Falėnderimi i
takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij
falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga
Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave
tona. Kė e udhėzon Allahu, s'ka kush e humb dhe kė
e largon Allahu nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e
udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē
Allahut, i Cili ėshtė Njė, dhe dėshmoj se Muhamedi
ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij.
Fillimisht, le tė sqarojmė se ēfarė kuptohet me
termin jetim nė terminologjinė islame.
Jetim, sipas jurisprudencės islame, ėshtė ai
fėmijė tė cilit i ka vdekur babai dhe nuk ka
arritur ende moshėn e pjekurisė.
Ky sqarim ėshtė i nevojshėm sepse shumė njerėz
mendojnė se jetim ėshtė ai fėmijė qė nuk ka njėrin
nga prindėrit, qoftė nėnėn, babain apo tė dy.
Ibnu Sukiti ka thėnė: Jetim te njerėzit ėshtė ai
qė nuk ka baba (pėr arsye se ai ėshtė burimi
material i tij), ndėrsa te kafshėt ėshtė ajo
kafshė qė nuk ka nėnė (sepse qumėshti vjen prej
nėnės).
Pėrkujdesja pėr jetimin
Pėrkujdesja pėr jetimin dhe sjellja mirė me tė
ėshtė njė ēėshtje pėr tė cilėn nxit dhe porosit
Islami. Njerėzve tė tillė, Allahu i Madhėruar u ka
premtuar xhenetin. Islami na ndalon ta
keqtrajtojmė jetimin dhe argumentet nga Kurani dhe
Suneti pėr kėtė janė tė shumta, si pėr shembull: Bonjakėve (jetimėve) jepuani pasurinė e
tyre (kur tė rriten) dhe mos e ndėrroni tė
pastrin (mallin tuaj qė e keni hallall) me
tė ndytin (me haramin), e mos e hani
pasurinė e tyre (tė pėrzier) me pasurinė
tuaj, se ky ėshtė mėkat i madh. (Kuran, En-Nisa:
2)
Adhurojeni Allahun e mos i shoqėroni Atij asnjė
send, silluni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve,
ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve, ndaj fqinjit tė
afėrt, ndaj fqinjit tė largėt, ndaj shokut pranė
vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve.
Allahu nuk e do atė qė ėshtė kryelartė dhe atė qė
lavdėrohet. (Kuran, En-Nisa: 36)
Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: Po ti
ndihmoni nė punėt e tyre, ėshtė mė mirė. E, nėse i
pėrzieni (pasurinė e tyre me tuajėn), ata
janė vėllezėrit tuaj. Allahu di tė dallojė
qėllimkeqin nga qėllimmirin. E, sikur tė
dėshironte Allahu, do tju rėndonte. Allahu ėshtė
mė i Fuqishmi, mė i Urti." (Kuran, El-Bekare:
220)
A e ke parė ti (a e sheh) atė qė
pėrgėnjeshtron pėrgjegjėsinė dhe
llogarinė nė botėn tjetėr? Po ai ėshtė qė e pėrzė
nė mėnyrė tė vrazhdė bonjakun. (Kuran, El-Maun:
1-2)
Pra, mos e pėrul jetimin! (Kuran, Ed-Duha:
9)
I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e
Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: Unė dhe
kujdestari (i mirė) i jetimit do tė jemi sė bashku
nė xhenet kėshtu, duke bėrė me shenjė me
gishtin tregues dhe atė tė mesėm." (Transmeton
Buhariu dhe Muslimi)
Kushtet e pėrkujdesjes pėr jetimin
Nuk ka ndonjė kusht pėr kėtė pėrkujdesje pėrveē
drejtėsisė dhe bamirėsisė si dhe qė tė mos i bėhet
padrejtėsi jetimit. Allahu ua ka tėrhequr
vėrejtjen me njė dėnim tė dhimbshėm atyre qė hanė
pasurinė e jetimit pa tė drejtė, siē ka thėnė i
Lartėsuari: Ata qė e hanė pa tė drejtė
pasurinė e jetimėve, nė tė vėrtetė ata hanė atė qė
mbush barkun e tyre zjarr dhe do tė futen nė
zjarrin e xhehenemit." (Kuran, En-Nisa: 10)
Nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
transmetohet se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: -Largohuni
nga shtatė mėkate shkatėrruese!
-Cilat janė ato?- pyetėn njerėzit.
Tha: -Bėrja shok Allahut, magjia, mbytja nė
mėnyrė mizore, ngrėnia e kamatės, ngrėnia e
pasurisė sė jetimit, ikja nga fushėbeteja, dhe
shpifja pėr gratė besimtare tė ndershme dhe tė
mbrojtura nga mėkatet. (Buhariu)
Kur zbriti ky ajet: Mos iu afroni pasurisė sė
jetimit derisa ai tė arrijė pjekurinė, (mund
ti afroheni) vetėm nė mėnyrė mė tė mirė.
(Kuran, El-Enam: 152), dhe ajeti: Ata qė e
hanė pa tė drejtė pasurinė e jetimėve, nė tė
vėrtetė ata hanė atė qė mbush barkun e tyre zjarr
dhe do tė futen nė zjarrin e xhehenemit.
(Kuran, En-Nisa: 10), Ibnu Abasi tha: U larguan
njerėzit nga pasuria dhe ushqimi i jetimit dhe u
bė e vėshtirė pėr muslimanėt, prandaj u ankuan tek
i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e
Allahut qoftė mbi tė, e pastaj zbriti ajeti:
Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: Po ti
ndihmoni nė punėt e tyre, ėshtė mė mirė. E, nėse i
pėrzieni (pasurinė e tyre me tuajėn), ata
janė vėllezėrit tuaj. Allahu di tė dallojė
qėllimkeqin nga qėllimmirin. E, sikur tė
dėshironte Allahu, do tju rėndonte. Allahu ėshtė
mė i Fuqishmi, mė i Urti." (Kuran, El-Bekare:
220) (Shėnon Nesaiu)
Pasanikut nuk i takon tė hajė nga pasuria e
jetimit. Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
thotė se ajeti: Kush ėshtė i pasur, le tė ruhet (shfrytėzimit
tė pasurisė tė jetimėve), e kush ėshtė i varfėr,
le tė hajė me maturi. (Kuran, En-Nisa: 6), ka
zbritur pėr kujdestarin e jetimit, i cili kujdeset
pėr jetimin dhe pėr pasurinė e tij. Nėse
kujdestari ėshtė i varfėr, i lejohet tė hajė prej
asaj pasurie me maturi. (Buhariu)
Pėrkufizimi i jetimit
Nė jurisprudencėn islame, fėmija konsiderohet
jetim derisa tė arrijė moshėn e pjekurisė. Pra, tė
qenėt jetim ndėrpritet pas futjes nė fazėn e
pubertetit, siē ka ardhur nė hadith: "Nuk ka
jetim pas moshės sė pjekurisė (pubertetit)."
(Ebu Davudi)
Pas kėsaj moshe dikush mund tė quhet jetim nė
mėnyrė metaforike, siē e kanė quajtur tė Dėrguarin
e Allahut jetimi i Ebi Talibit, pėr arsye se ai
ėshtė kujdesur pėr tė.
Pra, me arritjen e moshės sė pjekurisė, fėmija nuk
konsiderohet mė jetim dhe nėse ndihmohet pas kėsaj
moshe, kjo ndihmė konsiderohet thjesht sadaka (lėmoshė)
pėr arsye se ai ėshtė i varfėr dhe jo sepse ėshtė
jetim.
Ndėrsa sa i pėrket vajzės, disa dijetarė kanė
thėne se mbetet nėn pėrkujdesje derisa tė martohet,
duke argumentuar me ajetin kuranor: "Provoni
bonjakėt derisa tė bėhen pėr martesė, e nėse
vėreni te ta pjekuri, atėherė dorėzojuni atyre
pasurinė e tyre." (Kuran, En-Nisa: 6)
Mirėpo, Allahu e di mė sė miri, ky ajet aludon se
pasuria u dorėzohet atyre kur tė arrijnė moshėn e
pjekurisė e jo se tė qenėt jetim vazhdon pas
pjekurisė.
Pėrkujdesja edukative
Me pėrkujdesje nuk ėshtė pėr qėllim vetėm aspekti
material, pasi ēėshtja e besimit dhe edukimi i
fėmijės nė frymėn e shėndoshė islame ėshtė gjėja
kryesore dhe mė e rėndėsishme, nga e cila nuk
pėrjashtohet as jetimi, i cili duhet tė edukohet
nė harmoni me rregullat e jurisprudencės islame.
Transmetohet se Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, pa njė jetim tė veshur me kėmishė prej
mėndafshi dhe tha: Mos u vishni atyre mėndafsh.
Ibnu Tejmija shton: Pėr arsye se njė gjė tė cilėn
Allahu ia ka ndaluar burrit, ia ka ndaluar qė t'ia
mundėsojė edhe fėmijės.
Pėrkujdesja edukative pėrfshin disa gjėra:
Tė ndjerit dhimbje dhe dashuri pėr jetimin
Nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
transmetohet se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, e puthi Hasanin
dhe pranė tij ishte ulur El-Akra Ibnu Habis Et-Temimi,
i cili i tha: Unė kam dhjetė fėmijė dhe kurrė nuk
e kam puthur asnjėrin prej tyre. I Dėrguari i
Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi
tė, e shikoi njėherė e pastaj i tha: "Kush nuk
mėshiron, nuk mėshirohet." (Ebu Davudi)
Usame Ibnu Zejdi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
thotė: I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja
e Allahut qoftė mbi tė, mė merrte dhe mė ulte nė
prehėr dhe Hasanin e ulte nė anėn tjetėr, pastaj
na bashkonte dhe thoshte: "O Allah, mėshiroji
kėta tė dy, se unė i mėshiroj." Dhe nė njė
transmetim tjetėr: "O Allah, me tė vėrtet unė i
dua kėta tė dy, pra duaji edhe Ti." (Bejhakiu)
Tė lėmuarit e kokės sė jetimit
Nga Ebi Umame, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
transmetohet se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė:
"Kush lėmon kokėn e jetimit dhe nuk e lėmon atė
vetėm se pėr hir tė Allahut, do tė ketė shpėrblim
pėr ēdo qime floku qė ka lėmuar. E, kush sillet
mirė me jetimen apo jetimin qė ka nėn pėrkujdesje,
do tė jemi sė bashku nė xhenet sikurse kėta dy
gishta, duke bėrė me shenjė me gishtin
tregues dhe atė tė mesėm." (Ahmedi)
Tė gėzuarit e tyre dhe tė bėrit shaka me ta
I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e
Allahut qoftė mbi tė, bėnte shaka me fėmijėt dhe
jetimėt. Kur Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
ishte i vogėl, i tha: "O pronari i dy veshėve."
(Ebu Davudi)
Gjithashtu, i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe
paqja e Allahut qoftė mbi tė, i hodhi ujė nė
fytyrė Mahmud Ibni Er-Rebit prej pusit tė tyre.
(Transmeton Buhariu)
Enes Ibn Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
thotė: I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja
e Allahut qoftė mbi tė, vinte te ne dhe unė kisha
njė vėlla mė tė vogėl me nofkėn Ebu Umejr. Ai
kishte njė negėr (lloj zogu), me tė cilin luante,
por ai ngordhi. Njė ditė prej ditėsh erdhi i
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qoftė mbi tė, dhe e pa vėllanė tim tė mėrzitur. Ai
pyeti ēfarė halli ka dhe i thanė se i ka ngordhur
zogu. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e
Allahut qoftė mbi tė, i tha: "O Ebu Umejr,
ēfarė bėri nugejri?" (Ebu Davudi)
Kujdesi qė t'ua mėsojmė tė mirėn
Qė porosia e kujdesit pėr jetimin tė dėrgohet nė
vend, kujdestari i jetimit duhet tė pėrpiqet t'ia
mėsojė atij diturinė e dobishme, pėr tė cilėn na
ka porositur i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe
paqja e Allahut qoftė mbi tė, duke thėnė:
"Vėrtetė Allahu e ka pėrfunduar suren El-Bekare me
dy ajete. Mi dha ato prej thesarit tė Tij, i cili
ėshtė nėn Arsh. Pra, mėsojini ato dhe mėsojuani
grave dhe fėmijėve tuaj, sepse ato janė namaz,
Kuran dhe dua." (Darimiu)
Transmeton Ibn Ebi Shejbe, se i Dėrguari i
Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi
tė, e mėsonte njė fėmijė nga bijtė e Abdul
Mutalibit qė kur tė mėsonte tė fliste mirė, tė
thoshte shtatė herė fjalėn e Allahut tė Lartėsuar:
Dhe thuaj: "Falėnderuar qoftė Allahu, i cili
nuk pati fėmijė dhe nuk ka pėr Tė shok nė sundim."
(Kuran, El-Isra: 111)
Ali Ibėn Husejni u mėsonte fėmijėve: Thuaj:
Besova Allahun dhe mohova tabutin. (Tagut quhet
ēdokush qė adhurohet pėrveē Allahut e ėshtė i
kėnaqur me atė adhurim.)
Disa nga selefu sahih (tė parėt tanė tė mirė) u
mėsonin fėmijėve fjalėn: LA ILAHE IL ALLAH (nuk
ka tė adhuruar tjetėr me tė drejtė pėrveē
Allahut).
Fėmija duhet tė mėsohet qė tė ketė besim nė
vetvete dhe tė mėsojė me kohė ndonjė zanat ose
tregtinė. Kjo pra ėshtė prej gjėrave qė kujdestari
duhet tu kushtojė rėndėsi, qė tia mėsojė jetimit.
Transmeton Ebu Davudi, se i Dėrguari i Allahut,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, pa njė
fėmijė qė nuk dinte ta rripte qengjin dhe i tha:
Largohu pak, qė tė tė mėsoj. Dhe e futi
dorėn e tij mes lėkurės dhe mishit duke e shtyrė,
derisa arriti nė sqetull, pastaj vazhdoi rrugėn.
Ruajtja e tyre nga ēdo gjė qė ua prish mendjen
Transmeton Ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e
Allahut qoftė mbi tė, bėnte kėtė lutje pėr nipat e
tij, Hasanin dhe Husejnin, dhe thoshte se babai
juaj, Ibrahimi, e bėnte kėtė lutje pėr Ismailin
dhe Ishakun: "Lus Allahun qė t`ju mbrojė me
Fjalėt e Tij tė plota nga ēdo shejtan, nga ēdo
dyshim (e keqe) i tij dhe prej ēdo syri tė
keq." (Transmeton Buhariu)
Gjithashtu, nuk duhet ta nxjerrim fėmijėn jashtė
shtėpisė nė kohėn kur shpėrndahen shejtanėt, qė tė
mos i bėjnė dėm. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Futni
fėmijėt brenda nė mbrėmje, sepse xhinėt nė kėtė
kohė shpėrndahen dhe rrėmbejnė." (Transmeton
Buhariu)
Dhe nė hadithin tė cilin e transmeton Xhabiri,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i
Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi
tė, ka thėnė: "Kur tė vijė mbrėmja, futni
fėmijėt brenda, sepse nė kėtė kohė shpėrndahen
shejtanėt. E pasi tė kalojė njė orė, atėherė
lejojini ata." (Transmeton Buhariu)
Pėrmirėsimi i sjelljeve tė fėmijėve
Besimtari nuk dyshon te rėndėsia dhe efekti i
duasė nė pėrmirėsimin e fėmijės dhe tė sjelljeve
tė tij, me tė cilėn selefu salih i kanė porositur
pėrgjegjėsit e fėmijėve. Ėshtė ankuar njėri pėr
birin e tij te Talha Ibn Musarrifi dhe ai i tha:
Kėrko ndihmė me kėtė ajet: "Zoti im, mė
inspiro mua qė tė falėnderoj pėr tė mirėn Tėnde qė
ma dhurove mua dhe prindėrve tė mi, qė tė bėj
vepra tė mira qė i pėlqen Ti dhe m'i bėj tė mirė
pasardhėsit e mi. (Kuran, El-Ahkafė: 15)
Metoda mė e mirė pėr pėrmirėsimin e sjelljeve tė
fėmijėve ėshtė afrimi dhe luajtja me ta, nė mėnyrė
qė tė arrihet qėllimi i synuar.
Transmeton Imam Ahmedi, se i Dėrguari i Allahut,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, shkoi
te disa shokė tė tij, tė cilėt e kishin ftuar pėr
tė ngrėnė. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe
paqja e Allahut qoftė mbi tė, u ndal para tyre,
derisa Husejni luante me disa fėmijė. I Dėrguari i
Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi
tė, deshi ta kapte atė, ndėrsa ai filloi tė
kėrcente andej-kėndej. I Dėrguari i All, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, luante dhe
qeshte me tė derisa e kapi.
Qortimi i tyre
Nėse fėmijėt bėjnė ndonjė tė keqe, kanė ardhur
argumente edhe pėr qortimin e tyre. Umer ibnu Ebi
Selemi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: Isha
fėmijė dhe nėn mbikėqyrjen e tė Dėrguarit tė
Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi
tė, nė shtėpinė e tij. Njė herė, para se t'ia
fillonim ushqimit, zgjata dorėn nė njė enė, por i
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qoftė mbi tė, mė tha: O djalosh, thuaj 'Bismilah',
pėrmende emrin e Allahut, ha me dorėn e djathtė
dhe ha para vetes. (Muttefekun alejhi)
Ndėrsa rrahja nuk ėshtė metodė nga e cila mund tė
kemi dobi nė kėtė aspekt, sidomos pėr arsye shumė
tė vogla. Rrahja ėshtė mjet edukimi, mirėpo ėshtė
mjeti i fundit. Ėshtė transmetuar nga Aishja,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se pėr edukimin e
jetimit ajo ka thėnė: Unė e rrah jetimin derisa
tė pėrmirėsohet. Ndėrsa Imam Ahmedi thotė:
Jetimi rrihet lehtė.
Omer ibn Abdulazizi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
dėrgoi mesazh nėpėr qytete qė mėsuesi tė mos e
rrahė nxėnėsin mė shumė se tri herė radhazi, pėr
arsye se kjo i shkakton probleme fėmijės. Ndėrsa
kur ėshtė pyetur Imam Ahmedi pėr rrahjen e fėmijės
nga ana e mėsuesit, ka thėnė: E rrah sipas
madhėsisė sė gabimit qė ka bėrė. E nėse fėmija
ėshtė i vogėl, atėherė nuk rrihet.
Dhe sė fundi, e lusim Allahun qė ti udhėzojė
gjithė muslimanėt!
Paqja dhe bekimi qofshin tė Dėrguarin Muhamed dhe
mbi shokėt e tij nė pėrgjithėsi!