Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Rreziku i kamatės

Falėnderimet dhe lavdėrimet i takojnė vetėm Allahut xhele shanuhu. Salavatet qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij, Muhamedin salallahu alejhi ue selem, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė muslimanėt qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Fatkeqėsisht te shqiptarėt ėshtė pėrhapur shumė kamata me llojet e saj tė ndryshme, si kreditė, shitblerja me kėste (rata) nėpėrmjet bankave etj. Kamata ėshtė prej mėkateve mė tė mėdha, e cila ėshtė e ndaluar me Kuran dhe Sunet.

Allahu i Lartėsuar thotė: “Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngrihen ndryshe vetėm se si ngrihet ai ēmenduri nga tė prekurit e djallit. (Bėjnė) kėshtu ngase thanė: “Edhe shitblerja nuk ėshtė tjetėr, por njėsoj sikurse edhe kamata!” E, Allahu e ka lejuar shitblerjen, por e ka ndaluar kamatėn.” (El Bekare, 275)

Ata tė cilėt merren me kamatė apo kredi ose me shitblerje me kėste, nė Ditėn e Gjykimit do tė ngrihen sikurse tė ishin tė sėmurė nga shejtanėt, nuk mund tė rrinė as nė kėmbė, as ulur e as shtrirė. Katade ka thėnė: “Ai i cili ha kamatėn do tė ringjallet nė Ditėn e Gjykimit i ēmendur dhe kjo ėshtė njė cilėsi me tė cilėn do tė njihen nė Ditėn e Gjykimit.” Tedhkire 1/115.

Transmeton Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Largojuni shtatė mėkateve shkatėrruese.” I thanė tė pranishmit: “Cilat janė ato, o i Dėrguar i Allahut?” Pejgamberi salallahu alejhi ue selem tha: “T’i bėsh shirk Allahut, sihri, vrasja e njeriut qė ta ka ndaluar Allahu, pėrveē me tė drejtė, ngrėnia e kamatės, ngrėnia e mallit tė jetimit, ikja nga fronti i luftės si dhe shpifja pėr motra muslimane tė pastra.” Buhariu 2615, Muslimi 89.

Shumė vėllezėr muslimanė janė zhytur nė kėtė mėkat duke e zhvlerėsuar atė apo duke menduar se haram ėshtė vetėm marrja e kamatės, kurse Pejgamberi salallahu alejhi ue selem nė hadithin qė transmeton Ibn Mesudi ka thėnė: “Pejgamberi salallahu alejhi ue selem e ka mallkuar atė i cili e ha (e merr) kamatėn, ai i cili e jep, dėshmitarėt dhe atė i cili e shkruan kėtė kontratė. Dhe ka thėnė: “Ata janė njėsoj (nė mėkat) Muslimi 1597.

A jeni tė vetėdijshėm o muslimanė se sa mėkat i madh ėshtė kamata me tė gjitha llojet e saj? Pėr tė vetėdijesuar muslimanėt dhe pėr t’u treguar mėkatin e madh tė kamatės, do tė sjell dy hadithe. Transmeton Ibn Mesudi, se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Kamata ėshtė shtatėdhjetė e tre (73) lloje, mė e lehta prej tyre (mėkati mė i vogėl i kėtyre 73 llojeve) ėshtė sikur tė martohet njė njeri me nėnėn e tij.” Bejhekiu, Ibn Maxhe dhe Hakimi nė mustedrekun e tij. Shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih, shih Sahih el Xhami 3539.

Gjithashtu transmeton Abdullah ibn Handhale, se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Njė dėrhem i kamatės qė e ha njeriu duke e ditur (qė ėshtė haram) ėshtė mė i vėshtirė tek Allahu sesa tridhjetė e gjashtė (36) zina (amoralitete) Ahmedi dhe Taberaniu. Shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih, shih Sahih El Xhami 3375.

Kėto ishin disa prej argumenteve tė cilat flasin pėr mėkatin e kamatės, por ka shumė hadithe tė tjera qė flasin pėr tė njėjtėn tematikė. Sė fundi, secili prej nesh le ta pyesė veten: Edhe pas gjithė kėtyre argumenteve kemi karakter t’i bėjmė mėkat Allahut tė Lartėsuar duke e ditur se kamata ėshtė mė e madhe se sa tė bėsh zina 36 herė dhe mė e madhe se sa tė martohesh me nėnėn tėnde? Duke e ditur se sa i madh ėshtė ky mėkat, a mund tė vazhdojmė nė tė?

Pėr t’ua sqaruar muslimanėve se ēfarė hyn nė kamatė, do tė cekim shkurtimisht disa lloje qė janė tė pėrhapura nė vendin tonė:
1. Tė gjitha kreditė qė merren nė banka tė ndryshme, edhe sikur tė jetė kamata 0.001 %.
2. T’i marrėsh dikujt borxh dhe t’i kthesh mė shumė sesa shuma e parave qė i ke marrė. Pėr shembull, nėse huazon 1000 Euro pėr njė vit me kusht qė pas njė viti t’i kthesh 1010 euro ose 1001 euro.
3. Blerja e sendeve, si p.sh. mobilie, vetura, motorė, telefona mobilė etj., me kėste (rata) nėpėrmjet bankave.

Tė gjitha kėto janė haram dhe janė kamatė dhe e kanė haramin tė gjithė ata qė merren me kėto lloje biznesi; ata e kanė haramin njėlloj sikurse ai i cili e merr ashtu edhe ai i cili ndėrmjetėson, dėshmitarėt etj.

E lusim Allahun e Lartėsuar qė tė na mbrojė nga ēdo lloj kamate dhe tė na falė mėkatet tona, tė prindėrve tanė dhe tė tė gjithė besimtarėve deri nė Ditėn e Gjykimit!
 

Pėrgatiti: Eroll Nesimi
1.8.2008

                                                      www.klubikulturor.com