Nuk i
lejohet prindit ta martojė fėmijėn pa dėshirėn e tij
Zgjodha qė tė shkruaja pėr kėtė temė pėr shkak tė
shpifjeve tė shumta qė i janė drejtuar Islamit,
duke pretenduar se Islami lejon qė babai ta
martojė fėmijėn e tij (qoftė mashkull apo femėr)
edhe pa pėlqimin e tij, apo thėnė shkurt ta
martojė me zor.
Kėto shpifje ndaj Islamit shqiptarėt i argumentojnė me traditat e
shqiptarėve tė mėhershėm, duke menduar se kėtė
traditė e kanė marrė nga Islami, ēka nuk ėshtė e
vėrtetė. Ka shumė tradita qė shqiptarėt i kanė
pasur mė herėt e qė nuk kanė tė bėjnė fare me
Islamin. Pėr ta pėrgėnjeshtruar kėtė traditė qė
nuk ėshtė prej Islamit, do tė sjellim disa thėnie
tė dijetarėve islamė nė lidhje me kėtė ēėshtje.
Shejhul Islam Ibn Tejmijje ka thėnė: Nuk i lejohet prindit qė ta
detyrojė fėmijėn e vet pėr martesė nėse ai nuk
dėshiron dhe nėse ai refuzon tė martohet, atėherė
kjo nuk konsiderohet mosrespektim i prindėrve,
njėsoj siē nuk dėshiron tė hajė ndonjė ushqim qė
nuk i pėlqen. (El Ihtijarat, f. 344)
Ėshtė pyetur Muhamed ibn Uthejmini se cili ėshtė
mendimi i Islamit nėse babai dėshiron ta martojė
birin e tij me njė grua jo tė devotshme dhe
gjithashtu nėse prindi refuzon qė biri tė martohet
me njė grua tė devotshme.
Pėrgjigjja: Nuk i lejohet prindit qė ta detyrojė
djalin e tij tė martohet me njė grua tė cilėn nuk
e dėshiron, pa marrė parasysh shkakun e refuzimit
tė tij, qoftė pėr aspektin fetar, moral apo pėr
bukuri. Sa shumė prindėr janė penduar pėr shkak se
i kanė detyruar fėmijėt e tyre tė martohen me gra
me tė cilat ata nuk kanė dashur tė martohen. Nė
kėtė rast djali nuk ėshtė i obliguar tė martohet
me atė grua qė nuk e dėshiron dhe gjithashtu
babait nuk i lejohet ta detyrojė tė martohet me
atė grua.
Gjithashtu, nėse djali dėshiron tė martohet me njė grua tė
devotshme, kurse babai i tij ia ndalon, nė kėtė
rast nuk obligohet fėmija ta dėgjojė babain e tij.
(Fetava El Mereti El Muslime 2/640, 641.)