Allahu i Lartėsuar nė Kuranin Famėlartė thotė:
Vėrtetė besimtarėt janė vėllezėr, ndaj bėni
pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe kijeni frikė
Allahun, qė tė jeni tė mėshiruar. (El-Huxhurat,
10)
Ky ajet kuranor na tregon qartė se besimtarėt muslimanė duhet tė
jenė vėllezėr tė vėrtetė mes tyre. Tė gjithė
muslimanėt kudo qofshin nė botė i bashkon njė gjė
e vetme: njėsimi i Allahut nė besim dhe adhurim
dhe pėr kėtė nuk kanė si tė jenė ndryshe pėrveēse
vėllezėr.
Nė tė vėrtetė vėllazėrimi nė Islam nuk ėshtė
thjesht njė detyrė fetare, por njė parim nga
parimet themelore islame. Pikėrisht pėr kėtė
shohim se Pejgamberi alejhi selam, sapo mbėrriti
nė Medinė, vendosi themelet e shtetit islam.
Themeli i parė ishte ndėrtimi i xhamisė, faltorja
nė tė cilėn do tė adhurohej Allahu i vetėm dhe i
pashoq, ndėrsa themeli i dytė ishte vėllazėrimi
mes tė shpėrngulurve nga Meka (muhaxhirėve) dhe
banorėve vendas tė Medinės (ensarėve).
Duke u bazuar te kjo mėsojmė se vėllazėrimi i vėrtetė islam ėshtė i
ndėrtuar mbi besimin dhe sinqeritetin, prandaj
muslimani duhet tė dojė pėr tjetrin atė qė do pėr
vete. Pėr kėtė Pejgamberi alejhi selam thotė: Nuk
ka besuar siē duhet askush prej jush derisa tė
dojė pėr vėllanė e tij atė qė do pėr vete.
(Transmeton Buhariu dhe Muslimi) Shembulli i besimtarėve nė
dashurinė, mėshirėn dhe miqėsinė qė kanė mes tyre
ėshtė si shembulli i trupit; kur lėngon njė organ
nė tė, lėngon i gjithė organizmi. (Transmeton
Buhariu dhe Muslimi) Besimtari me besimtarin janė si
ndėrtesa, elementet e sė cilės janė tė lidhur fort
me njėri-tjetrin (dhe i lidhi gishtat e tij).
(Transmeton Buhariu dhe Muslimi) Vėrtetė prej robėrve tė Allahut
ka disa qė nuk janė Pejgamberė, por ua kanė zilinė
si Pejgamberėt, ashtu edhe shehidėt. I thanė:
Cilėt janė ata, qė ti duam. Pejgamberi alejhi
selam tha: Ata janė njerėzit tė cilėt janė
dashur mes tyre nėpėrmjet dritės sė Allahut, pa
pasur afėrsi fisnore me njėri-tjetrin.
(Transmeton Ibn Hibani) Besimtari ėshtė pasqyrė dhe vėlla
me besimtarin tjetėr, e ndihmon atė nė jetėn e tij
dhe po ashtu e ruan dhe e mbron kur ai nuk ėshtė i
pranishėm. (Transmeton Ebu Davudi)
Nga shkaqet tė cilat tė ēojnė drejt dashurisė vėllazėrore janė
pėrhapja e selamit nė mesin e besimtarėve, bėrja e
dhuratave, buzėqeshja, tė bėrit mirė etj..
Pejgamberi alejhi selam thotė: Pasha atė nė
dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, nuk do tė hyni
nė xhenet derisa tė besoni dhe skeni pėr tė
besuar derisa tė duheni. A tju tregoj pėr diēka
qė, nėse e veproni, do tė duheni mes jush?
Pėrhapeni selamin mes jush. (Transmeton
Muslimi) Shtatė persona do tė jenė nė
hijen e Arshit tė Allahut atė ditė kur nuk do tė
ketė hije tjetėr pėrveē saj, dhe prej tyre
pėrmendi dy njerėz tė cilėt duhen nė emėr tė
Allahut, qė takohen dhe ndahen pėr kėtė.
(Transmeton Buhariu dhe Muslimi) Dhurojini njėri-tjetrit e do tė
duheni midis jush. (Transmeton Buhariu dhe
Muslimi) Buzėqeshja nė fytyrėn e vėllait
tėnd ėshtė sadaka. (Transmeton Tirmidhiu) Kush mund ti sjellė dobi vėllait
tė vet, le ta bėjė kėtė. (Transmeton Ibn
Hibani) Besimtari i vėrtetė ėshtė ai qė
jep dhe merr dashamirėsi. Nuk ka mirėsi ai qė nuk
jep dhe nuk merr dashamirėsi dhe mė i miri ndėr ju
ėshtė ai qė u sjell mė shumė dobi njerėzve.
(Transmeton Derakutni)
Vėllazėrimi i vėrtetė plotėsohet vetėm nėse zemrat janė pastruar
nga sėmundje si smira, zilia, inati, urrejtja,
xhelozia, lakmia, mendjemadhėsia, mburrja, egoizmi
etj.. Pejgamberi alejhi selam na ka ndaluar nė
shumė hadithe profetike nga kėto sėmundje, pasi
ato janė shkaqet kryesore qė e prishin vėllazėrinė
dhe harmoninė mes besimtareve.
Pejgamberi alejhi selam thotė: Mos u urreni
mes jush, mos kini smirė, mos ia ktheni shpinėn
njėri-tjetrit dhe mos u ndani, por jini robėr tė
Allahut, vėllezėr. (Transmeton Buhariu dhe
Muslimi) Ruhuni nga mendimet e kėqija (hamendėsimet)
sepse ato janė mendimet mė tė rrejshme, mos
spiunoni njėri-tjetrin, mos konkurroni mes jush,
mos kini smirė, mos u urreni dhe mos ia ktheni
shpinėn njėri-tjetrit, por jini robėr tė Allahut,
vėllezėr, ashtu si Ai ju ka urdhėruar. Muslimani
ėshtė vėlla me muslimanin, nuk i bėn atij
padrejtėsi, nuk e braktis dhe nuk e nėnēmon.
(Transmeton Muslimi) A tju tregoj se cili ėshtė mė i
miri dhe mė i keqi prej jush? Njė burrė i tha:
Po, o i Dėrguar i Allahut. Atėherė, Pejgamberi
alejhi selam tha: Mė i miri ndėr ju ėshtė ai
prej tė cilit shpresohet e mira dhe jeni tė
siguruar nga e keqja e tij, ndėrsa mė i keqi ndėr
ju ėshtė ai prej tė cilit nuk shpresohet e mira
dhe prej tij pritet e keqja. (Transmeton
Tirmidhiu) Shembulli i besimtarit tė vėrtetė ėshtė si
shembulli i bletės, e cila nuk ha vetėm se tė
mirėn dhe nuk jep vetėm se tė mirėn.
(Transmeton Ahmedi dhe Ibn Hibani)
Njė burrė i tha Umer ibn Abdulazizit duke e kėshilluar:
Konsideroje mė tė moshuarin e muslimanėve si baba,
mė tė voglin e tyre fėmijė dhe tė mesmin e tyre
vėlla. Cilit prej tyre do ti bėje keq?
Jahja ibn Muadh Er-Razi thotė: Besimtari duhet tė
presė prej teje tri gjėra; nėse nuk i sjell dobi,
mos i bėj dėm, nėse nuk e gėzon, mos e hidhėro dhe
nėse nuk e lavdėron atė, mos e nėnēmo.
Besimtari i vėrtetė gjithmonė ėshtė nė shėnjestėr tė shejtanit, i
cili vazhdimisht nxit pėr prishjen vėllazėrore dhe
tė harmonisė islame. Allahu xh.sh. nė Kuran thotė:
Vėrtetė shejtani dėshiron qė tju hedhė nė
armiqėsi dhe urrejtje mes jush. (El-Maide,
91)
Pėr kėtė muslimani duhet tė jetė gjithnjė vigjilent dhe tė mos
bjerė pre e shejtanit, por ta luftojė atė duke u
vėllazėruar mė shumė me muslimanėt e tjerė, duke u
treguar tolerant dhe mėshirues ndaj besimtarėve.
Tė pėrpiqet vazhdimisht tė jetė nė ndihmė tė tyre
si dhe tė bėjė vazhdimisht lutje pėr ta. Kėto janė
virtytet e vėrteta tė besimtarėve. Allahu i
Madhėruar nė Kuran thotė: Muhamedi ėshtė i
Dėrguari i Allahut e ata qė janė me tė
(sahabėt) janė tė ashpėr ndaj jobesimtarėve dhe
tė mėshirshėm mes tyre. (El-Feth, 29)
Pejgamberi alejhi selam thotė: Muslimani ėshtė vėlla i
muslimanit, nuk i bėn padrejtėsi atij dhe nuk e
dorėzon atė. Ai qė gjendet pranė vėllait tė tij
pėr hallin qė ka, Allahu do ti gjendet pranė nė
hallin e tij. (Transmeton Buhariu dhe
Muslimi) Kush ia largon njė brengė vėllait
tė tij, Allahu do tia largojė njė brengė nga
brengat e Ditės sė Gjykimit. Kush ia lehtėson
gjendjen atij qė ėshtė nė vėshtirėsi, Allahu do
tia lehtėsojė gjendjen e tij nė dynja dhe ahiret.
E, kush ia mbulon tė metat njė muslimani, Allahu
do tia mbulojė tė metat nė dynja dhe ahiret.
Allahu ėshtė nė ndihmė tė robit tė tij derisa ky
tė jetė nė ndihmė tė vėllait tė tij.
(Transmeton Muslimi) Njeriu mė i dashur tek Allahu
ėshtė ai qė u sjell mė shumė dobi njerėzve. Puna
mė e mirė tak Allahu ėshtė tė fusėsh njė gėzim nė
zemrėn e muslimanit ose ti largosh atij njė
brengė, ti lash borxhin apo ti largosh urinė.
Sikur tė eci me vėllanė tim pėr ti zgjidhur atij
njė hall ėshtė mė e mirė pėr mua se njė muaj
itikaf nė kėtė xhami. (Transmeton Taberaniu)
Me gjithė kėto argumente qė pėrmendėm mbi vėllazėrimin islam,
pėrsėri shejtani mund tė gjejė shteg tė veprojė e
tė nxisė pėr tė prishur kėtė vėllazėrim duke i
bėrė muslimanėt pėr arsye nga mė tė ndryshmet qė
tė largohen nga njėri-tjetri, tė armiqėsohen, tė
urrehen, tė pėrgojohen, tė tregojnė mendjemadhėsi
e arrogancė mes veti e madje nė shumė raste ti
bėjnė padrejtėsi njėri-tjetrit. Pejgamberi alejhi
selam thotė: Do ta godasė umetin tim sėmundja
e popujve tė tjerė; mohimi i sė mirės,
mendjemadhėsia, shtimi i pasurisė, konkurrenca pėr
dynjanė, urrejtja dhe smira, derisa tė ndodhė
padrejtėsia mes jush. (Transmeton Hakimi)
Muslimani i vėrtetė e i sinqertė nuk duhet tė mashtrohet pėr gjėra
tė vogla e interesa personale dhe tė prishė
vėllazėrinė e harmoninė mes muslimanėve. Ai nuk
duhet tė mendojė keq, nuk bėn tė dyshojė, tė
hulumtojė e tė ndjekė tė metat e tė tjerėve. Nuk
bėn tė pėrgjojė e tė merret me thashetheme. Kur tė
shohė se dy muslimanė nuk shkojnė mirė me
njėri-tjetrin, duhet ti pajtojė pasi ata janė
vėllezėr e sbėn qė me kėtė tė kėnaqet shejtani,
sepse ai ėshtė armiku i vėrtetė. Allahu nė Kuran
thotė: Vėrtetė besimtarėt janė vėllezėr, pra
bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve. (El-Huxhurat,
10)
Nė njė ajet tjetėr thotė: Ndihmoni mes veti me
tė mira dhe devotshmėri e mos u ndihmoni nė mėkate
e nė armiqėsi. (El-Maide, 2)
Pejgamberi alejhi selam thotė: Nuk i lejohet muslimanit tė
qėndrojė nė hidhėrim me vėllanė e tij mė tepėr se
tri ditė, kur takohen, i kthejnė krahėt
njėri-tjetrit; mė i miri ėshtė ai qė fillon i pari
me selam. (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
Nė njė transmetim tjetėr nga Ibn Hibani, Pejgamberi alejhi selam
thotė: Nėse njėri prej tė dyve i jep selam dhe
tjetri nuk ia kthen, atij qė jep selam do tia
kthejnė selamin melekėt, ndėrsa tjetrit do tia
kthejė shejtani. Kush hidhėrohet (nuk i flet)
vėllait tė tij pėr njė vit, e ka gjynahun sikur ta
ketė vrarė atė. (Transmeton Ebu Davudi) Punėt paraqiten tek Allahu ēdo tė
hėnė e tė enjte dhe Allahu ia fal gabimet
ēdonjėrit qė nuk i shoqėron Allahut shok, pėrveē
atij qė ka urrejtje dhe armiqėsi me vėllanė e tij
dhe u thotė melekėve: Lėrini ata tė dy derisa tė
pajtohen. (Transmeton Muslimi) Tė drejtat qė ka muslimani ndaj
muslimanit janė gjashtė; ti japė selam kur ta
takojė, ti pėrgjigjet ftesės kur ai e fton, tė
jetė i sinqertė e i kulluar kur ai ia kėrkon kėtė,
ti thotė Allahu tė mėshiroftė kur pas teshtimės
ai falėnderon Allahun, ta vizitojė kur tė sėmuret
dhe kur tė vdesė, ta pėrcjellė. (Transmeton
Muslimi) Kush i ka bėrė vėllait tė tij njė
padrejtėsi, le ti kėrkojė hallallin sot, para se
tė mos vlejė mė ari dhe argjendi (Ditėn e Gjykimit)
dhe ti merret puna e mirė nė sasinė e
padrejtėsisė dhe nėse nuk ka punė tė mira, atėherė
merr prej gjynaheve tė vėllait tė tij.
(Transmeton Buhariu)