Falėnderimi i
takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij
falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga
Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave
tona. Kė e udhėzon Allahu, s'ka kush e humb dhe kė
e largon Allahu nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e
udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē
Allahut, i Cili ėshtė Njė, dhe dėshmoj se Muhamedi
ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij.
Pėrmes kėtyre rreshtave i ftoj tė gjithė vėllezėrit e mi muslimanė
qė ti pėrgjigjemi thirrjes sė Allahut tė
Madhėruar nė bamirėsi ndaj jetimėve natėn dhe
ditėn, se me tė vėrtetė muslimanėt janė sikur
trupi; nėse sėmuret njė organ, edhe pjesėt e tjera
tė trupit shqetėsohen dhe mbarė organizmi vuan nga
dhembjet, pagjumėsia dhe ngritja e temperaturės.
Duke ndihmuar i forti tė dobėtin, i pasuri tė varfrin, i dituri tė
paditurin, do tė na kthehet pėrsėri fama qė kishim;
populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e
njerėzve. Ju jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė
mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė, tė
ndaloni nga veprat e kėqija dhe tė besoni nė
Allahun. (Ali Imran,110)
I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė,
ka thėnė: Si ta shenjtėrojė Allahu njė popull,
ku i dobėti nuk mund ti arrijė tė drejtat e tij
nga i forti vetėm se pa u munduar dhe lodhur?!
Transmeton Ebu Jala nga Burejde.
Si ta shenjtėrojė Allahu njė popull nė tė cilin
nuk pėrfillen tė drejtat e jetimėve, tė cilėt nuk
kanė te kush tė pėrveē Allahut Fuqiplotė, pasi
atyre u mungon babai, u mungon ai qė ndien dhimbje
pėr ta, ua fshin lotin dhe ua shuan urinė.
Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se i Dėrguari i
Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi
tė, ka thėnė: Njė njeri duke udhėtuar nė njė
rrugė e kaplon etja e madhe, gjen njė pus, zbret
nė tė dhe pi ujė. Pastaj del nga pusi dhe has njė
qen me gjuhė tė nxjerrė jashtė qė ha baltė nga
etja. Njeriu thotė: Kėtė qen e paska kapluar etja
siē mė pat kapluar edhe mua mė parė. Pastaj
njeriu zbret nė pus dhe mbush kėpucėn e vet me
ujė, pastaj e kap me gojė derisa ngjitet lart dhe
i jep tė pijė qenit. Allahu pėr kėtė e falėnderon
dhe ia fal mėkatet. (Sahabėt) I thanė: O i
Dėrguari i Allahut, edhe pėr kafshėt kemi
shpėrblim? (I Dėrguari) Tha: Nė gjithēka qė
ka mėlēi tė lagur ka shpėrblim. Muttefekun
alejhi.
Nė transmetimin e Buhariut theksohet: E falėnderon Allahu, ia
fal mėkatet dhe e fut nė xhenet. Kurse nė njė
transmetim tė Buhariut dhe tė Muslimit (ku kjo
ngjarje jepet mė gjerėsisht), theksohet: Njė
ditė njė qen u soll rreth pusit, pasi etja e
kishte kapluar pėr vdekje. Atė e sheh njė lavire
dhe horre prej Beni Israilėve, e cila e zbathi
kėpucėn e saj dhe me tė i dha ujė qenit derisa e
ngopi. Pėr kėtė vepėr iu falėn mėkatet.
Kur i ofron ujė apo ushqim kafshės, shpėrblehesh. E, vallė si
qėndron puna me atė i cili nė dorėn e tij mban njė
pikė ujė apo njė kafshatė pėr fėmijėn jetim?!
O ti qė Allahu tė ka nderuar me pasuri, mos u bė dorėshtrėnguar,
por nxito me pasurinė tėnde qė ta shpėtosh jetimin
nga varfėria dhe pikėllimi. A nuk dėshiron qė
pasuria jote tė tė shpjerė nė xhenetin e
pėrhershėm dhe tė arrish kėnaqėsinė e Allahut?
Bonjakėria e tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ėshtė nder pėr
ēdo jetim deri nė Ditėn e Kiametit
Islami i ka kushtuar rėndėsi hakut tė jetimit qysh nga fillimi i
shpalljes dhe vetė i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka qen jetim.
Kjo pra ėshtė nder pėr ēdo jetim deri nė Ditėn e
Kiametit. Allahu i Lartėsuar i thotė: A nuk tė
gjeti ty jetim, e Ai tė bėri vend (tė dha
pėrkrahje). (Duha, 6)
A nuk ishe, o Muhamed, jetim kur ishe i vogėl dhe tė dha pėrkrahje
e mbrojtje te xhaxhai yt, Ebu Talibi?
Ka thėnė Ibni Kethiri: Pėr arsye se kur i vdiq babai, i Dėrguari i
Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi
tė, ende ishte nė barkun e nėnės sė tij. Kur
arriti moshėn gjashtėvjeēare i vdiq edhe nėna dhe
mbeti nėn pėrkujdesjen e gjyshit, Abdul-Mutalibit,
deri nė moshėn tetėvjeēare, kur i vdiq edhe gjyshi.
Pastaj e mori nėn pėrkujdesje xhaxhai Ebu Talibi,
i cili vazhdoi ta ndihmonte, mbronte dhe ta
ngrinte lart, derisa i erdhi shpallja nė moshėn
dyzetvjeēare. Pastaj Allahu i Lartėsuar e porositi:
Pra, mos e pėrul jetimin! (Duha, 9)
Allahu ty tė dha pėrkrahje kur ishe jetim, prandaj edhe ti mos e
pėrul, mos e qorto dhe mos e nėnēmo jetimin, por
sillu mirė dhe butė me tė. Ka thėnė Katadeja:
Bėhu i mėshirshėm pėr jetimin ashtu si babai i
tij.
Shtėpia mė e mirė ėshtė ajo shtėpi nė tė cilėn
ka jetim dhe sillen mirė me tė
Thotė Allahu i Lartėsuar: E njeriu, kur e sprovon Zoti i tij, e
nderon dhe e begaton, ai thotė: Zoti im mė ka
nderuar!
Por, kur pėr ta sprovuar ia pakėson furnizimin
(e varfėron), ai thotė: Zoti im mė ka nėnēmuar!
Jo, nuk ėshtė ashtu! Por (punoni edhe mė zi)
ju nuk pėrfillnit jetimin. (Fexhr, 15-17)
Pra, Allahu Fuqiplotė i jep pasuri atij qė e do dhe atij qė nuk e
do, gjithashtu ia pakėson pasurinė atij dhe kėtij,
por e rėndėsishmja pėr muslimanin ėshtė nėnshtrimi
ndaj Allahut nė tė dyja rastet; nėse ėshtė i pasur,
ta falėnderojė Allahun e nėse ėshtė i varfėr, tė
bėjė durim. Ju nuk pėrfillnit jetimin,
ėshtė urdhėr pėr pėrfilljen e jetimit. Pėr kėtė
shkak ka thėnė Enes ibni Maliku, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė: Shtėpia mė e mirė ėshtė ajo shtėpi
nė tė cilėn ka jetim dhe sillen mirė me tė dhe
shtėpia mė e keqe ėshtė ajo shtėpi nė tė cilėn ka
jetim dhe sillen keq me tė. Njeriu mė i dashur tek
Allahu ėshtė ai i cili ia mėson ndonjė zanat
jetimit apo vejushės.
Kush dėshiron qė ti zbutet zemra dhe ti
realizohen nevojat e tij
Transmetohet se njė njeri u ankua tek i Dėrguari i Allahut,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, pėr
ngurtėsimin e zemrės. I Dėrguari i Allahut,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, i
tha: A dėshiron tė tė zbutet zemra dhe tė tė
realizohen nevojat? Mėshiroje jetimin, lėmoja
kokėn, ushqeje nga ushqimi yt, tė zbutet zemra dhe
tė realizohen nevojat. Transmeton Taberani
nga Ebu Derda.
O ti i cili ndien se tė ėshtė ngurtėsuar zemra, mėshiroje jetimin,
lėmoje kokėn e tij, ushqeje prej ushqimi tėnd,
sillu me butėsi me tė dhe me lejen e Allahut do tė
tė zbutet zemra dhe do tė tė realizohen nevojat.
Kujdestari (i mirė) i jetimit do tė jetė sė
bashku nė xhenet me tė Dėrguarin e Allahut,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė
Transmeton Sehl ibn Sadi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qofshin mbi tė, ka thėnė: Unė dhe kujdestari
(i mirė) i jetimit do tė jemi sė bashku nė
xhenet kėshtu, duke bėrė me shenjė me gishtin
tregues dhe atė tė mesėm dhe duke i ndarė pak.
Transmeton Buhariu.
Ibėn Haxheri nė shpjegimin e kėtij hadithi thotė: Ka thėnė Ibėn
Betali: Secili qė dėgjon kėtė hadith, duhet tė
punojė me tė qė tė jetė shoqėrues i tė Dėrguarit
tė Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin
mbi tė, nė xhenet. E, kjo ėshtė grada mė e mirė nė
ahiret. Pastaj thotė Ibėn Haxheri: Ky hadith
sinjalizon se diferenca mes gradės sė tė Dėrguarit
tė Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin
mbi tė, dhe kujdestarit (tė mirė) tė jetimit nė
xhenet ėshtė si diferenca mes gishtit tregues dhe
atij tė mesėm sikurse nė hadith: Jam dėrguar
unė dhe Kiameti sikurse kėta dy gishta (duke
bėrė me shenjė me gishtin tregues dhe atė tė mesėm)."
Transmeton Buhariu.
Gjithashtu, Ibėn Haxheri thotė: Ka thėnė Alai: Ndoshta urtėsia e
afėrsisė sė kujdestarit (tė mirė) tė jetimit me tė
Dėrguarin e Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qofshin mbi tė, nė xhenet ėshtė se Muhamedi,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė,
ėshtė dėrguar te njė popull i cili nuk i kuptonte
ēėshtjet e fesė sė tyre, nė tė njėjtėn kohė ishte
edhe kujdestar, mėsues dhe udhėrrėfyes i tyre. Po
ashtu, kujdestari (i mirė) i jetimit kujdeset pėr
atė i cili nuk i kupton ēėshtjet e fesė sė tij si
dhe tė dynjasė, e mėson atė, e nxit pėr tė mirė
dhe pėr pėrmirėsimin e moralit.
Nuk e keqtrajton jetimin vetėm se ai i cili e
pėrgėnjeshtron pėrgjegjėsinė dhe llogarinė nė
botėn tjetėr
Thotė Allahu i Madhėruar: A e ke parė ti (a e sheh) atė,
qė pėrgėnjeshtron pėrgjegjėsinė dhe llogarinė nė
botėn tjetėr? (Maun, 1)
Pra, a dėshiron ta njohėsh atė qė e pėrgėnjeshtron llogarinė dhe
shpėrblimin nė ahiret? A e kuptove se kush ėshtė
ai dhe cilat janė cilėsit e tij? Nėse dėshiron ta
njohėsh: Po ai ėshtė qė e pėrzė nė mėnyrė tė
vrazhdė jetimin. (Maun, 2)
Po ai ėshtė qė e largon vrazhdė jetimin, e pėrul, e keqtrajton dhe
nuk i jep hakun (tė drejtėn e tij). Dhe qė nuk nxit pėr ta ushqyer tė
varfėrin. (Maun, 3)
Nuk ushqejnė jetimin pėrveēse tė sinqertėt, tė
cilėt trashėgojnė xhenetin
Thotė Allahu i Madhėruar pėr tė sinqertėt: Ata janė qė pėr hir
tė Tij u japin ushqim tė varfėrve, jetimėve dhe tė
zėnėve robėr. (Insan, 8)
Japin ushqim pėr hir tė Allahut, edhe pse e dėshirojnė dhe kanė
nevojė pėr tė. Ne po ju ushqejmė vetėm pėr hir tė Allahut dhe
prej jush nuk kėrkojmė ndonjė shpėrblim e as
falėnderim. Ne i frikėsohemi (dėnimit tė)
Zotit tonė nė njė ditė qė fytyrat i bėn tė zymta
dhe ėshtė shumė e vėshtirė. (Insan, 9-10)
Prandaj shpėrblimi i atij qė ushqen jetimin ėshtė: Po Allahu i
ruajti ata prej sherrit tė asaj dite dhe u dhuroi
shkėlqim nė fytyra e gėzim tė madh. Dhe pėr shkak
se ata duruan, i shpėrbleu me xhennet dhe me petka
mėndafshi. (Insan, 11-12)
Eh, sa shpėrblim i madh...!