Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Virtyti i lartė i uljes sė shikimit

Allahu, i Lartėsuari, ka thėnė: “Thuaju besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit), t’i ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, se kjo ėshtė mė e pastėr pėr ta. Allahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata.” (Nur 24:30)
Pra, Allahu i Lartėsuar bėri qė pastėrtia dhe rritja shpirtėrore tė rezultojnė nga ulja e shikimit dhe ruajtja e pjesėve tė turpshme tė trupit tė tyre. Pėr kėtė arsye, largimi i shikimit nga tė shikuarit e gjėrave tė ndaluara ēon nė tre pėrfitime qė kanė vlerė dhe rėndėsi tė madhe.


E para: Pėrjetimi i kėnaqėsisė dhe i ėmbėlsisė sė besimit


Kjo kėnaqėsi dhe ėmbėlsi ėshtė shumė mė e madhe dhe mė e dėshirueshme sesa ajo qė do tė vinte nga shikimi i atij objekti prej tė cilit besimtari e ul shikimin pėr hir tė Allahut. Me tė vėrtetė, "kushdo qė lė diēka pėr hir tė Allahut, atėherė Allahu, Madhėshtori, do t’ia zėvendėsojė atė me diēka mė tė mirė se ajo".
Shpirti joshet dhe ka dėshirė tė shohė forma tė bukura, ndėrsa syri ėshtė udhėrrėfyesi i zemrės. Zemra e autorizon udhėrrėfyesin e vet tė shkojė e tė shohė se ēfarė ka atje dhe kur syri e informon se ėshtė njė imazh i bukur, shpirti drithėrohet pėr shkak tė dashurisė dhe dėshirės pėr tė. Kjo e lodh dhe ia sos durimin edhe zemrės edhe syrit, siē thuhet:

Kur ti e dėrgove syrin tėnd si udhėrrėfyes
Pėr zemrėn tėnde njė ditė, objekti i shikimi tė lodhi ty
Sepse pe diēka mbi tė cilėn nuk pate pushtet
As njė pjesė e as nė tėrėsi, nė vend tė kėsaj t’u desh tė bėje durim.


Prandaj, kur syve u ndalohet tė shohin, zemra gjen rehati nga detyra e vėshtirė e kėrkimit dhe e tė dėshiruarit (tė kotė).
Kushdo qė e lė shikimin e tij tė bredhė i lirė, do ta gjejė veten nė njė gjendje tė vazhdueshme humbjeje dhe ankthi, pasi shikimi i jep jetė dashurisė (mahabbah), pikėnisja e sė cilės ėshtė zemra, e cila i dedikohet dhe bėhet e varur nga ajo qė sheh. Kjo pastaj intensifikohet duke u bėrė dėshirė e zjarrtė (sabaabah) dhe zemra bėhet plotėsisht e varur dhe e dedikuar ndaj objektit tė dėshirės sė vet. Kjo pastaj intensifikohet mė shumė dhe bėhet pasion (gharaamah), qė kapet pas zemrės siē kapet ai qė kėrkon borxhin nga borxhliu i vet. Pastaj kjo intensifikohet edhe mė shumė dhe bėhet dashuri e pasionuar (ishk) dhe kjo ėshtė dashuria qė kalon tė gjithė kufijtė. Pastaj kjo intensifikohet dhe bėhet pasion i ēmendur (shaghafa) dhe kjo ėshtė dashuria qė ngėrthen ēdo pjesė tė zemrės. Pastaj kjo intensifikohet dhe bėhet dashuri adhuruese (tatayyuma). Tatayyum do tė thotė adhurim dhe thuhet: tayyama Allah, ai adhuroi Allahun.
Pra, zemra nis tė adhurojė atė qė nuk ėshtė korrekte tė adhurojė dhe arsyeja pas gjithė kėsaj ishte njė shikim i paligjshėm. Zemra, e cila mė parė ishte drejtuesja, tani ėshtė lidhur nė zinxhirė, kurse mė parė ishte e lirė. Ajo ėshtė shtypur nga syri dhe i ankohet atij, por syri i pėrgjigjet: -Unė jam udhėrrėfyesi dhe i dėrguari yt dhe ishe vetė ti qė mė dėrgove!
E tėrė ajo qė u pėrmend i pėrshtatet zemrės qė ka braktisur dashurinė ndaj Allahut tė Madhėruar dhe sinqeritetin ndaj Tij, sepse me tė vėrtetė zemra duhet tė ketė njė objekt dashurie sė cilės i dedikohet. Prandaj, kur zemra nuk do vetėm Allahun dhe nuk e merr atė si Zot, atėherė ajo duhet tė adhurojė diēka tjetėr.
Allahu i Madhėruar thotė nė lidhje me tė Dėrguarin Jusuf alejhi selam: “Ajo e mėsyni atė qėllimisht, e atij do t’i shkonte mendja ndaj saj, sikur tė mos i prezentohej argumenti nga Zoti i tij. Ashtu (e bėmė tė vendosur) qė ta largojmė nga ai tė keqen dhe tė ndytėn. Vėrtet, ai ishte nga robėrit tanė tė zgjedhur.” (Jusuf 12: 24)
Pėr shkak se ajo grua ishte politeiste, dashuria e pasionuar hyri nė zemrėn e saj, edhe pse ajo ishte e martuar. Pėr shkak se Jusufi alejhi selam ishte i sinqertė ndaj Allahut, ai shpėtoi prej dashurisė pėr atė grua edhe pse ishte i ri, i pamartuar dhe skllav nė shtėpinė e saj.


E dyta: ndriēimi i zemrės, perceptimi i qartė dhe vėshtrimi i mprehtė


Ibn Shuja'a al-Kirmani ka thėnė: "Kush ndėrton pamjen e tij tė jashtme duke pasuar Sunetin, pamjen e tij tė brendshme duke u bazuar te meditimi i vazhdueshėm dhe vetėdija pėr Allahun, i vė fre shpirtit tė tij qė tė mos pasojė dėshirat, ul shikimin e tij nga gjėrat e ndaluara dhe gjithnjė ha ushqim hallall, atėherė perceptimi dhe mprehtėsia e tij kurrė nuk do tė gabojnė.”
Allahu i Madhėruar ka pėrmendur popullin e Lutit dhe atė qė pėsuan ata dhe pastaj tha: “Nė atė (ngjarje), vėrtet ka argumente pėr ata qė mendojnė.” (Hixhr 15: 75)
“Ata qė mendojnė” janė ata qė kanė perceptim tė qartė dhe vėshtrim tė mprehtė, ata qė e kanė siguruar veten nga shikimi i gjėrave tė palejuara dhe nga kryerja e veprave tė turpshme.
Pasi ka pėrmendur ajetin qė flet pėr uljen e shikimit, Allahu i Madhėruar ka thėnė: “Allahu ėshtė dritė (ndriēues, udhėzues) i qiejve e i tokės.” (Nur 24: 35)
Arsyeja pas kėsaj ėshtė se shpėrblimi ėshtė i tė njėjtit lloj si veprimi. Pra, kushdo qė ul shikimin e tij nga e palejueshmja pėr hir tė Allahut, tė Madhėrishmit, Ai do t’ia zėvendėsojė me diēka mė tė mirė tė tė njėjtit lloj. Ashtu si robi i Allahut e mbajti shikimin qė tė mos bjerė nė haram, Allahu e bekoi dritėn e shikimit tė tij dhe tė zemrės sė tij duke e bėrė qė tė perceptojė atė qė nuk do ta kishte parė dhe kuptuar po tė mos e kishte ulur shikimin.
Kjo ėshtė diēka qė njeriu mund ta ndiejė nė vetvete sepse zemra ėshtė si pasqyrė dhe dėshirat e ulėta janė si ndryshk mbi tė. Kur pasqyra pastrohet nga ndryshku, atėherė do tė reflektojė realitetet (haqaaiq) ashtu si janė nė tė vėrtetė. Megjithatė, nėse mbetet e ndryshkur, ajo nuk do tė reflektojė si duhet dhe pėr pasojė dija dhe fjala e saj do tė burojnė nga hamendjet dhe dyshimi.


E treta: zemra bėhet e fortė, e qėndrueshme dhe me kurajė

Allahu i Madhėruar do t’i japė asaj ndihmė pėr ta forcuar ashtu siē i dha dėshmitė e qarta pėr tė pasur dritė. Zemra duhet t’i kombinojė tė dy kėta faktorė dhe si rezultat shejtani do tė largohet prej saj. Nė njė transmetim thuhet: "Kushdo qė kundėrshton dėshirat e tij tė ulėta, shejtani do tė largohet i tmerruar nga hija e tij."
Kjo ėshtė arsyeja pėrse ai qė ndjek dėshirat e tij tė ulėta do tė gjejė nė vetvete njė shpirt tė turpėruar, tė dobėt, tė pafuqishėm dhe tė neveritshėm. Me tė vėrtetė, Allahu i Lartėsuar i jep fisnikėri atij qė i bindet Allahut dhe turpėrim atij qė e kundėrshton Atė:
“E mos u dobėsoni (fizikisht) dhe mos u dėshpėroni (shpirtėrisht) derisa ju jeni mė tė lartėt, po qe se jeni besimtarė tė sinqertė.” (Ali Imran 3:139)
“Kush e dėshiron krenarinė (le ta dijė), e tėrė krenaria i takon Allahut...”
(Fatir 35:10)
Kjo do tė thotė se kushdo qė dėshiron mosbindjen dhe mėkatet dhe jo Allahun, tė Lartėsuarin, Madhėshtorin, Ai do ta poshtėrojė atė qė nuk i bindet Atij. Disa nga selefi kanė thėnė: "Njerėzit kėrkojnė fisnikėri nė dyert e mbretėrve dhe ata nuk do ta gjejnė atė pėrveē me bindje ndaj Allahut."
Ėshtė kėshtu sepse ai qė i bindet Allahut tė Lartėsuar, e ka marrė Allahun si mik dhe mbrojtės dhe Ai kurrė nuk do ta poshtėrojė atė qė e merr Zotin e tij si mik dhe mbrojtės. Nė duanė e Kunutit thuhet: "Me tė vėrtetė s’ka mposhtje pėr atė qė Ti e do dhe s’ka ndihmė pėr atė qė ėshtė armiku Yt."

 

Ibn al-Kajjim al-Xheuzijeh
(Burimi: al-Muntaqa min Ighaathatul Lufhaan fi Masaayid ash-Shaytaan, fq.102-105, i Ibn al-Kajjim, pėrkthyer nė anglisht nga Ali Hasan)
Pėrktheu nga anglishtja: Arjan Koēi
11.1.2008

                                                      www.klubikulturor.com