Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Thojuni njerėzve fjalė tė mira

   Allahu i Lartėsuar i ka urdhėruar robėrit e Vet qė tė zgjedhin shprehjet mė tė mira, fjalėt mė tė bukura, kur bisedojnė njėri me tjetrin, nė mėnyrė qė tė pėrhapet dashuria dhe miqėsia mes tyre dhe tė largohen shkaqet e shkėputjes sė raporteve familjare dhe urrejtja. Allahu i Lartėsuar thotė: “E ti robėrve tė Mi thuaju: “Le ta thonė atė qė ėshtė mė e mira, pse djalli ndėrsen mes tyre, e ėshtė e ditur se djalli ėshtė armik i hapėt i njeriut.” (Isra, 53)
   Abdurrahman Sadi thotė: “Allahu nga butėsia e Tij ndaj robėrve tė Vet i urdhėron ata tė pėrdorin fjalėt mė tė mira, tė kenė moral tė mirė, fjalė dhe vepra qė janė motivuese pėr lumturinė nė kėtė dhe pėr nė botėn tjetėr dhe ka thėnė: “E ti robėrve tė Mi thuaju: “Le ta thonė atė qė ėshtė mė e mira” , pra ky ėshtė urdhėr pėr ēdo fjalė qė tė afron tek Allahu, si pėrmendje e Tij, urdhėrim pėr tė mirė, ndalim nga e keqja, fjalė tė mira dhe tė buta me krijesat, me tė gjitha kategoritė dhe pozitat e tyre. Ndėrsa nėse ēėshtja sillet mes dy tė mirave, atėherė obligohet besimtari tė zgjedhė mė tė mirėn, nėse ėshtė i pamundur bashkimi i tė dyjave. Fjala e mirė ėshtė shtytėse pėr ēdo moral tė mirė, vepėr tė mirė, ngase kush e zotėron gjuhėn e vet, ka zotėruar ēdo gjė.
   Ndėrsa fjala e Allahut: “pse djalli ndėrsen mes tyre,” do tė thotė se ai mundohet tė fusė mes robėrve pėrēarje dhe t’ua prishė fenė dhe dynjanė e tyre.
   Ilaēi i kėsaj ėshtė tė mos dėgjohen nė fjalė jo tė mira, nė tė cilat i nxit shejtani, ngase ai konsiderohet si armik i vėrtetė i tyre, prandaj duhet ta luftojnė atė nė atė qė i nxit: “Djalli ėshtė armik i juaji, pra edhe ju konsiderojeni armik, ai e thėrret atė grupin e vet, vetėm pėr t’i bėrė banues tė zjarrit.” (Fatir, 6)


Ēdo fjalė ėshtė e ruajtur dhe e regjistruar


Ky ėshtė njė fakt qė Kurani e ka rrėnjosur dhe e ka pėrmendur nė disa vende, nė mėnyrė qė njeriu tė llogarisė veten dhe gjuhėn e vet. Ai thotė: “Qė ai nuk hedh ndonjė fjalė e tė mos jetė pranė tij pėrcjellėsi i gatshėm.” (Kaf, 18)
   Gjithashtu, Allahu i Madhėruar, kur flet pėr ēifutėt dhe fjalėt e tyre, thotė: “Allahu ka dėgjuar fjalėn e tyre qė thanė: “Allahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur!” Ne do tė shėnojmė atė qė thanė ata dhe qė i mbytėn Pejgamberėt pa kurrfarė faji e do t’u themi: “Vuajeni mundimin e djegies sė zjarrit.” (Ali Imran, 181)
   Siē ka lajmėruar gjithashtu se melekėt llogarisin dhe regjistrojnė ēdo fjalė tė njeriut: “A mendojnė se Ne nuk dėgjojmė ndjenjėn e fshehtė tė tyre dhe bisedėn midis tyre? Po, e dėgjojmė dhe tė dėrguarit tanė (engjėjt pėrcjellės), qė janė pranė tyre, shkruajnė.” (Zuhruf, 80)
   Ajetet kuranore nė kėtė drejtim janė tė shumta, porse qėllimi ėshtė vetėm tėrheqja e vėrejtjes robėrve, qė tė kenė kujdes nga ajo qė thonė dhe se ajo regjistrohet ose nė favor tė tyre ose kundėr tyre, prandaj njeriu duhet tė kujdeset gjithmonė dhe nė ēdo gjendje nė regjistrin e tij tė regjistrohen vetėm tė mira, qė t’i gėzohet kėsaj nė Ditėn e Gjykimit.


Ushtro gjuhėn tėnde pėr fjalė tė mira


   Islami i nxit njerėzit qė t’i pėrzgjedhin fjalėt e mira tė cilat fusin gėzim tek njerėzit. Allahu i Lartėsuar thotė: “...dhe njerėzve u thoni fjalė tė mira.” (Bekare, 83)
   Allahu nuk u lejon robėrve tė vet publikimin e shprehjeve tė kėqija vetėm se nė raste tė caktuara, si nė rastin kur i ėshtė bėrė padrejtė. Ai thotė: “Allahu nuk do publikimin e shprehjeve tė kėqija, pėrveē (publikimit) tė atij qė i ėshtė bėrė padrejtė. Allahu ėshtė dėgjues, i dijshėm.” (Nisa, 148)
   Jahja b. Muadhi thotė: “Besimtari le tė ketė hise te ti tri cilėsi, nė mėnyrė qė tė jesh prej bamirėsve: Nėse nuk i sjell atij ndonjė dobi, mos e dėmto, nėse nuk fut gėzim tek ai, atėherė mos e pikėllo dhe nėse nuk e lavdėron, atėherė mos e nėnēmo.”
   Tė parėt tanė i ushtronin gjuhėt e tyre dhe kujdeseshin pėr zgjedhjen e shprehjeve dhe tė fjalėve pėr tė cilat nuk do tė pendoheshin. Njė burrė u ngatėrrua me Ahnef b. Kajsin dhe i thoshte kėtij tė fundit: “Nėse thua vetėm njė fjalė, do t’i dėgjosh dhjetė.” Atėherė Ahnef b. Kajsi i tha: “Mirėpo ti, pasha Allahun, nėse i thua dhjetė nuk do tė dėgjosh asnjė fjalė.”
   Isai alejhi selam pa njė ditė njė derr dhe tha: “Kalo nė paqe.” Atėherė i kanė thėnė: “Kėtė po i thua derrit?” U pėrgjigj: “Po e ushtroj gjuhėn time me fjalė tė mira.”
   Njerėzit mė tė denjė qė meritojnė qė ti tė sillesh me ta me kėtė moral janė prindėrit, pėr tė cilėt Allahu ka urdhėruar tė jemi bamirės ndaj tyre. Allahu thotė: “Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre ose qė tė dy i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of - oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta, respektuese) (Isra, 23)
   Shumica e tė parėve, kur flisnin me nėnat e tyre, gati nuk u dėgjohej fare zėri nga kujdesi i madh i tyre qė tė ulnin zėrin nga edukata e tyre. Disa prej tyre, kur kalonin pranė tyre, ēdo ditė thoshin: “Zoti im! Mėshiroji ata tė dy sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl.”
   Kurse ne sot ēuditemi nga gjendja e tė rinjve dhe e tė rejave se si sillen vrazhdė me prindėrit e tyre, duke ngritur zėrat, i qortojnė, i shajnė. Sikur njė njeri tė mos ketė njohuri se ata janė prindėrit e tyre, do tė mendonte se ata janė shėrbėtorė qė punojnė tek ata nga vrazhdėsia e tepėrt dhe nga fjalėt qė pėrdorin fėmijėt me prindėrit e tyre.


Bashkėshortėt


   S’do mend se baza mbi tė cilėn duhen ndėrtuar shtėpitė ėshtė mėshira dhe dashuria. Allahu thotė: “Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė.” (Rum, 21)
   Bashkėshortėt kanė nevojė tė zgjedhin fjalėt mė tė mira kur flasin njėri me tjetrin dhe tė shfaqin dashurinė dhe mėshirėn e ndėrsjellė. Lexo kėtė bisedė nė mes tė Dėrguarit alejhi selam dhe nėnės sė besimtarėve, Aishes, kur i thotė asaj: “Unė di kur je e kėnaqur me mua dhe kur je e hidhėruar me mua.” Ajo i tha: Si e di kėtė? Ai i tha: “Kur je e kėnaqur thua: Jo, pasha Zotin e Muhamedit, ndėrsa kur je e hidhėruar thua: Jo, pasha Zotin e Ibrahimit.” Aishja tha: “Po, ėshtė e vėrtetė o i Dėrguar i Allahut, nuk e heq vetėm se emrin tėnd. Ēfarė mėshire ėshtė kjo?!”
   Ndėrsa nevoja shtohet edhe mė shumė pėr kėtė moral tė bukur nė rastet e hidhėrimit. Sa bukur i ka thėnė Ebu Derda, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, bashkėshortes sė tij: “Nėse mė sheh tė hidhėruar, mė kėnaq dhe mė qetėso, ndėrsa nėse tė shoh tė hidhėruar, tė qetėsoj, ndryshe do tė ndahemi.”
   Kėsisoj, vėllezėr tė nderuar, muslimani duhet ta ushtrojė gjuhėn e vet qė tė flasė vetėm mirė. Allahu thotė: “Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka kurrfarė dobie, pėrveē (bisedės) kush kėshillon pėr lėmoshė, pėr ndonjė tė mirė ose pajtim mes njerėzve. E, kush i bėn kėto duke pasur pėr qėllim vetėm kėnaqėsinė e Allahut, Ne do t’i japim mė vonė (nė botėn tjetėr) shpėrblim tė madh.” (Nisa, 114)
   Lusim Allahun e Lartėsuar tė na japė sukses!


Pėrktheu: Almedin Ejupi
4.4.2008

                                                      www.klubikulturor.com