Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Rėndėsia e tė ndihmuarit tė jetimėve

   Falėnderimi i takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu, s'ka kush e humb dhe kė e largon Allahu nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė, dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij.
   Pėrmes kėtyre rreshtave i ftoj tė gjithė vėllezėrit e mi muslimanė qė t’i pėrgjigjemi thirrjes sė Allahut tė Madhėruar nė bamirėsi ndaj jetimėve natėn dhe ditėn, se me tė vėrtetė muslimanėt janė sikur trupi; nėse sėmuret njė organ, edhe pjesėt e tjera tė trupit shqetėsohen dhe mbarė organizmi vuan nga dhembjet, pagjumėsia dhe ngritja e temperaturės.
   Duke ndihmuar i forti tė dobėtin, i pasuri tė varfrin, i dituri tė paditurin, do tė na kthehet pėrsėri fama qė kishim; populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve.
“Ju jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqija dhe tė besoni nė Allahun.” (Ali Imran,110)
   I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Si ta shenjtėrojė Allahu njė popull, ku i dobėti nuk mund t’i arrijė tė drejtat e tij nga i forti vetėm se pa u munduar dhe lodhur?!” Transmeton Ebu Ja’la nga Burejde.
   Si ta shenjtėrojė Allahu njė popull nė tė cilin nuk pėrfillen tė drejtat e jetimėve, tė cilėt nuk kanė te kush tė pėrveē Allahut Fuqiplotė, pasi atyre u mungon babai, u mungon ai qė ndien dhimbje pėr ta, ua fshin lotin dhe ua shuan urinė.
   Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Njė njeri duke udhėtuar nė njė rrugė e kaplon etja e madhe, gjen njė pus, zbret nė tė dhe pi ujė. Pastaj del nga pusi dhe has njė qen me gjuhė tė nxjerrė jashtė qė ha baltė nga etja. Njeriu thotė: “Kėtė qen e paska kapluar etja siē mė pat kapluar edhe mua mė parė.” Pastaj njeriu zbret nė pus dhe mbush kėpucėn e vet me ujė, pastaj e kap me gojė derisa ngjitet lart dhe i jep tė pijė qenit. Allahu pėr kėtė e falėnderon dhe ia fal mėkatet.” (Sahabėt) I thanė: “O i Dėrguari i Allahut, edhe pėr kafshėt kemi shpėrblim?” (I Dėrguari) Tha: “Nė gjithēka qė ka mėlēi tė lagur ka shpėrblim.” Muttefekun alejhi.
   Nė transmetimin e Buhariut theksohet: “E falėnderon Allahu, ia fal mėkatet dhe e fut nė xhenet.” Kurse nė njė transmetim tė Buhariut dhe tė Muslimit (ku kjo ngjarje jepet mė gjerėsisht), theksohet: “Njė ditė njė qen u soll rreth pusit, pasi etja e kishte kapluar pėr vdekje. Atė e sheh njė lavire dhe horre prej Beni Israilėve, e cila e zbathi kėpucėn e saj dhe me tė i dha ujė qenit derisa e ngopi. Pėr kėtė vepėr iu falėn mėkatet.”
   Kur i ofron ujė apo ushqim kafshės, shpėrblehesh. E, vallė si qėndron puna me atė i cili nė dorėn e tij mban njė pikė ujė apo njė kafshatė pėr fėmijėn jetim?!
   O ti qė Allahu tė ka nderuar me pasuri, mos u bė dorėshtrėnguar, por nxito me pasurinė tėnde qė ta shpėtosh jetimin nga varfėria dhe pikėllimi. A nuk dėshiron qė pasuria jote tė tė shpjerė nė xhenetin e pėrhershėm dhe tė arrish kėnaqėsinė e Allahut?


Bonjakėria e tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ėshtė nder pėr ēdo jetim deri nė Ditėn e Kiametit


   Islami i ka kushtuar rėndėsi hakut tė jetimit qysh nga fillimi i shpalljes dhe vetė i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka qen jetim. Kjo pra ėshtė nder pėr ēdo jetim deri nė Ditėn e Kiametit. Allahu i Lartėsuar i thotė: “A nuk tė gjeti ty jetim, e Ai tė bėri vend (tė dha pėrkrahje).” (Duha, 6)
   A nuk ishe, o Muhamed, jetim kur ishe i vogėl dhe tė dha pėrkrahje e mbrojtje te xhaxhai yt, Ebu Talibi?
   Ka thėnė Ibni Kethiri: “Pėr arsye se kur i vdiq babai, i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ende ishte nė barkun e nėnės sė tij. Kur arriti moshėn gjashtėvjeēare i vdiq edhe nėna dhe mbeti nėn pėrkujdesjen e gjyshit, Abdul-Mutalibit, deri nė moshėn tetėvjeēare, kur i vdiq edhe gjyshi. Pastaj e mori nėn pėrkujdesje xhaxhai Ebu Talibi, i cili vazhdoi ta ndihmonte, mbronte dhe ta ngrinte lart, derisa i erdhi shpallja nė moshėn dyzetvjeēare. Pastaj Allahu i Lartėsuar e porositi: “Pra, mos e pėrul jetimin!” (Duha, 9)
   Allahu ty tė dha pėrkrahje kur ishe jetim, prandaj edhe ti mos e pėrul, mos e qorto dhe mos e nėnēmo jetimin, por sillu mirė dhe butė me tė. Ka thėnė Katadeja: “Bėhu i mėshirshėm pėr jetimin ashtu si babai i tij.”


Shtėpia mė e mirė ėshtė ajo shtėpi nė tė cilėn ka jetim dhe sillen mirė me tė

   Thotė Allahu i Lartėsuar: “E njeriu, kur e sprovon Zoti i tij, e nderon dhe e begaton, ai thotė: “Zoti im mė ka nderuar!”
Por, kur pėr ta sprovuar ia pakėson furnizimin
(e varfėron), ai thotė: “Zoti im mė ka nėnēmuar!”
Jo, nuk ėshtė ashtu! Por
(punoni edhe mė zi) ju nuk pėrfillnit jetimin.” (Fexhr, 15-17)
   Pra, Allahu Fuqiplotė i jep pasuri atij qė e do dhe atij qė nuk e do, gjithashtu ia pakėson pasurinė atij dhe kėtij, por e rėndėsishmja pėr muslimanin ėshtė nėnshtrimi ndaj Allahut nė tė dyja rastet; nėse ėshtė i pasur, ta falėnderojė Allahun e nėse ėshtė i varfėr, tė bėjė durim.
   “Ju nuk pėrfillnit jetimin”, ėshtė urdhėr pėr pėrfilljen e jetimit. Pėr kėtė shkak ka thėnė Enes ibni Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: “Shtėpia mė e mirė ėshtė ajo shtėpi nė tė cilėn ka jetim dhe sillen mirė me tė dhe shtėpia mė e keqe ėshtė ajo shtėpi nė tė cilėn ka jetim dhe sillen keq me tė. Njeriu mė i dashur tek Allahu ėshtė ai i cili ia mėson ndonjė zanat jetimit apo vejushės.”


Kush dėshiron qė t’i zbutet zemra dhe t’i realizohen nevojat e tij


   Transmetohet se njė njeri u ankua tek i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, pėr ngurtėsimin e zemrės. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, i tha: “A dėshiron tė tė zbutet zemra dhe tė tė realizohen nevojat? Mėshiroje jetimin, lėmoja kokėn, ushqeje nga ushqimi yt, tė zbutet zemra dhe tė realizohen nevojat.” Transmeton Taberani nga Ebu Derda.
   O ti i cili ndien se tė ėshtė ngurtėsuar zemra, mėshiroje jetimin, lėmoje kokėn e tij, ushqeje prej ushqimi tėnd, sillu me butėsi me tė dhe me lejen e Allahut do tė tė zbutet zemra dhe do tė tė realizohen nevojat.


Kujdestari (i mirė) i jetimit do tė jetė sė bashku nė xhenet me tė Dėrguarin e Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė

   Transmeton Sehl ibn Sa’di, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Unė dhe kujdestari (i mirė) i jetimit do tė jemi sė bashku nė xhenet kėshtu”, duke bėrė me shenjė me gishtin tregues dhe atė tė mesėm dhe duke i ndarė pak.” Transmeton Buhariu.
   Ibėn Haxheri nė shpjegimin e kėtij hadithi thotė: “Ka thėnė Ibėn Betali: “Secili qė dėgjon kėtė hadith, duhet tė punojė me tė qė tė jetė shoqėrues i tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, nė xhenet. E, kjo ėshtė grada mė e mirė nė ahiret.” Pastaj thotė Ibėn Haxheri: “Ky hadith sinjalizon se diferenca mes gradės sė tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, dhe kujdestarit (tė mirė) tė jetimit nė xhenet ėshtė si diferenca mes gishtit tregues dhe atij tė mesėm sikurse nė hadith: “Jam dėrguar unė dhe Kiameti sikurse kėta dy gishta (duke bėrė me shenjė me gishtin tregues dhe atė tė mesėm)." Transmeton Buhariu.
   Gjithashtu, Ibėn Haxheri thotė: “Ka thėnė Alai: “Ndoshta urtėsia e afėrsisė sė kujdestarit (tė mirė) tė jetimit me tė Dėrguarin e Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, nė xhenet ėshtė se Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ėshtė dėrguar te njė popull i cili nuk i kuptonte ēėshtjet e fesė sė tyre, nė tė njėjtėn kohė ishte edhe kujdestar, mėsues dhe udhėrrėfyes i tyre. Po ashtu, kujdestari (i mirė) i jetimit kujdeset pėr atė i cili nuk i kupton ēėshtjet e fesė sė tij si dhe tė dynjasė, e mėson atė, e nxit pėr tė mirė dhe pėr pėrmirėsimin e moralit.”


Nuk e keqtrajton jetimin vetėm se ai i cili e pėrgėnjeshtron pėrgjegjėsinė dhe llogarinė nė botėn tjetėr

   Thotė Allahu i Madhėruar: “A e ke parė ti (a e sheh) atė, qė pėrgėnjeshtron pėrgjegjėsinė dhe llogarinė nė botėn tjetėr?” (Maun, 1)
   Pra, a dėshiron ta njohėsh atė qė e pėrgėnjeshtron llogarinė dhe shpėrblimin nė ahiret? A e kuptove se kush ėshtė ai dhe cilat janė cilėsit e tij? Nėse dėshiron ta njohėsh: “Po ai ėshtė qė e pėrzė nė mėnyrė tė vrazhdė jetimin.” (Maun, 2)
   Po ai ėshtė qė e largon vrazhdė jetimin, e pėrul, e keqtrajton dhe nuk i jep hakun (tė drejtėn e tij).
   “Dhe qė nuk nxit pėr ta ushqyer tė varfėrin.” (Maun, 3)


Nuk ushqejnė jetimin pėrveēse tė sinqertėt, tė cilėt trashėgojnė xhenetin


   Thotė Allahu i Madhėruar pėr tė sinqertėt: “Ata janė qė pėr hir tė Tij u japin ushqim tė varfėrve, jetimėve dhe tė zėnėve robėr.” (Insan, 8)
   Japin ushqim pėr hir tė Allahut, edhe pse e dėshirojnė dhe kanė nevojė pėr tė.
“Ne po ju ushqejmė vetėm pėr hir tė Allahut dhe prej jush nuk kėrkojmė ndonjė shpėrblim e as falėnderim. Ne i frikėsohemi (dėnimit tė) Zotit tonė nė njė ditė qė fytyrat i bėn tė zymta dhe ėshtė shumė e vėshtirė.” (Insan, 9-10)
   Prandaj shpėrblimi i atij qė ushqen jetimin ėshtė: “Po Allahu i ruajti ata prej sherrit tė asaj dite dhe u dhuroi shkėlqim nė fytyra e gėzim tė madh. Dhe pėr shkak se ata duruan, i shpėrbleu me xhennet dhe me petka mėndafshi.” (Insan, 11-12)
   Eh, sa shpėrblim i madh...!

Hasim Krasniqi
23.5.2008

                                                      www.klubikulturor.com