Udhėzimi i
Muhamedit, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, gjatė
veshjes
Prej begative tė Allahut tė Lartėsuar ndaj
njerėzve, me tė cilėn i veēoi ata nga krijesat e
tjera, ėshtė edhe begatia e veshjes. Allahu i
Lartėsuar thotė: O bijtė e Ademit, Ne krijuam
pėr ju petk qė ju mbulon vendturpėsinė dhe petk
zbukurues. (Araf, 26). Gjithashtu thotė:
... (Allahu, nga ajo qė krijoi Ai ju bėri)
edhe petka qė ju mbrojnė prej tė nxehtit dhe petka
qė ju mbrojnė nė luftė. (Nahl, 81)
Veshja, sikurse edhe gjėrat e tjera, ėshtė pjesė e pėrditshmėrisė
sė jetės, pėr tė cilėn muslimani duhet t`i
pėrmbahet udhėzimit tė tė Dėrguarit salallahu
alejhi ue selem. Udhėzimi i tij nė lidhje me
veshjen ishte mė i pėrsosuri dhe mė i miri. Ai
ishte i thjeshtė, vishte ēfarė arrinte tė gjente,
qoftė ajo prej leshi, pambuku apo diēka tjetėr pa
tepruar e pa shpenzuar dhe nuk vishte rroba me tė
cilat shquhej dhe dallohej nga tė tjerėt (rroba
ekstravagante).
Ai, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, kishte njė rrobė qė e
vishte pėr Bajrame dhe xhuma, kurse kur i vinin
delegacionet, ai vishte rrobat mė tė mira dhe i
urdhėronte edhe njerėzit tė cilėt do t`i takonin
kėto delegacione qė tė bėnin tė njėjtėn gjė.
Muhamedi salallahu alejhi ue selem kujdesej pėr pastėrtinė e
rrobave, i parfumonte ato dhe i kėshillonte edhe
shokėt e tij pėr kėtė. Ai njė herė sqaroi se dukja
e mirė dhe rrobat e mira janė nga cilėsitė dhe
karakteristikat e Pejgamberėve.
Ngjyra mė e pėlqyer e rrobave pėr tė ishte e bardha dhe asaj i
jepte pėrparėsi nė veshje. Muhamedi salallahu
alejhi ue selem ka thėnė: Vishni rrobat e
bardha pėr shkak se kėto janė mė tė mirat.
Shėnon Tirmidhiu. Por nuk shihet ndonjė pengesė qė
tė vishte edhe ndonjė rrobė me ngjyrė tjetėr.
Tregohet se ai vishte petk me ngjyrė tė kuqe, siē
pėrcjell Bera Ibėn Azibi, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė: Kam parė tė Dėrguarin, lavdėrimi dhe paqja
qofshin mbi tė, me petk tė kuq dhe nuk kam parė
gjė mė tė bukur se ai (petk). Shėnon Buhariu.
I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, na sqaroi normat tė
cilat preferohen tė kihen parasysh gjatė veshjes
dhe prej tyre ėshtė edhe thėnia e Bismilahit nė
fillim tė veshjes, pasi vėrtetohet se ai ēdo punė
e fillonte me tė. Pastaj prej gjėrave tė
preferuara ėshtė tė fillojmė tė vishemi me tė
djathtėn, ndėrsa kur tė zhvishemi tė fillojmė me
tė majtėn. Vėrtetohet nga Aishja se ka thėnė: Tė
Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, i
pėlqente fillimi me tė djathtė nė tė gjitha punėt.
Shėnon Tirmidhiu. Kjo aludon pėr pėlqyeshmėrinė e
fillimit me tė djathtėn nė tė gjitha punėt e
ndershme.
Prej normave gjithashtu ėshtė qė tė themi lutjen e veshjes sė
rrobave. Muhamedi salallahu alejhi ue selem, kur
vishte rrobat, lavdėronte Allahun me thėnien:
Elhamdulilahil-ledhi kesani hadha ve rezekenihi
min gajri havlin min-ni ve la kuveh Falėnderuar qoftė Allahu, i Cili mė ka bėrė tė
mundur tė vesh kėto rroba dhe mė ka furnizuar me
tė, sepse unė me forcėn dhe fuqinė time nuk do tė
mund t`i siguroj. Shėnon Ebu Davudi.
Kurse kur vishte rrobė tė re thoshte: All-llahum-me lekel- hamdu
ente keseutenihi es`lluke min hajrihi ve hajri ma
sunie lehu, ve eudhubike min sherihi ve sherri ma
sunie lehu. Tirmidhiu. O Zoti im, Ty tė qoftė falėnderimi, Ti je Ai i
Cili mė furnizove me kėtė. Tė lutem ma dhuro tė
mirėn nga ky dhe tė mirėn pėr tė cilėn ėshtė
punuar. Kėrkoj mbrojtjen Tėnde nga e keqja e tij
dhe nga e keqja pėr tė cilėn ėshtė punuar.
Nga udhėzimi i tij salallahu alejhi ue selem nė veshje ishte
moszgjatja e rrobave, kėshtu qė rrobat e tij nuk
kalonin nyejt e kėmbėve. Vėrtetohet nga ai se ka
thėnė: Rroba e besimtarit zgjatet deri nė mes
tė kėrcinjve, nuk ka tė keqe nėse e lėshon deri nė
nyje. Shėnon Ebu Davudi. Gjithashtu ka thėnė:
Ēdo rrobė qė ėshtė mė poshtė se nyejt (e
kėmbėve) ėshtė nė zjarr. Shėnon Buhariu.
Muhamedi salallahu alejhi ue selem mbante unazė prej argjendi dhe e
mbante nė gishtin e vogėl tė dorės sė majtė dhe
nganjėherė nė tė djathtėn. Ai ndaloi nga mbajtja e
unazės sė arit. Gjithashtu ai ndaloi veshjen e
mėndafshit pėr burra dhe veshjen e rrobave qė janė
ekstravagante, tė cilat e bėjnė tė dallohet nga tė
tjerėt dhe tė njihet me to. Vėrtetohet nga
Pejgamberi, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, se
ka thėnė: Kush vesh rroba tė shquara (ekstravagante)
nė kėtė botė, Ditėn e Gjykimit do tė vishet me
rrobat e poshtėrimit, pastaj do tė digjet nė zjarr.
Shėnon Ibėn Maxheh.
Muhamedi salallahu alejhi ue selem ndaloi qė nė veshje burrat t`u
ngjasojnė grave dhe gratė t`u ngjasojnė burrave.
Ibėn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė:
Resulullahu i mallkoi ata burra qė u ngjasojnė
grave dhe ato gra qė u ngjasojnė burrave. Shėnon
Buhariu. Kurse nė hadithin e Ebu Hurejrės thuhet:
Ka mallkuar Resulullahu burrin qė vesh rrobat e
grave dhe gruan qė vesh rrobat e burrave. Shėnon
Ebu Davudi.
Kėto ishin disa shkėndija nga udhėzimi i Pejgamberit tonė,
lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, gjatė veshjes,
prandaj mos tė tė ikė shansi pėr praktikimin dhe
ringjalljen e suneteve tė tė dashurit tonė,
lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė.
Dhe dije se rrobat mė tė bukura janė rrobat e devotshmėrisė, ashtu
si ka thėnė Allahu i Lartėsuar: Por petku i
devotshmėrisė, ėshtė mė i miri. (Araf, 26).
Si thotė edhe poeti:
Nėse njeriu nuk i vesh rrobat e devotshmėrisė,
Ai kthehet i zhveshur, edhe nėse ėshtė me rroba.