Nevoja e umetit pėr thirrės bazohet nė tri ēėshtje
kryesore, si vijon:
1-Pamundėsia e mendjes nė perceptimin e drejtė tė
sė vėrtetės
2-Ekspozimi i umetit islam ndaj sulmeve mizore dhe
agresive nga armiqtė e tij
3-Bartja e mesazhit hyjnor dhe arsyetimi para
Allahut tė Madhėruar
Pėr secilėn nga kėto tri ēėshtje do tė flasim nė
pika tė shkurtra.
Pamundėsia e mendjes nė perceptimin e drejtė tė sė
vėrtetės
Sado i gjerė
tė jetė diapazoni dhe tė kuptuarit e mendjes sė
njeriut, prapėseprapė mendja nuk mund tė arrijė
ti kuptojė nė formėn e drejtė dhe tė vėrtetė tė
padukshmet (besimi tek Allahu, tek engjėjt, te
librat hyjnorė, te tė Dėrguarit e Allahut, te Dita
e Ringjalljes, te kaderi dhe te shumė gjėra tė
tjera). Kjo ėshtė e kuptueshme pasi kapaciteti
intelektual i njeriut ėshtė shumė i vogėl dhe i
kufizuar. Pėrndryshe, si ka mundėsi njeriu ta dijė
me mendjen e tij se Allahu i Madhėrishėm e ka
krijuar xhenetin pėr ata qė e ndjekin rrugėn e Tij
dhe xhehenemin pėr ata qė lajthitin nga rruga e
Tij e drejtė? Si do ta dinte
njeriu me mendjen e tij pasimin e rrugės sė
Allahut dhe llojet e tij, realitetin e mėkatit dhe
llojet e tij? A do tė ishte nė gjendje krijesa
njeri ta dinte se ēfarė kėrkohet prej tij qė tė
punojė dhe prej ēfarė gjėrash duhet tė largohet? Nė tė gjitha
kėto e shumė tė tjera mendja e njeriut e vetme nuk
do tė kishte arritur ti perceptonte drejt dhe as
tė arrinte ti njihte ato.
Pohimi se mendja e njeriut pa ndihmėn e askujt dhe
e pavarur posedon potencial tė mjaftueshėm pėr
orientimin e njeriut drejt asaj qė e pėrmirėson
dhe e bėn atė tė lumtur ėshtė tėrėsisht teori e
pabazė, e pavlerė dhe aspak logjike. Kemi parė
shumė popuj tė ndryshėm, tė cilėve lėnia e
udhėzimit tė shpallur hyjnor dhe kapja pas
udhėzimit logjik tė mendjes nuk u erdhi nė ndihė
fare, madje vetėm se humbėn dhe u shkatėrruan. Pėr kėtė na
tregon Allahu i Madhėrishėm nė Kuranin Fisnik, ku
thotė: Dhe vėrtet qė Ne u kishim mundėsuar
atyre atė qė nuk u mundėsuam juve (o kurejsh)!
Dhe Ne u patėm dhėnė atyre tė dėgjuarit, tė
shikuarit edhe zemrat, por as tė dėgjuarit e tyre,
as tė shikuarit e tyre dhe as zemrat e tyre nuk u
vlejtėn asgjė, pėrderisa ata mohuan ajetet e
Allahut (Pejgamberėt e Allahut dhe atė me tė cilėn
ata u dėrguan, provat, shenjat, shpalljet) dhe qenė krejt tė rrethuar prej atij qė ata
gjithnjė e pėrqeshėn! (El Ahkaf, 26) Pra, mendja e
vetmuar nuk ėshtė nė gjendje ta orientojė njeriun
drejt asaj ēka i bėn dobi apo dėm, pėrveēse nėse
mendja punon nėn dritėn e shpalljes sė fundit
hyjnore.Mendja e njeriut
mund ti perceptojė gjėrat brenda kufijve qė ia ka
caktuar Allahu i Plotfuqishėm, ashtu si syri nuk
mund tė shohė pėrveēse gjatė ditės dhe nėn dritė,
e kurrsesi nuk ka mundėsi tė shohė nė terr, sado i
shėndoshė tė jetė shikimi i tij.
Ekspozimi i umetit islam ndaj sulmeve mizore dhe
agresive nga armiqtė e tij
Nė kohėn tonė bashkėkohore e pavėrteta (batili) ka
marrė hov tė madh dhe ka rol dominues. E pavėrteta
ka depėrtuar kudo, ėshtė mobilizuar dhe nė ēdo
formė mundohet tė ndalė depėrtimin e sė vėrtetės.
Umeti islam sot pėrballet me sulme tė shumta dhe
ndėr mė mizoret nga vende dhe grupe tė shumta,
duke mos i harruar munafikėt, tė cilėt nė realitet
kanė rol udhėheqės nė pėrēarjen dhe shkatėrrimin e
umetit. Thotė Allahu subhanehu ue teala nė Kuran
pėr tentativat e jobesimtarėve: Ata
(mosbesimtarėt, jehuditė dhe tė krishterėt) duan
ta shuajnė Dritėn e Allahut (me tė cilėn ėshtė
dėrguar Muhamedi alejhi selam Islamin) me gojėn e
tyre, por Allahu nuk do ta lejojė kėtė,
pėrkundrazi Drita e Tij do tė pėrsoset, edhe pse
kafirėt (mohuesit) e urrejnė (kėtė). (Teube, 32) Armiku nė
luftėn e tij kundėr umetit islam ka pėrdorur
metoda dhe forma prej mė tė ndryshmeve. Nėse kėto
plane, mobilizime dhe sakrifica do tė
orientoheshin ndaj dikujt qė nuk ėshtė musliman
dhe ndaj ndonjė populli tjetėr joislam, ky popull
do tė merrte fund tėrėsisht dhe do tė pėrmendej si
diēka e kaluar. Me gjithė sulmet ndaj Islamit,
feja e Allahut mbetet nė tokė sepse ėshtė nėn
mbrojtjen direkte tė Allahut dhe jo tė njerėzve,
sepse Allahu e ka marrė pėrsipėr mbrojtjen e kėsaj
feje. Ka ardhur koha
qė ti hapim rrugė njėherė e pėrgjithmonė njohjes
sė vėrtetė dhe tė drejtė tė fesė sonė tė pastėr
pėrmes thirrėsve, transmetuesve (duatve) tė
sinqertė, tė cilėt pėrfaqėsojnė nė tokė njė
udhėzues (Allahun) qė nuk i mashtron pasuesit e
Tij. Nuk kemi
nevojė pėr sqarim tė ri tė Islamit, sepse atė
(Islamin) na e sqaroi Allahu nė formėn mė tė
pėrkryer. Ajo pėr tė cilėn kemi nevojė ne sot
ėshtė tė kemi sqarues, transmetues, thirrės tė
sinqertė, ithtarė tė denjė tė sė vėrtetės dhe
mbrojtės tė kėsaj feje.
Bartja e mesazhit hyjnor dhe arsyetimi para
Allahut tė Madhėruar
Transmetohet
nga Kethir ibnu Kajsi, i cili ka thėnė: Isha ulur
pranė Ebu Derdasė (sahabi i njohur) nė Xhaminė e
Damaskut. I erdhi njė njeri dhe i tha: O Ebu
Derda, kam ardhur te ti nga Medina, Medina e
Muhamedit alejhi selam, pėr njė hadith, pėr tė
cilin kam dėgjuar se e transmeton nga vetė
Muhamedi alejhi selam. Ebu Derda iu drejtua duke
e pyetur: A nuk ke ardhur pėr tregti? Iu
pėrgjigj: Jo. As pėr diēka tjetėr? Iu pėrgjigj:
Jo. Atėherė Ebu Derda tha se e kam dėgjuar tė
Dėrguarin e Allahut duke thėnė: Kush e ndjek
rrugėn nė tė cilėn ėshtė dituria, Allahu do tia
lehtėsojė atij rrugėn pėr nė xhenet, engjėjt i
vendosin krahėt e tyre mbi kėrkuesin e diturisė
dhe ēdo gjė qė ėshtė nė tokė e qiej dhe peshqit nė
det kėrkojnė falje tek Allahu pėr kėrkuesin e
diturisė. Vlera e dijetarit ndaj tė tjerėve ėshtė
e ngjashme me Hėnėn ndaj planetėve tė tjerė.
Dijetarėt janė pasues tė Pejgamberėve. Pejgamberėt
nuk kanė lanė pas vetes dinarė apo dėrhemė, por
lanė trashėgimi diturinė. Ai i cili e merr atė, le
ta marrė me tėrė qenien e tij. Pra, thirrėsit
e vėrtetė nė rrugėn e Allahut janė ata tė cilėt
ecin pas gjurmėve tė Muhamedit alejhi selam kur
thėrrasin nė tė mirėn dhe udhėzimin e njerėzimit
nė rrugėn e drejtė. Thirrėsi pėr nė rrugėn e
Allahut nuk duhet tė brengoset pėr atė se a e
dėgjojnė dhe pranojnė njerėzit thirrjen e tij apo
e refuzojnė atė. Thirrėsi nė rrugėn e Allahut
duhet tė shpenzojė ēdo gjė qė ėshtė e mundur dhe
me angazhimin e tij ti tėrheqė apo joshė tė
tjerėt pėr nė thirrjen e Allahut (Islamin). Kurani Fisnik
ka folur pėr reagimet e shumė atyre qė u ėshtė
thėnė tua paraqesin shumė Islamin atyre njerėzve,
qė nga qėndrimet e tyre tė mėhershme ėshtė
vėrtetuar se ata nuk do tė besojnė kurrė. Kurani
hedh dritė tė qartė mbi llojin e pėrgjegjėsisė sė
thirrėsit nė rrugėn e Allahut, duke ia pėrcaktuar
atij qėndrimin e qartė. Thotė Allahu i Madhėrishėm
nė Kuran: Dhe kur njė grup prej tyre tha:
Pėrse i predikoni njė populli tė cilin Allahu
shpejt do ta shkatėrrojė apo ndėshkojė me dėnim tė
ashpėr? (Predikuesit) thanė: Qė tė jemi
tė liruar nga detyra dhe faji para Zotit tuaj dhe
mbase mund ti frikėsohen Allahut. (El Araf,
164)