Allahu, i Lartėsuari, ka thėnė: Thuaju
besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit), ti
ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, se kjo
ėshtė mė e pastėr pėr ta. Allahu ėshtė i njohur
hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata. (Nur 24:30)
Pra, Allahu i Lartėsuar bėri qė pastėrtia dhe
rritja shpirtėrore tė rezultojnė nga ulja e
shikimit dhe ruajtja e pjesėve tė turpshme tė
trupit tė tyre. Pėr kėtė arsye, largimi i shikimit
nga tė shikuarit e gjėrave tė ndaluara ēon nė tre
pėrfitime qė kanė vlerė dhe rėndėsi tė madhe.
E para: Pėrjetimi i kėnaqėsisė dhe i ėmbėlsisė sė
besimit
Kjo kėnaqėsi dhe ėmbėlsi ėshtė shumė mė e madhe
dhe mė e dėshirueshme sesa ajo qė do tė vinte nga
shikimi i atij objekti prej tė cilit besimtari e
ul shikimin pėr hir tė Allahut. Me tė vėrtetė, "kushdo
qė lė diēka pėr hir tė Allahut, atėherė Allahu,
Madhėshtori, do tia zėvendėsojė atė me diēka mė
tė mirė se ajo".
Shpirti joshet dhe ka dėshirė tė shohė forma tė
bukura, ndėrsa syri ėshtė udhėrrėfyesi i zemrės.
Zemra e autorizon udhėrrėfyesin e vet tė shkojė e
tė shohė se ēfarė ka atje dhe kur syri e informon
se ėshtė njė imazh i bukur, shpirti drithėrohet
pėr shkak tė dashurisė dhe dėshirės pėr tė. Kjo e
lodh dhe ia sos durimin edhe zemrės edhe syrit,
siē thuhet:
Kur ti e dėrgove syrin tėnd si udhėrrėfyes
Pėr zemrėn tėnde njė ditė, objekti i shikimi tė
lodhi ty
Sepse pe diēka mbi tė cilėn nuk pate pushtet
As njė pjesė e as nė tėrėsi, nė vend tė kėsaj tu
desh tė bėje durim.
Prandaj, kur syve u ndalohet tė shohin, zemra gjen
rehati nga detyra e vėshtirė e kėrkimit dhe e tė
dėshiruarit (tė kotė).
Kushdo qė e lė shikimin e tij tė bredhė i lirė, do
ta gjejė veten nė njė gjendje tė vazhdueshme
humbjeje dhe ankthi, pasi shikimi i jep jetė
dashurisė (mahabbah), pikėnisja e sė cilės ėshtė
zemra, e cila i dedikohet dhe bėhet e varur nga
ajo qė sheh. Kjo pastaj intensifikohet duke u bėrė
dėshirė e zjarrtė (sabaabah) dhe zemra bėhet
plotėsisht e varur dhe e dedikuar ndaj objektit tė
dėshirės sė vet. Kjo pastaj intensifikohet mė
shumė dhe bėhet pasion (gharaamah), qė kapet pas
zemrės siē kapet ai qė kėrkon borxhin nga borxhliu
i vet. Pastaj kjo intensifikohet edhe mė shumė dhe
bėhet dashuri e pasionuar (ishk) dhe kjo ėshtė
dashuria qė kalon tė gjithė kufijtė. Pastaj kjo
intensifikohet dhe bėhet pasion i ēmendur (shaghafa)
dhe kjo ėshtė dashuria qė ngėrthen ēdo pjesė tė
zemrės. Pastaj kjo intensifikohet dhe bėhet
dashuri adhuruese (tatayyuma). Tatayyum do tė
thotė adhurim dhe thuhet: tayyama Allah, ai
adhuroi Allahun.
Pra, zemra nis tė adhurojė atė qė nuk ėshtė
korrekte tė adhurojė dhe arsyeja pas gjithė kėsaj
ishte njė shikim i paligjshėm. Zemra, e cila mė
parė ishte drejtuesja, tani ėshtė lidhur nė
zinxhirė, kurse mė parė ishte e lirė. Ajo ėshtė
shtypur nga syri dhe i ankohet atij, por syri i
pėrgjigjet: -Unė jam udhėrrėfyesi dhe i dėrguari
yt dhe ishe vetė ti qė mė dėrgove!
E tėrė ajo qė u pėrmend i pėrshtatet zemrės qė ka
braktisur dashurinė ndaj Allahut tė Madhėruar dhe
sinqeritetin ndaj Tij, sepse me tė vėrtetė zemra
duhet tė ketė njė objekt dashurie sė cilės i
dedikohet. Prandaj, kur zemra nuk do vetėm Allahun
dhe nuk e merr atė si Zot, atėherė ajo duhet tė
adhurojė diēka tjetėr.
Allahu i Madhėruar thotė nė lidhje me tė Dėrguarin
Jusuf alejhi selam: Ajo e mėsyni atė
qėllimisht, e atij do ti shkonte mendja ndaj saj,
sikur tė mos i prezentohej argumenti nga Zoti i
tij. Ashtu (e bėmė tė vendosur) qė ta
largojmė nga ai tė keqen dhe tė ndytėn. Vėrtet, ai
ishte nga robėrit tanė tė zgjedhur. (Jusuf
12: 24)
Pėr shkak se ajo grua ishte politeiste, dashuria e
pasionuar hyri nė zemrėn e saj, edhe pse ajo ishte
e martuar. Pėr shkak se Jusufi alejhi selam ishte
i sinqertė ndaj Allahut, ai shpėtoi prej dashurisė
pėr atė grua edhe pse ishte i ri, i pamartuar dhe
skllav nė shtėpinė e saj.
E dyta: ndriēimi i zemrės, perceptimi i qartė dhe
vėshtrimi i mprehtė
Ibn Shuja'a al-Kirmani ka thėnė: "Kush ndėrton
pamjen e tij tė jashtme duke pasuar Sunetin,
pamjen e tij tė brendshme duke u bazuar te
meditimi i vazhdueshėm dhe vetėdija pėr Allahun, i
vė fre shpirtit tė tij qė tė mos pasojė dėshirat,
ul shikimin e tij nga gjėrat e ndaluara dhe
gjithnjė ha ushqim hallall, atėherė perceptimi dhe
mprehtėsia e tij kurrė nuk do tė gabojnė.
Allahu i Madhėruar ka pėrmendur popullin e Lutit
dhe atė qė pėsuan ata dhe pastaj tha: Nė atė
(ngjarje), vėrtet ka argumente pėr ata qė
mendojnė. (Hixhr 15: 75) Ata qė mendojnė janė ata qė kanė
perceptim tė qartė dhe vėshtrim tė mprehtė, ata qė
e kanė siguruar veten nga shikimi i gjėrave tė
palejuara dhe nga kryerja e veprave tė turpshme.
Pasi ka pėrmendur ajetin qė flet pėr uljen e
shikimit, Allahu i Madhėruar ka thėnė: Allahu
ėshtė dritė (ndriēues, udhėzues) i qiejve e
i tokės. (Nur 24: 35)
Arsyeja pas kėsaj ėshtė se shpėrblimi ėshtė i tė
njėjtit lloj si veprimi. Pra, kushdo qė ul
shikimin e tij nga e palejueshmja pėr hir tė
Allahut, tė Madhėrishmit, Ai do tia zėvendėsojė
me diēka mė tė mirė tė tė njėjtit lloj. Ashtu si
robi i Allahut e mbajti shikimin qė tė mos bjerė
nė haram, Allahu e bekoi dritėn e shikimit tė tij
dhe tė zemrės sė tij duke e bėrė qė tė perceptojė
atė qė nuk do ta kishte parė dhe kuptuar po tė mos
e kishte ulur shikimin.
Kjo ėshtė diēka qė njeriu mund ta ndiejė nė
vetvete sepse zemra ėshtė si pasqyrė dhe dėshirat
e ulėta janė si ndryshk mbi tė. Kur pasqyra
pastrohet nga ndryshku, atėherė do tė reflektojė
realitetet (haqaaiq) ashtu si janė nė tė vėrtetė.
Megjithatė, nėse mbetet e ndryshkur, ajo nuk do tė
reflektojė si duhet dhe pėr pasojė dija dhe fjala
e saj do tė burojnė nga hamendjet dhe dyshimi.
E treta: zemra bėhet e fortė, e qėndrueshme dhe
me kurajė
Allahu i Madhėruar do ti japė asaj ndihmė pėr ta
forcuar ashtu siē i dha dėshmitė e qarta pėr tė
pasur dritė. Zemra duhet ti kombinojė tė dy kėta
faktorė dhe si rezultat shejtani do tė largohet
prej saj. Nė njė transmetim thuhet: "Kushdo qė
kundėrshton dėshirat e tij tė ulėta, shejtani do
tė largohet i tmerruar nga hija e tij."
Kjo ėshtė arsyeja pėrse ai qė ndjek dėshirat e tij
tė ulėta do tė gjejė nė vetvete njė shpirt tė
turpėruar, tė dobėt, tė pafuqishėm dhe tė
neveritshėm. Me tė vėrtetė, Allahu i Lartėsuar i
jep fisnikėri atij qė i bindet Allahut dhe
turpėrim atij qė e kundėrshton Atė: E mos u dobėsoni (fizikisht) dhe mos u
dėshpėroni (shpirtėrisht) derisa ju jeni mė
tė lartėt, po qe se jeni besimtarė tė sinqertė.
(Ali Imran 3:139)
Kush e dėshiron krenarinė (le ta dijė), e tėrė
krenaria i takon Allahut... (Fatir 35:10) Kjo do tė thotė se kushdo qė dėshiron
mosbindjen dhe mėkatet dhe jo Allahun, tė
Lartėsuarin, Madhėshtorin, Ai do ta poshtėrojė atė
qė nuk i bindet Atij. Disa nga selefi kanė
thėnė: "Njerėzit kėrkojnė fisnikėri nė dyert e
mbretėrve dhe ata nuk do ta gjejnė atė pėrveē me
bindje ndaj Allahut."
Ėshtė kėshtu sepse ai qė i bindet Allahut tė
Lartėsuar, e ka marrė Allahun si mik dhe mbrojtės
dhe Ai kurrė nuk do ta poshtėrojė atė qė e merr
Zotin e tij si mik dhe mbrojtės. Nė duanė e
Kunutit thuhet: "Me tė vėrtetė ska mposhtje pėr
atė qė Ti e do dhe ska ndihmė pėr atė qė ėshtė
armiku Yt."
Ibn al-Kajjim al-Xheuzijeh
(Burimi: al-Muntaqa min Ighaathatul Lufhaan fi
Masaayid ash-Shaytaan, fq.102-105, i Ibn al-Kajjim, pėrkthyer nė anglisht nga Ali Hasan)
Pėrktheu nga anglishtja: Arjan Koēi
11.1.2008