Falėnderimi i takon vetėm Allahut.
Salavatet e selamet qofshin pėr tė Dėrguarin e
fundit, Muhamedin, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qofshin mbi tė.
Prej
metodave pedagogjike dhe tė mėsimdhėnies tė tė
Dėrguarit Muhamed, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qofshin mbi tė, ėshtė edhe metoda e sjelljes sė
shembujve. Kjo metodė origjinėn e ka nė Kuran. Nė
Kuran janė shpeshtuar shembuj si dhe ėshtė
pėrmendur dobia e sjelljes sė tyre. Prej kėtyre
dobive mund tė pėrmendim:
1-Zgjimi
i zemrės dhe mendimi. Allahu i Lartėsuar thotė:
Allahu pra u parashtron njerėzve shembuj ashtu qė
ata tė mendojnė. (Ibrahim, 25)
2-Tė
medituarit dhe pėrsiatja. Allahu thotė:
Shembuj tė tillė Ne ua japim njerėzve, qė ata tė
meditojnė. (Hashr, 21)
3-Shtimi
i diturisė dhe i njohjes. Allahu thotė: Kėta
shembuj Ne ua paraqesim njerėzve, por ata nuk i
kupton kush, pėrveē dijetarėve. (Ankebut,
43). Disa prej tė parėve thoshin: Kur lexoja njė
shembull nė Kuran dhe nuk e kuptoja, e vajtoja
veten, ngase Allahu thotė: por ata nuk i kupton
kush, pėrveē dijetarėve.
4-Meditimi
i pėrfundimeve. Allahu thotė: Ju banuat nė
vendbanimet e atyre qė e kishin ngarkuar veten me
gjynahe dhe e kishit tė qartė se si kishim vepruar
me ta. Dhe Ne ju kishim treguar shumė shembuj.
(Ibrahim, 45)
Dijetarėt, njerėz tė urtė, edukatorė, si nė tė
kaluarėn edhe nė tė tashmen vazhdojnė tė sjellin
shembuj me qėllim tė afrimit tė kuptimit tė
domethėnieve, tėrheqjen e vėrejtjes pėr shumė
gjėra tė rėndėsishme, paralajmėrimin nga rrugėt e
shkatėrrimit dhe tė humbjes, udhėzimin pėr marrjen
e leksioneve dhe kėshillave nga rrėfimet si dhe
nga tregimet e tė parėve.
Kėsisoj, shembulli ka luajtur njė rol
jashtėzakonisht efektiv nė pastrimin dhe dėlirjen
e shpirtrave si dhe nė udhėzimin e tyre drejt
gjėrave madhėshtore dhe braktisjen e gjėrave tė
pavlera e tė parėndėsishme. Pėr kėtė qėllim, nė
Sunetin e tė Dėrguarit janė shpeshtuar forma tė
tilla tė edukimit tė bukur pėrmes sjelljes sė
shembujve, siē do tė vėrejmė gjatė kėtyre
shembujve vijuese:
1)Shembulli i asaj me tė cilėn Allahu e dėrgoi tė
Dėrguarin e Tij, me udhėzim dhe dije
Ebu Musa El Esharij, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, thotė: Ka thėnė i Dėrguari, lavdėrimi dhe
paqja e Allahut qofshin mbi tė: Shembulli qė
Allahu mė dėrgoi me dije dhe udhėzim ėshtė si
shembulli i shiut qė bie nė tokė, ku njė pjesė e
mirė e saj e pranon shiun dhe mbijnė mbi tė bimė
tė shumta. Ka prej saj qė thahet e mban ujin dhe
Allahu me tė u jep dobi njerėzve, tė cilėt pinė,
ujisin, mbjellin. Pjesa tjetėr nuk e mban ujin dhe
as nuk mbin bimė. Kjo ėshtė si shembulli i atij qė
kupton fenė e Allahut dhe i bėn dobi ajo me tė
cilėn Allahu mė dėrgoi, mėson pėr vete dhe mėson
tė tjerėt dhe shembulli i atij qė nuk ngre kokėn
me kėtė, nuk e pranon udhėzimin e Allahut me tė
cilin u dėrgova. Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
Neveviu thotė: Sa i pėrket domethėnies sė
hadithit dhe qėllimit tė tij, ėshtė ngjasimi i
udhėzimit me tė cilin erdhi i Dėrguari, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, me shiun.
Kuptimi i tij ėshtė se toka ėshtė tre llojesh,
gjithashtu edhe njerėzit. Lloji i parė i tokės:
ka dobi prej shiut, ajo ngjallet pasi ka qenė
e vdekur si dhe mbijnė mbi tė bimė. Prej kėsaj
kanė dobi njerėzit, kafshėt, tė mbjellat etj.
Kėsisoj edhe lloji i parė i njerėzve, u arrin
udhėzimi dhe dija, e mėsojnė atė, u ngjallet
zemra, punojnė me tė si dhe ua mėsojnė tė tjerėve.
Sė pari ata kanė dobi, por edhe tė tjerėve u
sjellin dobi.
Lloji i dytė i tokės:
Nuk pranon ti sjellė dobi vetes, mirėpo nė tė ka
dobi e ajo ėshtė se e mban ujin pėr tė tjerėt,
kėshtu qė njerėzit dhe kafshėt kanė dobi prej saj.
Kėsisoj ėshtė edhe lloji i dytė i njerėzve. Ata
kanė zemra qė mbajnė mend, mirėpo skanė tė
kuptuarit mendjemprehtė, pėrmes tė cilit do tė
nxjerrin kuptime e norma, sikur qė skanė ndonjė
angazhim nė nėnshtrim ndaj urdhrave tė Allahut dhe
tė punuarit sipas tyre. Ata mbajnė nė mend derisa
tu vijė dikush qė ėshtė i etur pėr dijen qė kanė,
marrin prej tyre dijen si dhe pėrfitojnė prej saj.
Ata do tu sjellin dobi tė tjerėve nga ajo qė ka
arritur tek ata.
Lloji i tretė i tokės
:
moēal (kėnetė) e cila nuk mbin bimė. Ajo nuk ka
dobi prej ujit e as nuk e mban atė, qė tė tjerėt
tė kenė dobi prej tij. Kėsisoj ėshtė edhe grupi i
tretė i njerėzve; ata as nuk kanė zemra qė do tė
mbajnė mend e as tė kuptuarit mendjelehtė. Ata kur
dėgjojnė dije, nuk kanė dobi prej saj e as nuk e
mėsojnė atė qė tu bėjnė dobi tė tjerėve.
1
2)
Shembulli i tė Dėrguarit Muhamed, lavdėrimi dhe
paqja e Allahut qofshin mbi tė, te tė Dėrguarit e
tjerė
Ebu
Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton
nga i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qofshin mbi tė, se ka thėnė: Shembulli im dhe
i Pejgamberėve tė tjerė ėshtė si shembulli i njė
njeriu i cili ka ndėrtuar njė shtėpi. E ka
pėrfunduar dhe mė pastaj e ka stolisur e zbukuruar
mirė, pėrveē njė tulle, qė nuk e ka vėnė nė njė
qoshe. Njerėzit e vizitonin shtėpinė dhe tė
mrekulluar me tė thoshin: Sikur ta vinte edhe
kėtė tullė. Te Pejgamberėt unė jam vendi i asaj
tulle. Shėnon Buhariu dhe Muslimi
Nė
kėtė hadith sqarohet vlera e tė Dėrguarit,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, si
dhe konsiderohet vulė e tė gjithė Pejgamberėve.
3)Shembulli i Pejgamberit dhe shembulli i umetit
tė tij
Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, transmeton se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė:
Shembulli im dhe shembulli juaj ėshtė si puna e
njė personi qė ka ndezur njė zjarr, nė tė cilin
fluturat dhe karkalecat vijnė e hidhen nė tė,
ndėrsa ai i largon me dorė qė tė mos bien nė tė.
Edhe unė mundohem tju largoj nga zjarri e ju mė
ikni nga duart. Shėnon Muslimi.
Nė kėtė hadith vėrejmė kujdesin e
Pejgamberit ndaj umetit tė tij, dhembshurinė e tij
ndaj tyre, komunikimin e qartė tė shpalljes.
Gjithashtu nė kėtė hadith ka argument pėr
shkatėrrimin dhe humbjen e disave nga ky umet pėr
shkak tė kundėrshtimit tė tyre ndaj Pejgamberit,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė.
Almedin Ejupi
26.10.2008
1Komenti i
Sahihut tė Muslimit, Nevevi, vėll 15. f.
48.