Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Nevoja e umetit pėr thirrės (nė rrugėn e Allahut)

   Nevoja e umetit pėr thirrės bazohet nė tri ēėshtje kryesore, si vijon:
1-Pamundėsia e mendjes nė perceptimin e drejtė tė sė vėrtetės
2-Ekspozimi i umetit islam ndaj sulmeve mizore dhe agresive nga armiqtė e tij
3-Bartja e mesazhit hyjnor dhe arsyetimi para Allahut tė Madhėruar
Pėr secilėn nga kėto tri ēėshtje do tė flasim nė pika tė shkurtra.


Pamundėsia e mendjes nė perceptimin e drejtė tė sė vėrtetės


   Sado i gjerė tė jetė diapazoni dhe tė kuptuarit e mendjes sė njeriut, prapėseprapė mendja nuk mund tė arrijė t’i kuptojė nė formėn e drejtė dhe tė vėrtetė tė padukshmet (besimi tek Allahu, tek engjėjt, te librat hyjnorė, te tė Dėrguarit e Allahut, te Dita e Ringjalljes, te kaderi dhe te shumė gjėra tė tjera). Kjo ėshtė e kuptueshme pasi kapaciteti intelektual i njeriut ėshtė shumė i vogėl dhe i kufizuar. Pėrndryshe, si ka mundėsi njeriu ta dijė me mendjen e tij se Allahu i Madhėrishėm e ka krijuar xhenetin pėr ata qė e ndjekin rrugėn e Tij dhe xhehenemin pėr ata qė lajthitin nga rruga  e Tij e drejtė?
   Si do ta dinte njeriu me mendjen e tij pasimin e rrugės sė Allahut dhe llojet e tij, realitetin e mėkatit dhe llojet e tij? A do tė ishte nė gjendje krijesa njeri ta dinte se ēfarė kėrkohet prej tij qė tė punojė dhe prej ēfarė gjėrash duhet tė largohet?
   Nė tė gjitha kėto e shumė tė tjera mendja e njeriut e vetme nuk do tė kishte arritur t’i  perceptonte drejt dhe as tė arrinte t’i njihte ato. Pohimi se mendja e njeriut pa ndihmėn e askujt dhe e pavarur posedon potencial tė mjaftueshėm pėr orientimin e njeriut drejt asaj qė e pėrmirėson dhe e bėn atė tė lumtur ėshtė tėrėsisht teori e pabazė, e pavlerė dhe aspak logjike. Kemi parė shumė popuj tė ndryshėm, tė cilėve lėnia e udhėzimit tė shpallur hyjnor dhe kapja pas udhėzimit logjik tė mendjes nuk u erdhi nė ndihė fare, madje vetėm se humbėn dhe u shkatėrruan.
   Pėr kėtė na tregon Allahu i Madhėrishėm nė Kuranin Fisnik, ku thotė: “Dhe vėrtet qė Ne u kishim mundėsuar atyre atė qė nuk u mundėsuam juve (o kurejsh)! Dhe Ne u patėm dhėnė atyre tė dėgjuarit, tė shikuarit edhe zemrat, por as tė dėgjuarit e tyre, as tė shikuarit e tyre dhe as zemrat e tyre nuk u vlejtėn asgjė, pėrderisa ata mohuan ajetet e Allahut (Pejgamberėt e Allahut dhe atė me tė cilėn ata u dėrguan, provat, shenjat, shpalljet) dhe qenė krejt tė rrethuar prej atij qė ata gjithnjė e pėrqeshėn!” (El Ahkaf, 26)
   Pra, mendja e vetmuar nuk ėshtė nė gjendje ta orientojė njeriun drejt asaj ēka i bėn dobi apo dėm, pėrveēse nėse mendja punon nėn dritėn e shpalljes sė fundit hyjnore. Mendja e njeriut mund t’i perceptojė gjėrat brenda kufijve qė ia ka caktuar Allahu i Plotfuqishėm, ashtu si syri nuk mund tė shohė pėrveēse gjatė ditės dhe nėn dritė, e kurrsesi nuk ka mundėsi tė shohė nė terr, sado i shėndoshė tė jetė shikimi i tij.


Ekspozimi i umetit islam ndaj sulmeve mizore dhe agresive nga armiqtė e tij

   Nė kohėn tonė bashkėkohore e pavėrteta (batili) ka marrė hov tė madh dhe ka rol dominues. E pavėrteta ka depėrtuar kudo, ėshtė mobilizuar dhe nė ēdo formė mundohet tė ndalė depėrtimin e sė vėrtetės. Umeti islam sot pėrballet me sulme tė shumta dhe ndėr mė mizoret nga vende dhe grupe tė shumta, duke mos i harruar munafikėt, tė cilėt nė realitet kanė rol udhėheqės nė pėrēarjen dhe shkatėrrimin e umetit. Thotė Allahu subhanehu ue teala nė Kuran pėr tentativat e jobesimtarėve: “Ata (mosbesimtarėt, jehuditė dhe tė krishterėt) duan ta shuajnė Dritėn e Allahut (me tė cilėn ėshtė dėrguar Muhamedi alejhi selam– Islamin) me gojėn e tyre, por Allahu nuk do ta lejojė kėtė, pėrkundrazi Drita e Tij do tė pėrsoset, edhe pse kafirėt (mohuesit) e urrejnė (kėtė).” (Teube, 32)
   Armiku nė luftėn e tij kundėr umetit islam ka pėrdorur metoda dhe forma prej mė tė ndryshmeve. Nėse kėto plane, mobilizime dhe sakrifica do tė orientoheshin ndaj dikujt qė nuk ėshtė musliman dhe ndaj ndonjė populli tjetėr joislam, ky popull do tė merrte fund tėrėsisht dhe do tė pėrmendej si diēka e kaluar. Me gjithė sulmet ndaj Islamit, feja e Allahut mbetet nė tokė sepse ėshtė nėn mbrojtjen direkte tė Allahut dhe jo tė njerėzve, sepse Allahu e ka marrė pėrsipėr mbrojtjen e kėsaj feje.
   Ka ardhur koha qė t’i hapim rrugė njėherė e pėrgjithmonė njohjes sė vėrtetė dhe tė drejtė tė fesė sonė tė pastėr pėrmes thirrėsve, transmetuesve (duatve) tė sinqertė, tė cilėt pėrfaqėsojnė nė tokė njė udhėzues (Allahun) qė nuk i mashtron pasuesit e Tij.
   Nuk kemi nevojė pėr sqarim tė ri tė Islamit, sepse atė (Islamin) na e sqaroi Allahu nė formėn mė tė pėrkryer. Ajo pėr tė cilėn kemi nevojė ne sot ėshtė tė kemi sqarues, transmetues, thirrės tė sinqertė, ithtarė tė denjė tė sė vėrtetės dhe mbrojtės tė kėsaj feje.


Bartja e mesazhit hyjnor dhe arsyetimi para Allahut tė Madhėruar

   Transmetohet nga Kethir ibnu Kajsi, i cili ka thėnė: “Isha ulur pranė Ebu Derdasė (sahabi i njohur) nė Xhaminė e Damaskut. I erdhi njė njeri dhe i tha: “O Ebu Derda, kam ardhur te ti nga Medina, Medina e Muhamedit alejhi selam, pėr njė hadith, pėr tė cilin kam dėgjuar se e transmeton nga vetė Muhamedi alejhi selam.” Ebu Derda iu drejtua duke e pyetur: “A nuk ke ardhur pėr tregti?” Iu pėrgjigj: Jo.” “As pėr diēka tjetėr?” Iu pėrgjigj: “Jo.” Atėherė Ebu Derda tha se e kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut duke thėnė: “Kush e ndjek rrugėn nė tė cilėn ėshtė dituria, Allahu do t’ia lehtėsojė atij rrugėn pėr nė xhenet, engjėjt i vendosin krahėt e tyre mbi kėrkuesin e diturisė dhe ēdo gjė qė ėshtė nė tokė e qiej dhe peshqit nė det kėrkojnė falje tek Allahu pėr kėrkuesin e diturisė. Vlera e dijetarit ndaj tė tjerėve ėshtė e ngjashme me Hėnėn ndaj planetėve tė tjerė. Dijetarėt janė pasues tė Pejgamberėve. Pejgamberėt nuk kanė lanė pas vetes dinarė apo dėrhemė, por lanė trashėgimi diturinė. Ai i cili e merr atė, le ta marrė me tėrė qenien e tij.”
   Pra, thirrėsit e vėrtetė nė rrugėn e Allahut janė ata tė cilėt ecin pas gjurmėve tė Muhamedit alejhi selam kur thėrrasin nė tė mirėn dhe udhėzimin e njerėzimit nė rrugėn e drejtė. Thirrėsi pėr nė rrugėn e Allahut nuk duhet tė brengoset pėr atė se a e dėgjojnė dhe pranojnė njerėzit thirrjen e tij apo e refuzojnė atė. Thirrėsi nė rrugėn e Allahut duhet tė shpenzojė ēdo gjė qė ėshtė e mundur dhe me angazhimin e tij t’i tėrheqė apo joshė tė tjerėt pėr nė thirrjen e Allahut (Islamin).
   Kurani Fisnik ka folur pėr reagimet e shumė atyre qė u ėshtė thėnė t’ua paraqesin shumė Islamin atyre njerėzve, qė nga qėndrimet e tyre tė mėhershme ėshtė vėrtetuar se ata nuk do tė besojnė kurrė. Kurani hedh dritė tė qartė mbi llojin e pėrgjegjėsisė sė thirrėsit nė rrugėn e Allahut, duke ia pėrcaktuar atij qėndrimin e qartė. Thotė Allahu i Madhėrishėm nė Kuran: “Dhe kur njė grup prej tyre tha: “Pėrse i predikoni njė populli tė cilin Allahu shpejt do ta shkatėrrojė apo ndėshkojė me dėnim tė ashpėr?” (Predikuesit) thanė: “Qė tė jemi tė liruar nga detyra dhe faji para Zotit tuaj dhe mbase mund t’i frikėsohen Allahut.” (El A’raf, 164)  

 

Mysli Zymberi
9.5.2008

                                                      www.klubikulturor.com