Thotė Allahu i Madhėruar nė Librin e Tij
famėlartė:
Kodrinat Safa dhe Merve ( nė Mekė) janė pjesė,
shenja e Simboleve tė Allahut, prandaj ai qė
viziton Qaben pėr haxh ose pėr umre (vizitė jashtė
kohės sė haxhit), ska kurrfarė gjynahu nėse
sillet mes tyre. E kush bėn vepra tė mira
vullnetare (jo obliguese), ta dijė se Allahu ėshtė
njėmend Falėnderues dhe i Gjithėdijshėm. (El-Bekare,
158)
Tė pyesin ty (o Muhamed) pėr hėnat e reja;
thuaju: Ato janė pėr njerėzit shenja pėrcaktuese
tė kohės dhe tė haxhillėkut. Nuk ėshtė mirėsi tė
hysh nė shtėpi nga dera e pasme (siē bėnin paganėt
para Islamit), por mirėsia qėndron nė tė ruajturit
nga tė kėqijat. Hyni nė shtėpi nga dyert e tyre
dhe kijeni frikė Allahun, nė mėnyrė qė tė
shpėtoni! (El-Bekare, 189)
Kryeni haxhin dhe umren pėr hir tė Allahut! Nėse
nė kėtė rrugė pengoheni, atėherė therni kurban,
sipas mundėsisė, dhe mos i rruani kokat tuaja,
derisa tė arrijė kurbani nė vend! Po kush ėshtė
prej jush i sėmurė ose ka ndonjė plagė nė kokė
(dhe si i tillė, nuk mund ta rruajė kokėn), le ta
zėvendėsojė me agjėrim, lėmoshė ose kurban. Kur tė
jeni tė sigurt, (nga armiqtė), ai qė prej jush
kryen umren deri nė haxh, le tė therė kurban,
sipas mundėsisė. Ndėrsa ai qė nuyk ka mundėsi,
ėshtė i detyruar tė agjėrojė tri ditė nė haxh dhe
shtatė ditė pas kthimit nga haxhi; kėto janė
dhjetė ditė tė plota. Kjo ėshtė pėr ata qė nuk
banojnė nė Mekė. Ta keni frikė Allahun dhe dijeni
se Ai dėnon ashpėr. (El-Bekare, 196)
Koha e haxhillėkut ėshtė nė muaj tė caktuar. Kush
vendos tė kryejė haxhillėkun, le tė largohet nga
marrėdhėniet (me gruan), grindjet dhe sharjet.
Ndėrkaq, ēdo vepėr tė mirė qė bėni, Allahu e di.
Pajisuni me gjėrat qė ju nevojiten pėr rrugė dhe
dijeni se pajisja mė e mirė ėshtė devotshmėria.
Prandaj, kini frikė prej Meje, o njerėz tė
menēur! (El-Bekare, 197)
Nuk ėshtė gjynah tė kėrkoni nga Zoti juaj ndonjė
tė mirė. E, kur tė ktheheni nga Arafati, pėrmendni
Allahun nė vendet e shenjta! Pėrmendni Atė qė ju
ka udhėzuar nė rrugėn e drejtė, sepse ku mė parė
ishit tė humbur! (El-Bekare, 198)
Mandej, kthehuni, siē kthehen tė gjithė tė tjerėt
dhe kėrkoni ndjesė prej Allahut! Se Allahu ėshtė
Falės i madh dhe Mėshirėplotė. (El-Bekare, 199)
Pasi ti kryeni ritet e haxhillėkut, pėrmendni
Allahun ashtu siē i kujtoni prindėrit tuaj, madje
edhe mė tepėr! Disa njerėz thonė: Zoti ynė, jepna
tė mira nė kėtė botė! Por, pėr kėta, ska asnjė
tė mirė nė botėn tjetėr. (El-Bekare, 200)
Dhe madhėroni Allahun nė (tre) ditėt e caktuara
(tė teshrikut). Por, edhe ata qė nguten dhe rrinė
vetėm dy ditė (nė Mina), nuk bėjnė gjynah; nuk
bėnė gjynah as ai qė rri mė shumė, nėse i
frikėsohet vėrtet Allahut. Ta keni frikė Allahun e
ta dini mirė se vetėm tek Ai do tė tuboheni! (El-Bekare,
203)
O besimtarė! Plotėsoni detyrimet! Ju ėshtė lejuar
ngrėnia e kafshėve, pėrveē atyre qė do tju
njoftohen. Derisa tė gjendeni nė ihram gjatė
haxhit, nuk ju lejohet gjuetia. Vėrtet, Allahu
vendos ēfarė tė dėshirojė. (El-Maide, 1)
O besimtarė! Mos e cenoni shenjtėrinė e simboleve
tė Allahut, as tė muajve tė mėdhenj, as tė
Kurbanit tė Qabesė, as tė kurbaneve tė shėnuar me
gjerdan, as (mos i pengoni) ata qė janė nisur tė
vizitojnė Shtėpinė e Shenjtė, duke kėrkuar
mirėsinė dhe kėnaqėsinė e Zotit tė vet. Pas heqjes
sė ihramit gjuani. Dhe mos ju nxisė urrejtja ndaj
disa njerėzve, qė ju penguan tė vizitoni Qabenė,
pra, kurrsesi tė mos ju nxisė qė ti sulmoni!
Ndihmojeni njėri-tjetrin nė punė tė mira dhe nė tė
ruajturit nga tė kėqijat dhe jo nė gjynahe dhe
armiqėsi! Frikėsojuni Allahut, sepse Ai dėnon
ashpėr. (El-Maide, 2)
Ju ėshtė lejuar gjuetia e detit dhe ēdo ushqim
nga deti ėshtė pėr tu kėnaqur ju dhe udhėtarėt,
por ju ėshtė ndaluar gjuetia e tokės, derisa tė
gjendeni nė ihram. Kijeni frikė Allahun, para tė
Cilit do tė tuboheni! ( El-Maide, 96)
Allahu e ka bėrė Shtėpinė e Shenjtė tė Qabesė,
muajin e shenjtė, kurbanin dhe shenjat e tyre
vlera tė pėrhershme pėr njerėzimin, nė mėnyrė qė
ju ta dini se Allahu di gjithēka qė gjendet nė
qiej e nė Tokė dhe se Ai ėshtė i Gjithėdijshėm pėr
ēdo gjė. (El-Maide, 97)
Vėrtet, ata qė nuk besojnė dhe pengojnė njerėzit
nga rruga e Allahut dhe nga Xhamia e Shenjtė, tė
cilėn Ne e kemi bėrė tė njėjtė pėr tė gjithė
njerėzit, si pėr vendasin ashtu edhe pėr atė qė
vjen nga tjetėr vend dhe, ata qė synojnė ta
pėrdhosin (xhaminė), me tė keqe, Ne do ti bėjmė
tė shijojnė dėnim tė dhembshėm. (El-Haxhxh, 25)
Thirri njerėzit pėr haxhillėk: ata do tė vijnė nė
kėmbė dhe me deve prej tė gjitha viseve tė
largėta, qė tė dėshmojnė dobitė e tyre dhe tė
pėrmendin Emrin e Allahut nė ditėt e caktuara mbi
kafshėt (pėr kurban), tė cilat ua ka dhuruar Ai.
Hani nga ato (mishin) dhe ushqeni nevojtarin e
varfėr! (El-Haxhxh, 27-28)
Pastaj, haxhinjtė le tė pastrojnė trupin e tyre,
le ti kryejnė zotimet e tyre dhe le ti vijnė
rrotull Shtėpisė sė lashtė. (El-Haxhxh, 29)