Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Pėr vėllazėrimin

   Allahu i Lartėsuar nė Kuranin Famėlartė thotė: “Vėrtetė besimtarėt janė vėllezėr, ndaj bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe kijeni frikė Allahun, qė tė jeni tė mėshiruar.” (El-Huxhurat, 10)
   Ky ajet kuranor na tregon qartė se besimtarėt muslimanė duhet tė jenė vėllezėr tė vėrtetė mes tyre. Tė gjithė muslimanėt kudo qofshin nė botė i bashkon njė gjė e vetme: njėsimi i Allahut nė besim dhe adhurim dhe pėr kėtė nuk kanė si tė jenė ndryshe pėrveēse vėllezėr.
Nė tė vėrtetė vėllazėrimi nė Islam nuk ėshtė thjesht njė detyrė fetare, por njė parim nga parimet themelore islame. Pikėrisht pėr kėtė shohim se Pejgamberi alejhi selam, sapo mbėrriti nė Medinė, vendosi themelet e shtetit islam. Themeli i parė ishte ndėrtimi i xhamisė, faltorja nė tė cilėn do tė adhurohej Allahu i vetėm dhe i pashoq, ndėrsa themeli i dytė ishte vėllazėrimi mes tė shpėrngulurve nga Meka (muhaxhirėve) dhe banorėve vendas tė Medinės (ensarėve).
   Duke u bazuar te kjo mėsojmė se vėllazėrimi i vėrtetė islam ėshtė i ndėrtuar mbi besimin dhe sinqeritetin, prandaj muslimani duhet tė dojė pėr tjetrin atė qė do pėr vete. Pėr kėtė Pejgamberi alejhi selam thotė: “Nuk ka besuar siē duhet askush prej jush derisa tė dojė pėr vėllanė e tij atė qė do pėr vete.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
   “Shembulli i besimtarėve nė dashurinė, mėshirėn dhe miqėsinė qė kanė mes tyre ėshtė si shembulli i trupit; kur lėngon njė organ nė tė, lėngon i gjithė organizmi.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
   “Besimtari me besimtarin janė si ndėrtesa, elementet e sė cilės janė tė lidhur fort me njėri-tjetrin (dhe i lidhi gishtat e tij) (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
   “Vėrtetė prej robėrve tė Allahut ka disa qė nuk janė Pejgamberė, por ua kanė zilinė si Pejgamberėt, ashtu edhe shehidėt.” I thanė: “Cilėt janė ata, qė t’i duam.” Pejgamberi alejhi selam tha: “Ata janė njerėzit tė cilėt janė dashur mes tyre nėpėrmjet dritės sė Allahut, pa pasur afėrsi fisnore me njėri-tjetrin.” (Transmeton Ibn Hibani)
   “Besimtari ėshtė pasqyrė dhe vėlla me besimtarin tjetėr, e ndihmon atė nė jetėn e tij dhe po ashtu e ruan dhe e mbron kur ai nuk ėshtė i pranishėm.” (Transmeton Ebu Davudi)
   Nga shkaqet tė cilat tė ēojnė drejt dashurisė vėllazėrore janė pėrhapja e selamit nė mesin e besimtarėve, bėrja e dhuratave, buzėqeshja, tė bėrit mirė etj.. Pejgamberi alejhi selam thotė: “Pasha atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, nuk do tė hyni nė xhenet derisa tė besoni dhe s’keni pėr tė besuar derisa tė duheni. A t’ju tregoj pėr diēka qė, nėse e veproni, do tė duheni mes jush? Pėrhapeni selamin mes jush.” (Transmeton Muslimi)
   “Shtatė persona do tė jenė nė hijen e Arshit tė Allahut atė ditė kur nuk do tė ketė hije tjetėr pėrveē saj”, dhe prej tyre pėrmendi dy njerėz tė cilėt duhen nė emėr tė Allahut, qė takohen dhe ndahen pėr kėtė.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
   “Dhurojini njėri-tjetrit e do tė duheni midis jush.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
   “Buzėqeshja nė fytyrėn e vėllait tėnd ėshtė sadaka.” (Transmeton Tirmidhiu)
   “Kush mund t’i sjellė dobi vėllait tė vet, le ta bėjė kėtė.” (Transmeton Ibn Hibani)
   “Besimtari i vėrtetė ėshtė ai qė jep dhe merr dashamirėsi. Nuk ka mirėsi ai qė nuk jep dhe nuk merr dashamirėsi dhe mė i miri ndėr ju ėshtė ai qė u sjell mė shumė dobi njerėzve.” (Transmeton Derakutni)
   Vėllazėrimi i vėrtetė plotėsohet vetėm nėse zemrat janė pastruar nga sėmundje si smira, zilia, inati, urrejtja, xhelozia, lakmia, mendjemadhėsia, mburrja, egoizmi etj.. Pejgamberi alejhi selam na ka ndaluar nė shumė hadithe profetike nga kėto sėmundje, pasi ato janė shkaqet kryesore qė e prishin vėllazėrinė dhe harmoninė mes besimtareve.
Pejgamberi alejhi selam thotė: “Mos u urreni mes jush, mos kini smirė, mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit dhe mos u ndani, por jini robėr tė Allahut, vėllezėr.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
   “Ruhuni nga mendimet e kėqija (hamendėsimet) sepse ato janė mendimet mė tė rrejshme, mos spiunoni njėri-tjetrin, mos konkurroni mes jush, mos kini smirė, mos u urreni dhe mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit, por jini robėr tė Allahut, vėllezėr, ashtu si Ai ju ka urdhėruar. Muslimani ėshtė vėlla me muslimanin, nuk i bėn atij padrejtėsi, nuk e braktis dhe nuk e nėnēmon.” (Transmeton Muslimi)
   “A t’ju tregoj se cili ėshtė mė i miri dhe mė i keqi prej jush? Njė burrė i tha: “Po, o i Dėrguar i Allahut.” Atėherė, Pejgamberi alejhi selam tha: “Mė i miri ndėr ju ėshtė ai prej tė cilit shpresohet e mira dhe jeni tė siguruar nga e keqja e tij, ndėrsa mė i keqi ndėr ju ėshtė ai prej tė cilit nuk shpresohet e mira dhe prej tij pritet e keqja.” (Transmeton Tirmidhiu)
“Shembulli i besimtarit tė vėrtetė ėshtė si shembulli i bletės, e cila nuk ha vetėm se tė mirėn dhe nuk jep vetėm se tė mirėn.” (Transmeton Ahmedi dhe Ibn Hibani)
   Njė burrė i tha Umer ibn Abdulazizit duke e kėshilluar: “Konsideroje mė tė moshuarin e muslimanėve si baba, mė tė voglin e tyre fėmijė dhe tė mesmin e tyre vėlla. Cilit prej tyre do t’i bėje keq?”
Jahja ibn Muadh Er-Razi thotė: “Besimtari duhet tė presė prej teje tri gjėra; nėse nuk i sjell dobi, mos i bėj dėm, nėse nuk e gėzon, mos e hidhėro dhe nėse nuk e lavdėron atė, mos e nėnēmo.”
   Besimtari i vėrtetė gjithmonė ėshtė nė shėnjestėr tė shejtanit, i cili vazhdimisht nxit pėr prishjen vėllazėrore dhe tė harmonisė islame. Allahu xh.sh. nė Kuran thotė: “Vėrtetė shejtani dėshiron qė t’ju hedhė nė armiqėsi dhe urrejtje mes jush.” (El-Maide, 91)
   Pėr kėtė muslimani duhet tė jetė gjithnjė vigjilent dhe tė mos bjerė pre e shejtanit, por ta luftojė atė duke u vėllazėruar mė shumė me muslimanėt e tjerė, duke u treguar tolerant dhe mėshirues ndaj besimtarėve. Tė pėrpiqet vazhdimisht tė jetė nė ndihmė tė tyre si dhe tė bėjė vazhdimisht lutje pėr ta. Kėto janė virtytet e vėrteta tė besimtarėve. Allahu i Madhėruar nė Kuran thotė: “Muhamedi ėshtė i Dėrguari i Allahut e ata qė janė me tė (sahabėt) janė tė ashpėr ndaj jobesimtarėve dhe tė mėshirshėm mes tyre.” (El-Fet’h, 29)
   Pejgamberi alejhi selam thotė: “Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk i bėn padrejtėsi atij dhe nuk e dorėzon atė. Ai qė gjendet pranė vėllait tė tij pėr hallin qė ka, Allahu do t’i gjendet pranė nė hallin e tij.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
   “Kush ia largon njė brengė vėllait tė tij, Allahu do t’ia largojė njė brengė nga brengat e Ditės sė Gjykimit. Kush ia lehtėson gjendjen atij qė ėshtė nė vėshtirėsi, Allahu do t’ia lehtėsojė gjendjen e tij nė dynja dhe ahiret. E, kush ia mbulon tė metat njė muslimani, Allahu do t’ia mbulojė tė metat nė dynja dhe ahiret. Allahu ėshtė nė ndihmė tė robit tė tij derisa ky tė jetė nė ndihmė tė vėllait tė tij.” (Transmeton Muslimi)
   “Njeriu mė i dashur tek Allahu ėshtė ai qė u sjell mė shumė dobi njerėzve. Puna mė e mirė tak Allahu ėshtė tė fusėsh njė gėzim nė zemrėn e muslimanit ose t’i largosh atij njė brengė, t’i lash borxhin apo t’i largosh urinė. Sikur tė eci me vėllanė tim pėr t’i zgjidhur atij njė hall ėshtė mė e mirė pėr mua se njė muaj itikaf nė kėtė xhami.” (Transmeton Taberaniu)
   Me gjithė kėto argumente qė pėrmendėm mbi vėllazėrimin islam, pėrsėri shejtani mund tė gjejė shteg tė veprojė e tė nxisė pėr tė prishur kėtė vėllazėrim duke i bėrė muslimanėt pėr arsye nga mė tė ndryshmet qė tė largohen nga njėri-tjetri, tė armiqėsohen, tė urrehen, tė pėrgojohen, tė tregojnė mendjemadhėsi e arrogancė mes veti e madje nė shumė raste t’i bėjnė padrejtėsi njėri-tjetrit. Pejgamberi alejhi selam thotė: “Do ta godasė umetin tim sėmundja e popujve tė tjerė; mohimi i sė mirės, mendjemadhėsia, shtimi i pasurisė, konkurrenca pėr dynjanė, urrejtja dhe smira, derisa tė ndodhė padrejtėsia mes jush.” (Transmeton Hakimi)
   Muslimani i vėrtetė e i sinqertė nuk duhet tė mashtrohet pėr gjėra tė vogla e interesa personale dhe tė prishė vėllazėrinė e harmoninė mes muslimanėve. Ai nuk duhet tė mendojė keq, nuk bėn tė dyshojė, tė hulumtojė e tė ndjekė tė metat e tė tjerėve. Nuk bėn tė pėrgjojė e tė merret me thashetheme. Kur tė shohė se dy muslimanė nuk shkojnė mirė me njėri-tjetrin, duhet t’i pajtojė pasi ata janė vėllezėr e s’bėn qė me kėtė tė kėnaqet shejtani, sepse ai ėshtė armiku i vėrtetė. Allahu nė Kuran thotė: “Vėrtetė besimtarėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve.” (El-Huxhurat, 10)
Nė njė ajet tjetėr thotė: “Ndihmoni mes veti me tė mira dhe devotshmėri e mos u ndihmoni nė mėkate e nė armiqėsi.” (El-Maide, 2)
   Pejgamberi alejhi selam thotė: “Nuk i lejohet muslimanit tė qėndrojė nė hidhėrim me vėllanė e tij mė tepėr se tri ditė, kur takohen, i kthejnė krahėt njėri-tjetrit; mė i miri ėshtė ai qė fillon i pari me selam.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
   Nė njė transmetim tjetėr nga Ibn Hibani, Pejgamberi alejhi selam thotė: “Nėse njėri prej tė dyve i jep selam dhe tjetri nuk ia kthen, atij qė jep selam do t’ia kthejnė selamin melekėt, ndėrsa tjetrit do t’ia kthejė shejtani.”
   “Kush hidhėrohet (nuk i flet) vėllait tė tij pėr njė vit, e ka gjynahun sikur ta ketė vrarė atė.” (Transmeton Ebu Davudi)
   “Punėt paraqiten tek Allahu ēdo tė hėnė e tė enjte dhe Allahu ia fal gabimet ēdonjėrit qė nuk i shoqėron Allahut shok, pėrveē atij qė ka urrejtje dhe armiqėsi me vėllanė e tij dhe u thotė melekėve: “Lėrini ata tė dy derisa tė pajtohen.” (Transmeton Muslimi)
   “Tė drejtat qė ka muslimani ndaj muslimanit janė gjashtė; t’i japė selam kur ta takojė, t’i pėrgjigjet ftesės kur ai e fton, tė jetė i sinqertė e i kulluar kur ai ia kėrkon kėtė, t’i thotė Allahu tė mėshiroftė kur pas teshtimės ai falėnderon Allahun, ta vizitojė kur tė sėmuret dhe kur tė vdesė, ta pėrcjellė.” (Transmeton Muslimi)
   “Kush i ka bėrė vėllait tė tij njė padrejtėsi, le t’i kėrkojė hallallin sot, para se tė mos vlejė mė ari dhe argjendi (Ditėn e Gjykimit) dhe t’i merret puna e mirė nė sasinė e padrejtėsisė dhe nėse nuk ka punė tė mira, atėherė merr prej gjynaheve tė vėllait tė tij.” (Transmeton Buhariu)


Mustafa Tėrniqi
29.2.2008

                                                      www.klubikulturor.com