"(Betohem)
pėr kohėn! Me tė vėrtetė qė njeriu ėshtė nė
humbje tė plotė, pėrveē atyre qė besojnė (nė
besimin e pastėr islam nė njė Zot) dhe punojnė
mirėsi e drejtėsi, edhe qė e kėshillojnė
njėri-tjetrin pėr tė vėrtetėn edhe qė e
kėshillojnė njėri-tjetrin pėr durim."
Sure 103, El-Asr (Koha)
Kjo sure ka zbritur nė Mekė, ka tre ajete dhe ėshtė e trembėdhjeta
nė zbritje, por e njėqindetreta nė renditje.
Transmeton Taberaniu nė librin e tij nga Hamad ibn
Selemeh e ai nga Abdullah ibn Husn Ed-Daremij, se
ka thėnė: Kur takoheshin dy shokė tė Pejgamberit
alejhi selam, nuk ndaheshin pėrderisa ia lexonin
njėri-tjetrit kėtė sure gjer nė fund pastaj jepnin
selamin e lamtumirės.
Ky veprim aludon pėr madhėshtinė dhe vlerėn e kėsaj sureje, e cila
pėrmban porosi ku bėhet fjalė pėr iman, vėrtetėsi,
durim, humbje, vepra tė mira etj.. Thotė Imam
Shafiu: Nėse do tė meditonin njerėzit rreth
kėsaj sureje, do tu mjaftonte atyre.
Ka edhe shumė ajete e hadithe qė i kushtohen kohės dhe vlerės sė
saj. Pra, pėr tė arritur pėrsosmėrinė e shpirtit,
duhet tė plotėsojmė disa kushte, tė cilat nuk janė
tė rėnda pėr asnjė musliman e muslimane. Njėri
prej kėtyre kushteve ėshtė shfrytėzimi maksimal i
kohės duke marrė parasysh vlerėn e saj. E veēanta
e kėsaj sureje ėshtė se pėrmban pak ajete, kuptim
shumė tė madh e qėllime tė larta. Gjithashtu nė
kėtė sure ka caktim tė pėrkufizuar pėr humbje tė
qartė.
Shkallėt e kėsaj sureje janė katėr:
njohja e sė vėrtetės;
tė punuarit me tė;
transmetimi dhe mėsimi i saj dikujt qė nuk e di;
durimi pėr tė njohur tė vėrtetėn, qė tė punohet
me tė dhe durimi pėr tė mėsuar dikė tjetėr.
Ne e dimė se kjo botė ėshtė kalimtare dhe se qėndrojmė nė tė pėr
njė kohė tė shkurtėr e tė kufizuar. Ēdo orė, ēdo
minutė, ēdo sekondė pėr ne ėshtė me vlerė, prandaj
nuk duhet ta kalojmė kohėn kot. Planifikimi i
jetės pėr ne ėshtė njė detyrė jashtėzakonisht
serioze, kurse vdekja ėshtė dėshmitare e heshtur e
kėtij serioziteti fisnik.
Nga Hasan El-Basriu tregohet se ka thėnė: O bir i Ademit, ti je
dita dhe sa herė qė kalon njė ditė, ka kaluar njė
pjesė e jetės sate.
Gjithashtu thotė njė nga selefėt: Allahu le tė mos ma bekojė asnjė
ditė nė tė cilėn nuk mėsoj diēka te re.
Nga kjo kuptojmė se sa i kanė dhėnė rėndėsi dijetarėt dhe njerėzit
e mirė kohės. Ėshtė e preferuar qė kohėn ta
kalojmė sa mė shumė nė mėsim dhe adhurim (ibadet),
bile duhet ta shfrytėzojmė edhe natėn pėrveē ditės.
Allahu i Lartėsuar thotė: Qėndro (nė falje)
natėn, pėrveēse pak, gjysmėn e saj, ose mė pak se
aq, ose pak mė shumė dhe kėndo Kuran (me zė) me
ngadalė, bukur dhe qartė.
Komente rreth fjalės El-Asr - Koha
Ibn Kethiri: (Asr) Koha ku ndodhin lėvizjet e
njerėzve, si e mira ashtu edhe e keqja.
Ibn Abasi: (Asr) Orė prej orėve tė ditės, koha
para se tė perėndojė dielli.
Ibnul Kajimi: (Asr) Koha e parė pas akshamit,
ora e fundit kur terrohet dita, namazi i ikindinė.
Raziu: (Asr) Koha ku ka gėzim e hidhėrim,
sėmundje e shėrim, pasuri e varfėri.
Mirėpo shumica e dijetarėve janė kompaktė se Asr ėshtė koha nė
pėrgjithėsi, siē thotė Imam Shevkani: Ėshtė
betuar Allahu i Lartėsuar nė kohė pėr arsye se ka
ndodhi tė shumta: ndėrrimi i ditės dhe i natės,
errėsira, drita etj.. E gjithė kjo aludon pėr
ekzistimin e Tij, gjė qė obligon besimin nė Tė.
Transmeton Imam Buhariu nga Abdullah ibn Abasi, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: "Dy tė mira (nimete) qė
shumica e njerėzve nuk ia dinė vlerėn, janė tė
humbur; shėndeti dhe koha e lirė."