Allahu i Lartėsuar i ka urdhėruar robėrit e Vet qė
tė zgjedhin shprehjet mė tė mira, fjalėt mė tė
bukura, kur bisedojnė njėri me tjetrin, nė mėnyrė
qė tė pėrhapet dashuria dhe miqėsia mes tyre dhe
tė largohen shkaqet e shkėputjes sė raporteve
familjare dhe urrejtja. Allahu i Lartėsuar thotė:
E ti robėrve tė Mi thuaju: Le ta thonė atė qė
ėshtė mė e mira, pse djalli ndėrsen mes tyre, e
ėshtė e ditur se djalli ėshtė armik i hapėt i
njeriut. (Isra, 53)
Abdurrahman Sadi thotė: Allahu nga butėsia e Tij ndaj robėrve tė
Vet i urdhėron ata tė pėrdorin fjalėt mė tė mira,
tė kenė moral tė mirė, fjalė dhe vepra qė janė
motivuese pėr lumturinė nė kėtė dhe pėr nė botėn
tjetėr dhe ka thėnė: E ti robėrve tė Mi thuaju:
Le ta thonė atė qė ėshtė mė e mira , pra ky
ėshtė urdhėr pėr ēdo fjalė qė tė afron tek Allahu,
si pėrmendje e Tij, urdhėrim pėr tė mirė, ndalim
nga e keqja, fjalė tė mira dhe tė buta me krijesat,
me tė gjitha kategoritė dhe pozitat e tyre. Ndėrsa
nėse ēėshtja sillet mes dy tė mirave, atėherė
obligohet besimtari tė zgjedhė mė tė mirėn, nėse
ėshtė i pamundur bashkimi i tė dyjave. Fjala e
mirė ėshtė shtytėse pėr ēdo moral tė mirė, vepėr
tė mirė, ngase kush e zotėron gjuhėn e vet, ka
zotėruar ēdo gjė.
Ndėrsa fjala e Allahut: pse djalli ndėrsen mes tyre, do tė
thotė se ai mundohet tė fusė mes robėrve pėrēarje
dhe tua prishė fenė dhe dynjanė e tyre.
Ilaēi i kėsaj ėshtė tė mos dėgjohen nė fjalė jo tė mira, nė tė
cilat i nxit shejtani, ngase ai konsiderohet si
armik i vėrtetė i tyre, prandaj duhet ta luftojnė
atė nė atė qė i nxit: Djalli ėshtė armik i
juaji, pra edhe ju konsiderojeni armik, ai e
thėrret atė grupin e vet, vetėm pėr ti bėrė
banues tė zjarrit. (Fatir, 6)
Ēdo fjalė ėshtė e ruajtur dhe e regjistruar
Ky ėshtė njė fakt qė Kurani e ka rrėnjosur dhe e
ka pėrmendur nė disa vende, nė mėnyrė qė njeriu tė
llogarisė veten dhe gjuhėn e vet. Ai thotė: Qė
ai nuk hedh ndonjė fjalė e tė mos jetė pranė tij
pėrcjellėsi i gatshėm. (Kaf, 18)
Gjithashtu, Allahu i Madhėruar, kur flet pėr ēifutėt dhe fjalėt e
tyre, thotė: Allahu ka dėgjuar fjalėn e tyre
qė thanė: Allahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė
pasur! Ne do tė shėnojmė atė qė thanė ata dhe qė
i mbytėn Pejgamberėt pa kurrfarė faji e do tu
themi: Vuajeni mundimin e djegies sė zjarrit.
(Ali Imran, 181)
Siē ka lajmėruar gjithashtu se melekėt llogarisin dhe regjistrojnė
ēdo fjalė tė njeriut: A mendojnė se Ne nuk
dėgjojmė ndjenjėn e fshehtė tė tyre dhe bisedėn
midis tyre? Po, e dėgjojmė dhe tė dėrguarit tanė
(engjėjt pėrcjellės), qė janė pranė tyre,
shkruajnė. (Zuhruf, 80)
Ajetet kuranore nė kėtė drejtim janė tė shumta, porse qėllimi ėshtė
vetėm tėrheqja e vėrejtjes robėrve, qė tė kenė
kujdes nga ajo qė thonė dhe se ajo regjistrohet
ose nė favor tė tyre ose kundėr tyre, prandaj
njeriu duhet tė kujdeset gjithmonė dhe nė ēdo
gjendje nė regjistrin e tij tė regjistrohen vetėm
tė mira, qė ti gėzohet kėsaj nė Ditėn e Gjykimit.
Ushtro gjuhėn tėnde pėr fjalė tė mira
Islami i nxit njerėzit qė ti pėrzgjedhin fjalėt e mira tė cilat
fusin gėzim tek njerėzit. Allahu i Lartėsuar
thotė: ...dhe njerėzve u thoni fjalė tė mira.
(Bekare, 83)
Allahu nuk u lejon robėrve tė vet publikimin e shprehjeve tė kėqija
vetėm se nė raste tė caktuara, si nė rastin kur i
ėshtė bėrė padrejtė. Ai thotė: Allahu nuk do
publikimin e shprehjeve tė kėqija, pėrveē (publikimit)
tė atij qė i ėshtė bėrė padrejtė. Allahu ėshtė
dėgjues, i dijshėm. (Nisa, 148)
Jahja b. Muadhi thotė: Besimtari le tė ketė hise te ti tri cilėsi,
nė mėnyrė qė tė jesh prej bamirėsve: Nėse nuk i
sjell atij ndonjė dobi, mos e dėmto, nėse nuk fut
gėzim tek ai, atėherė mos e pikėllo dhe nėse nuk e
lavdėron, atėherė mos e nėnēmo.
Tė parėt tanė i ushtronin gjuhėt e tyre dhe kujdeseshin pėr
zgjedhjen e shprehjeve dhe tė fjalėve pėr tė cilat
nuk do tė pendoheshin. Njė burrė u ngatėrrua me
Ahnef b. Kajsin dhe i thoshte kėtij tė fundit:
Nėse thua vetėm njė fjalė, do ti dėgjosh dhjetė.
Atėherė Ahnef b. Kajsi i tha: Mirėpo ti, pasha
Allahun, nėse i thua dhjetė nuk do tė dėgjosh
asnjė fjalė.
Isai alejhi selam pa njė ditė njė derr dhe tha: Kalo nė paqe.
Atėherė i kanė thėnė: Kėtė po i thua derrit? U
pėrgjigj: Po e ushtroj gjuhėn time me fjalė tė
mira.
Njerėzit mė tė denjė qė meritojnė qė ti tė sillesh me ta me kėtė
moral janė prindėrit, pėr tė cilėt Allahu ka
urdhėruar tė jemi bamirės ndaj tyre. Allahu thotė:
Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos
adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė
bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre ose
qė tė dy i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd,
atėherė mos u thuaj atyre as of - oh, as mos u
bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė
mira (tė buta, respektuese). (Isra,
23)
Shumica e tė parėve, kur flisnin me nėnat e tyre, gati nuk u
dėgjohej fare zėri nga kujdesi i madh i tyre qė tė
ulnin zėrin nga edukata e tyre. Disa prej tyre,
kur kalonin pranė tyre, ēdo ditė thoshin: Zoti im!
Mėshiroji ata tė dy sikurse mė edukuan mua kur
isha i vogėl.
Kurse ne sot ēuditemi nga gjendja e tė rinjve dhe e tė rejave se si
sillen vrazhdė me prindėrit e tyre, duke ngritur
zėrat, i qortojnė, i shajnė. Sikur njė njeri tė
mos ketė njohuri se ata janė prindėrit e tyre, do
tė mendonte se ata janė shėrbėtorė qė punojnė tek
ata nga vrazhdėsia e tepėrt dhe nga fjalėt qė
pėrdorin fėmijėt me prindėrit e tyre.
Bashkėshortėt
Sdo mend se baza mbi tė cilėn duhen ndėrtuar shtėpitė ėshtė
mėshira dhe dashuria. Allahu thotė: Dhe nga
faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr
tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn
(gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato
dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė
kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė.
(Rum, 21)
Bashkėshortėt kanė nevojė tė zgjedhin fjalėt mė tė mira kur flasin
njėri me tjetrin dhe tė shfaqin dashurinė dhe
mėshirėn e ndėrsjellė. Lexo kėtė bisedė nė mes tė
Dėrguarit alejhi selam dhe nėnės sė besimtarėve,
Aishes, kur i thotė asaj: Unė di kur je e
kėnaqur me mua dhe kur je e hidhėruar me mua.
Ajo i tha: Si e di kėtė? Ai i tha: Kur je e
kėnaqur thua: Jo, pasha Zotin e Muhamedit, ndėrsa
kur je e hidhėruar thua: Jo, pasha Zotin e
Ibrahimit. Aishja tha: Po, ėshtė e vėrtetė o
i Dėrguar i Allahut, nuk e heq vetėm se emrin tėnd.
Ēfarė mėshire ėshtė kjo?!
Ndėrsa nevoja shtohet edhe mė shumė pėr kėtė moral tė bukur nė
rastet e hidhėrimit. Sa bukur i ka thėnė Ebu Derda,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, bashkėshortes sė
tij: Nėse mė sheh tė hidhėruar, mė kėnaq dhe mė
qetėso, ndėrsa nėse tė shoh tė hidhėruar, tė
qetėsoj, ndryshe do tė ndahemi.
Kėsisoj, vėllezėr tė nderuar, muslimani duhet ta ushtrojė gjuhėn e
vet qė tė flasė vetėm mirė. Allahu thotė: Nė
shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka kurrfarė
dobie, pėrveē (bisedės) kush kėshillon pėr
lėmoshė, pėr ndonjė tė mirė ose pajtim mes
njerėzve. E, kush i bėn kėto duke pasur pėr qėllim
vetėm kėnaqėsinė e Allahut, Ne do ti japim mė
vonė (nė botėn tjetėr) shpėrblim tė madh.
(Nisa, 114)
Lusim Allahun e Lartėsuar tė na japė sukses!