Veprat qė e
shtojnė dashurinė e Allahut pėr ty (1)
Falėnderimet dhe lavdėrimet i takojnė vetėm
Allahut xhele shanuhu, salavatet qofshin mbi tė
Dėrguarin e Tij, Muhamedin salallahu alejhi ue
selem, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe
mbi tė gjithė muslimanėt qė ndjekin rrugėn e tij
deri nė Ditėn e Gjykimit.
Dashuria e Allahut tė Lartėsuar ėshtė esenca e fesė islame dhe sa
mė shumė tė rritet dashuria pėr Allahun e
Madhėruar, do tė rritet edhe imani dhe sa mė shumė
tė zvogėlohet kjo dashuri, do tė zvogėlohet edhe
imani.
Allahu i Lartėsuar thotė: E nga njerėzit ka
asish qė nė vend tė Allahut besojnė idhujt, qė i
duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė
besimtarėt e vėrtetė e duan) Allahun, po
dashuria e atyre qė besuan Allahun ėshtė shumė mė
e fortė. (El Bekare, 165)
Kurse nė hadithin qė transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Enes ibn
Maliku, Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka
thėnė: Tri gjėra, nėse i ka njeriu, do ta
shijojė kėnaqėsinė e imanit: tė jetė Allahu (subhanehu
ue teala) dhe i Dėrguari i Tij mė tė dashur pėr
tė se gjithēka tjetėr, ta dojė njė person vetėm
pėr hir tė Allahut dhe jo pėr diēka tjetėr dhe tė
urrejė tė kthehet nė kufėr (mosbesim) ashtu
siē urren tė hidhet nė zjarr. Buhariu dhe
Muslimi, nr. 43.
Ibn Kajimi, Allahu e mėshiroftė, ka pėrmendur disa shkaqe qė e
shtojnė dashurinė e Allahut pėr ty:
1. Leximi i Kuranit me pėrkushtim dhe duke u
ndalur nė kuptimin e saktė tė ajeteve dhe nė
qėllimin e atyre ajeteve. Allahu i Lartėsuar
thotė: (Ky ėshtė) njė Libėr (Kuran)
gjithė bekime e mirėsi, tė cilin Ne ta kemi
zbritur ty me qėllim qė ata tė mendojnė e tė
thellohen nė vargjet e tij dhe qė njerėzit e
brumosur me mendje tė shėndoshė tė mund tė
pėrkujtojnė. (Sad, 29)
Dhe ka thėnė: A nuk mendojnė thellė ata nė
Kuran apo zemrat e tyre janė tė kyēura (pėr ta
kuptuar atė)? (Muhammed, 24)
Abdullah ibn Mesudi ka thėnė: Ndaluni nė
mrekullitė e Kuranit dhe tronditini zemrat me tė
dhe tė mos jetė qėllimi juaj (kur lexoni Kuranin)
si tė arrini nė fund tė sures.
Transmetohet nga Othman bin Affani, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: "Mė i miri prej jush ėshtė Ai
qė e mėson Kuranin dhe ua mėson tė tjerėve."
Buhariu, 5027.
2. Ti afrohesh Allahut tė Lartėsuar me nafile pas
kryerjes sė farzeve. Buhariu transmeton nga Ebu
Hurejra se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka
thėnė: Allahu (subhanehu ue teala) ka
thėnė: Ai qė ma lufton njė mik Timin, Unė do
ti shpall luftė atij dhe vepra e cila mė sė
shumti e afron robin afėr Meje janė ato vepra tė
cilat ia kam obliguar atij. Dhe kėshtu robi Im
vazhdon tė afrohet afėr Meje me nafile (vepra
vullnetare) derisa Unė ta dua atė dhe kur
Unė ta dua atė, do tė jem dėgjimi i tij me tė
cilin dėgjon, shikimi i tij me tė cilin shikon,
dora e tij tė cilėn e shtrin dhe kėmbėt e tij me
tė cilat lėviz. Dhe kur tė mė kėrkojė diēka, do
tia jap dhe kur tė mė kėrkojė mbrojtje nga dikush,
do ta mbroj dhe nuk nguroj ta kryej ndonjė gjė aq
shumė sa nguroj nga njė besimtar qė e urren
vdekjen dhe unė e urrej qė ta dėshpėroj atė.
Buhariu, nr. 6502.
Ky hadith tregon se nafilet (veprat vullnetare),
pas farzeve, janė veprat qė e shtojnė dashurinė e
Allahut pėr ne.
3. Pėrkujtimi i Allahut tė Lartėsuar nė ēdo vend
dhe kohė, me zemėr, gjuhė dhe vepėr. Allahu i
Lartėsuar ka thėnė: Ata qė besuan dhe me tė
pėrmendur Allahun zemrat e tyre qetėsohen; pra ta
dini se me tė pėrmendur Allahun zemrat
stabilizohen. (Er-Rad, 28)
Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra, se
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Allahu (subhanehu ue teala) ka thėnė:Unė jam afėr robit Tim kur mė pėrkujton;
nėse mė pėrkujton nė veten e tij, Unė do ta
pėrkujtoj atė nė Veten Time dhe nėse ai mė
pėrkujton Mua nė publik, Unė do ta pėrkujtoj atė
nė publik mė tė mirė sesa masa e tij.
Buhariu nr. 7405 dhe Muslimi nr. 2675.