Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Jetimi

   Falėnderimi i takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu, s'ka kush e humb dhe kė e largon Allahu nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė, dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij.
Fillimisht, le tė sqarojmė se ēfarė kuptohet me termin jetim nė terminologjinė islame.
Jetim, sipas jurisprudencės islame, ėshtė ai fėmijė tė cilit i ka vdekur babai dhe nuk ka arritur ende moshėn e pjekurisė.
Ky sqarim ėshtė i nevojshėm sepse shumė njerėz mendojnė se jetim ėshtė ai fėmijė qė nuk ka njėrin nga prindėrit, qoftė nėnėn, babain apo tė dy.
Ibnu Sukiti ka thėnė: “Jetim te njerėzit ėshtė ai qė nuk ka baba (pėr arsye se ai ėshtė burimi material i tij), ndėrsa te kafshėt ėshtė ajo kafshė qė nuk ka nėnė (sepse qumėshti vjen prej nėnės).”


Pėrkujdesja pėr jetimin

Pėrkujdesja pėr jetimin dhe sjellja mirė me tė ėshtė njė ēėshtje pėr tė cilėn nxit dhe porosit Islami. Njerėzve tė tillė, Allahu i Madhėruar u ka premtuar xhenetin. Islami na ndalon ta keqtrajtojmė jetimin dhe argumentet nga Kurani dhe Suneti pėr kėtė janė tė shumta, si pėr shembull:
“Bonjakėve (jetimėve) jepuani pasurinė e tyre (kur tė rriten) dhe mos e ndėrroni tė pastrin (mallin tuaj qė e keni hallall) me tė ndytin (me haramin), e mos e hani pasurinė e tyre (tė pėrzier) me pasurinė tuaj, se ky ėshtė mėkat i madh.” (Kuran, En-Nisa: 2)

“Adhurojeni Allahun e mos i shoqėroni Atij asnjė send, silluni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve, ndaj fqinjit tė afėrt, ndaj fqinjit tė largėt, ndaj shokut pranė vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve. Allahu nuk e do atė qė ėshtė kryelartė dhe atė qė lavdėrohet.”
(Kuran, En-Nisa: 36)

“Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: “Po t’i ndihmoni nė punėt e tyre, ėshtė mė mirė. E, nėse i pėrzieni (pasurinė e tyre me tuajėn), ata janė vėllezėrit tuaj. Allahu di tė dallojė qėllimkeqin nga qėllimmirin. E, sikur tė dėshironte Allahu, do t’ju rėndonte. Allahu ėshtė mė i Fuqishmi, mė i Urti." (Kuran, El-Bekare: 220)

“A e ke parė ti (a e sheh) atė qė pėrgėnjeshtron pėrgjegjėsinė dhe
llogarinė nė botėn tjetėr? Po ai ėshtė qė e pėrzė nė mėnyrė tė vrazhdė bonjakun.”
(Kuran, El-Maun: 1-2)

“Pra, mos e pėrul jetimin!” (Kuran, Ed-Duha: 9)

I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Unė dhe kujdestari (i mirė) i jetimit do tė jemi sė bashku nė xhenet kėshtu”, duke bėrė me shenjė me gishtin tregues dhe atė tė mesėm." (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)


Kushtet e pėrkujdesjes pėr jetimin

Nuk ka ndonjė kusht pėr kėtė pėrkujdesje pėrveē drejtėsisė dhe bamirėsisė si dhe qė tė mos i bėhet padrejtėsi jetimit. Allahu ua ka tėrhequr vėrejtjen me njė dėnim tė dhimbshėm atyre qė hanė pasurinė e jetimit pa tė drejtė, siē ka thėnė i Lartėsuari: “Ata qė e hanė pa tė drejtė pasurinė e jetimėve, nė tė vėrtetė ata hanė atė qė mbush barkun e tyre zjarr dhe do tė futen nė zjarrin e xhehenemit." (Kuran, En-Nisa: 10)
Nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmetohet se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: -Largohuni nga shtatė mėkate shkatėrruese!
-Cilat janė ato?- pyetėn njerėzit.
Tha: -Bėrja shok Allahut, magjia, mbytja nė mėnyrė mizore, ngrėnia e kamatės, ngrėnia e pasurisė sė jetimit, ikja nga fushėbeteja, dhe shpifja pėr gratė besimtare tė ndershme dhe tė mbrojtura nga mėkatet. (Buhariu)
Kur zbriti ky ajet: “Mos iu afroni pasurisė sė jetimit derisa ai tė arrijė pjekurinė, (mund t’i afroheni) vetėm nė mėnyrė mė tė mirė.” (Kuran, El-Enam: 152), dhe ajeti: “Ata qė e hanė pa tė drejtė pasurinė e jetimėve, nė tė vėrtetė ata hanė atė qė mbush barkun e tyre zjarr dhe do tė futen nė zjarrin e xhehenemit.” (Kuran, En-Nisa: 10), Ibnu Abasi tha: “U larguan njerėzit nga pasuria dhe ushqimi i jetimit dhe u bė e vėshtirė pėr muslimanėt, prandaj u ankuan tek i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, e pastaj zbriti ajeti: “Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: “Po t’i ndihmoni nė punėt e tyre, ėshtė mė mirė. E, nėse i pėrzieni (pasurinė e tyre me tuajėn), ata janė vėllezėrit tuaj. Allahu di tė dallojė qėllimkeqin nga qėllimmirin. E, sikur tė dėshironte Allahu, do t’ju rėndonte. Allahu ėshtė mė i Fuqishmi, mė i Urti." (Kuran, El-Bekare: 220) (Shėnon Nesaiu)
Pasanikut nuk i takon tė hajė nga pasuria e jetimit. Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se ajeti: “Kush ėshtė i pasur, le tė ruhet (shfrytėzimit tė pasurisė tė jetimėve), e kush ėshtė i varfėr, le tė hajė me maturi.” (Kuran, En-Nisa: 6), ka zbritur pėr kujdestarin e jetimit, i cili kujdeset pėr jetimin dhe pėr pasurinė e tij. Nėse kujdestari ėshtė i varfėr, i lejohet tė hajė prej asaj pasurie me maturi. (Buhariu)


Pėrkufizimi i jetimit

Nė jurisprudencėn islame, fėmija konsiderohet jetim derisa tė arrijė moshėn e pjekurisė. Pra, tė qenėt jetim ndėrpritet pas futjes nė fazėn e pubertetit, siē ka ardhur nė hadith: "Nuk ka jetim pas moshės sė pjekurisė (pubertetit)." (Ebu Davudi)
Pas kėsaj moshe dikush mund tė quhet jetim nė mėnyrė metaforike, siē e kanė quajtur tė Dėrguarin e Allahut “jetimi i Ebi Talibit”, pėr arsye se ai ėshtė kujdesur pėr tė.
Pra, me arritjen e moshės sė pjekurisė, fėmija nuk konsiderohet mė jetim dhe nėse ndihmohet pas kėsaj moshe, kjo ndihmė konsiderohet thjesht sadaka (lėmoshė) pėr arsye se ai ėshtė i varfėr dhe jo sepse ėshtė jetim.
Ndėrsa sa i pėrket vajzės, disa dijetarė kanė thėne se mbetet nėn pėrkujdesje derisa tė martohet, duke argumentuar me ajetin kuranor: "Provoni bonjakėt derisa tė bėhen pėr martesė, e nėse vėreni te ta pjekuri, atėherė dorėzojuni atyre pasurinė e tyre." (Kuran, En-Nisa: 6)
Mirėpo, Allahu e di mė sė miri, ky ajet aludon se pasuria u dorėzohet atyre kur tė arrijnė moshėn e pjekurisė e jo se tė qenėt jetim vazhdon pas pjekurisė.


Pėrkujdesja edukative

Me pėrkujdesje nuk ėshtė pėr qėllim vetėm aspekti material, pasi ēėshtja e besimit dhe edukimi i fėmijės nė frymėn e shėndoshė islame ėshtė gjėja kryesore dhe mė e rėndėsishme, nga e cila nuk pėrjashtohet as jetimi, i cili duhet tė edukohet nė harmoni me rregullat e jurisprudencės islame.
Transmetohet se Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, pa njė jetim tė veshur me kėmishė prej mėndafshi dhe tha: “Mos u vishni atyre mėndafsh.” Ibnu Tejmija shton: “Pėr arsye se njė gjė tė cilėn Allahu ia ka ndaluar burrit, ia ka ndaluar qė t'ia mundėsojė edhe fėmijės.”
Pėrkujdesja edukative pėrfshin disa gjėra:

Tė ndjerit dhimbje dhe dashuri pėr jetimin

Nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmetohet se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, e puthi Hasanin dhe pranė tij ishte ulur El-Akra Ibnu Habis Et-Temimi, i cili i tha: “Unė kam dhjetė fėmijė dhe kurrė nuk e kam puthur asnjėrin prej tyre.” I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, e shikoi njėherė e pastaj i tha: "Kush nuk mėshiron, nuk mėshirohet." (Ebu Davudi)
Usame Ibnu Zejdi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, mė merrte dhe mė ulte nė prehėr dhe Hasanin e ulte nė anėn tjetėr, pastaj na bashkonte dhe thoshte: "O Allah, mėshiroji kėta tė dy, se unė i mėshiroj." Dhe nė njė transmetim tjetėr: "O Allah, me tė vėrtet unė i dua kėta tė dy, pra duaji edhe Ti." (Bejhakiu)

Tė lėmuarit e kokės sė jetimit

Nga Ebi Umame, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmetohet se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kush lėmon kokėn e jetimit dhe nuk e lėmon atė vetėm se pėr hir tė Allahut, do tė ketė shpėrblim pėr ēdo qime floku qė ka lėmuar. E, kush sillet mirė me jetimen apo jetimin qė ka nėn pėrkujdesje, do tė jemi sė bashku nė xhenet sikurse kėta dy gishta”, duke bėrė me shenjė me gishtin tregues dhe atė tė mesėm." (Ahmedi)

Tė gėzuarit e tyre dhe tė bėrit shaka me ta

I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, bėnte shaka me fėmijėt dhe jetimėt. Kur Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ishte i vogėl, i tha: "O pronari i dy veshėve." (Ebu Davudi)
Gjithashtu, i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, i hodhi ujė nė fytyrė Mahmud Ibni Er-Rebit prej pusit tė tyre. (Transmeton Buhariu)
Enes Ibn Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, vinte te ne dhe unė kisha njė vėlla mė tė vogėl me nofkėn Ebu Umejr. Ai kishte njė negėr (lloj zogu), me tė cilin luante, por ai ngordhi. Njė ditė prej ditėsh erdhi i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, dhe e pa vėllanė tim tė mėrzitur. Ai pyeti ēfarė halli ka dhe i thanė se i ka ngordhur zogu. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, i tha: "O Ebu Umejr, ēfarė bėri nugejri?" (Ebu Davudi)

Kujdesi qė t'ua mėsojmė tė mirėn

Qė porosia e kujdesit pėr jetimin tė dėrgohet nė vend, kujdestari i jetimit duhet tė pėrpiqet t'ia mėsojė atij diturinė e dobishme, pėr tė cilėn na ka porositur i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, duke thėnė: "Vėrtetė Allahu e ka pėrfunduar suren El-Bekare me dy ajete. M’i dha ato prej thesarit tė Tij, i cili ėshtė nėn Arsh. Pra, mėsojini ato dhe mėsojuani grave dhe fėmijėve tuaj, sepse ato janė namaz, Kuran dhe dua." (Darimiu)
Transmeton Ibn Ebi Shejbe, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, e mėsonte njė fėmijė nga bijtė e Abdul Mutalibit qė kur tė mėsonte tė fliste mirė, tė thoshte shtatė herė fjalėn e Allahut tė Lartėsuar: “Dhe thuaj: "Falėnderuar qoftė Allahu, i cili nuk pati fėmijė dhe nuk ka pėr Tė shok nė sundim." (Kuran, El-Isra: 111)
Ali Ibėn Husejni u mėsonte fėmijėve: “Thuaj: “Besova Allahun dhe mohova tabutin.” (Tagut quhet ēdokush qė adhurohet pėrveē Allahut e ėshtė i kėnaqur me atė adhurim.)
Disa nga selefu sahih (tė parėt tanė tė mirė) u mėsonin fėmijėve fjalėn: “LA ILAHE IL ALLAH” (nuk ka tė adhuruar tjetėr me tė drejtė pėrveē Allahut).
Fėmija duhet tė mėsohet qė tė ketė besim nė vetvete dhe tė mėsojė me kohė ndonjė zanat ose tregtinė. Kjo pra ėshtė prej gjėrave qė kujdestari duhet t’u kushtojė rėndėsi, qė t’ia mėsojė jetimit. Transmeton Ebu Davudi, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, pa njė fėmijė qė nuk dinte ta rripte qengjin dhe i tha: “Largohu pak, qė tė tė mėsoj.” Dhe e futi dorėn e tij mes lėkurės dhe mishit duke e shtyrė, derisa arriti nė sqetull, pastaj vazhdoi rrugėn.

Ruajtja e tyre nga ēdo gjė qė ua prish mendjen

Transmeton Ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, bėnte kėtė lutje pėr nipat e tij, Hasanin dhe Husejnin, dhe thoshte se babai juaj, Ibrahimi, e bėnte kėtė lutje pėr Ismailin dhe Is’hakun: "Lus Allahun qė t`ju mbrojė me Fjalėt e Tij tė plota nga ēdo shejtan, nga ēdo dyshim (e keqe) i tij dhe prej ēdo syri tė keq." (Transmeton Buhariu)
Gjithashtu, nuk duhet ta nxjerrim fėmijėn jashtė shtėpisė nė kohėn kur shpėrndahen shejtanėt, qė tė mos i bėjnė dėm. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Futni fėmijėt brenda nė mbrėmje, sepse xhinėt nė kėtė kohė shpėrndahen dhe rrėmbejnė." (Transmeton Buhariu)
Dhe nė hadithin tė cilin e transmeton Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kur tė vijė mbrėmja, futni fėmijėt brenda, sepse nė kėtė kohė shpėrndahen shejtanėt. E pasi tė kalojė njė orė, atėherė lejojini ata." (Transmeton Buhariu)

Pėrmirėsimi i sjelljeve tė fėmijėve

Besimtari nuk dyshon te rėndėsia dhe efekti i duasė nė pėrmirėsimin e fėmijės dhe tė sjelljeve tė tij, me tė cilėn selefu salih i kanė porositur pėrgjegjėsit e fėmijėve. Ėshtė ankuar njėri pėr birin e tij te Talha Ibn Musarrifi dhe ai i tha: “Kėrko ndihmė me kėtė ajet: "Zoti im, mė inspiro mua qė tė falėnderoj pėr tė mirėn Tėnde qė ma dhurove mua dhe prindėrve tė mi, qė tė bėj vepra tė mira qė i pėlqen Ti dhe m'i bėj tė mirė pasardhėsit e mi.” (Kuran, El-Ahkafė: 15)
Metoda mė e mirė pėr pėrmirėsimin e sjelljeve tė fėmijėve ėshtė afrimi dhe luajtja me ta, nė mėnyrė qė tė arrihet qėllimi i synuar.
Transmeton Imam Ahmedi, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, shkoi te disa shokė tė tij, tė cilėt e kishin ftuar pėr tė ngrėnė. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, u ndal para tyre, derisa Husejni luante me disa fėmijė. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, deshi ta kapte atė, ndėrsa ai filloi tė kėrcente andej-kėndej. I Dėrguari i All, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, luante dhe qeshte me tė derisa e kapi.

Qortimi i tyre
Nėse fėmijėt bėjnė ndonjė tė keqe, kanė ardhur argumente edhe pėr qortimin e tyre. Umer ibnu Ebi Selemi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Isha fėmijė dhe nėn mbikėqyrjen e tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, nė shtėpinė e tij. Njė herė, para se t'ia fillonim ushqimit, zgjata dorėn nė njė enė, por i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, mė tha: “O djalosh, thuaj 'Bismilah', pėrmende emrin e Allahut, ha me dorėn e djathtė dhe ha para vetes.” (Muttefekun alejhi)
Ndėrsa rrahja nuk ėshtė metodė nga e cila mund tė kemi dobi nė kėtė aspekt, sidomos pėr arsye shumė tė vogla. Rrahja ėshtė mjet edukimi, mirėpo ėshtė mjeti i fundit. Ėshtė transmetuar nga Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se pėr edukimin e jetimit ajo ka thėnė: “Unė e rrah jetimin derisa tė pėrmirėsohet.” Ndėrsa Imam Ahmedi thotė: “Jetimi rrihet lehtė.”
Omer ibn Abdulazizi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, dėrgoi mesazh nėpėr qytete qė mėsuesi tė mos e rrahė nxėnėsin mė shumė se tri herė radhazi, pėr arsye se kjo i shkakton probleme fėmijės. Ndėrsa kur ėshtė pyetur Imam Ahmedi pėr rrahjen e fėmijės nga ana e mėsuesit, ka thėnė: “E rrah sipas madhėsisė sė gabimit qė ka bėrė. E nėse fėmija ėshtė i vogėl, atėherė nuk rrihet.”
Dhe sė fundi, e lusim Allahun qė t’i udhėzojė gjithė muslimanėt!
Paqja dhe bekimi qofshin tė Dėrguarin Muhamed dhe mbi shokėt e tij nė pėrgjithėsi!

 


Husjen Serraxh
Pėrktheu: Hasim Krasniqi
22.2.2008

                                                      www.klubikulturor.com