashtu thotė njė nga selefėt: “Allahu le tė mos ma bekojė asnjė ditė nė tė cilėn nuk mėsoj diēka te re.”
   Nga kjo kuptojmė se sa i kanė dhėnė rėndėsi dijetarėt dhe njerėzit e mirė kohės. Ėshtė e preferuar qė kohėn ta kalojmė sa mė shumė nė mėsim dhe adhurim (ibadet), bile duhet ta shfrytėzojmė edhe natėn pėrveē ditės. Allahu i Lartėsuar thotė: “Qėndro (nė falje) natėn, pėrveēse pak, gjysmėn e saj, ose mė pak se aq, ose pak mė shumė dhe kėndo Kuran (me zė) me ngadalė, bukur dhe qartė.”


Komente rreth fjalės El-Asr - Koha

• Ibn Kethiri: (Asr) Koha ku ndodhin lėvizjet e njerėzve, si e mira ashtu edhe e keqja.
• Ibn Abasi: (Asr) Orė prej orėve tė ditės, koha para se tė perėndojė dielli.
• Ibnul Kajimi: (Asr) Koha e parė pas akshamit, ora e fundit kur terrohet dita, namazi i ikindinė.
• Raziu: (Asr) Koha ku ka gėzim e hidhėrim, sėmundje e shėrim, pasuri e varfėri.

   Mirėpo shumica e dijetarėve janė kompaktė se Asr ėshtė koha nė pėrgjithėsi, siē thotė Imam Shevkani: “Ėshtė betuar Allahu i Lartėsuar nė kohė pėr arsye se ka ndodhi tė shumta: ndėrrimi i ditės dhe i natės, errėsira, drita etj.. E gjithė kjo aludon pėr ekzistimin e Tij, gjė qė obligon besimin nė Tė.
   Transmeton Imam Buhariu nga Abdullah ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Dy tė mira (nimete) qė shumica e njerėzve nuk ia dinė vlerėn, janė tė humbur; shėndeti dhe koha e lirė."
 

Pėrgatiti: Eroll Rexhepi
29.2.2008

                                                      www.klubikulturor.com