Ėshtė e vėrtetė nga hadithi i Pejgamberit alejhi
selam se Duaja (lutja) ėshtė adhurim.
Transmeton Tirmidhiu 2370. Duaja ėshtė mėnyra
lidhėse nė mes robit dhe Zotit tė tij, ajo qė e
lidh muslimanin me Krijuesin. Thotė Allahu i
Lartėsuar: Zoti juaj ka thėnė: Mė thirrni Mua,
Unė ju pėrgjigjem (Gafir, 60). Allahu e ka
kushtėzuar pėrgjigjen qė vjen nga Ai me kėrkesėn
qė bėhet nga ana e robit.
Rrėnja e kėsaj foljeje ed-dua, do tė thotė tė
kėrkosh diēka, tė kėrkohet nga dikush veprimi i
njė gjėje. Kjo fjalė (ed-dua) ėshtė pėrmendur nė
Kuran nė mė shumė se nėntėdhjetė vende, prej tyre
48 herė ėshtė pėrmendur si (emėr), si p.sh. nė
ajetin 39 tė sures Ibrahim: Vėrtet, Zoti im
dėgjon dhe i pėrgjigjet lutjes. Kurse nė 44
vende ėshtė cekur si fojle, si p.sh.: ...e
Allahu me mėshirėn e Vet ju fton pėr nė xhenet,
pėr nė shpėtim (El Bekare, 221)
Kjo fjalė (ed-dua) nė Kuran ka ardhur me kuptime
tė ndryshme. Prej tyre veēojmė:
- Dua ka kuptimin adhurim, pėrulje. Thotė Allahu
i Lartėsuar: Thuaj: A pos Allahut tė
adhurojmė ēka nuk na sjell as dobi as dėm
(El-Enam, 71)
Pra, a tė adhurojmė, ti pėrulemi, ti
nėnshtrohemi dikujt tjetėr pėrpos Allahut, i cili
nuk na sjell as dobi as dėm? Gjithashtu, Allahu i
Madhėruar thotė: Mė thirrni Mua, Unė ju
pėrgjigjem (Gafir, 60)
Domethėnė: Mė adhuroni Mua dhe bėhuni tė sinqertė
nė adhurimin Tim, Unė do tė pranoj prej jush dhe
do tjua fal mėkatet tuaja.
Shpeshherė ed-dua ka ardhur nė Kuran me kėtė
kuptim, adhurim ndaj Allahut Fuqiplotė. Nė suren
El-Araf, nė ajetin 37 Allahu thotė: Ku janė
ata qė pos Zotit i lutshit? Edhe nė suren
Esh-Shuara, nė ajetin 92 thuhet: Dhe atyre u
thuhet: Ku janė ata qė i adhuronit ju?
- Dua ka kuptimin thirrje, emėrtim. Allahu
Mėshirėplotė thotė: Thirrjen e tė Dėrguarit
mos e konsideroni si thirrjen tuaj ndaj
njėri-tjetrit (En-Nur, 63)
Pra, mos e thėrrisni tė Dėrguarin siē thirrni
njėri-tjetrin. Tregon Ibn Kethiri nga Ibn Abbasi,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se njerėzit pėrpara
e thirrnin Muhamedin alejhi selam me fjalėt O
Muhamed, o Ebul Kasim. Atėherė i ndaloi Allahu
nga kjo, duke e ngritur dhe vlerėsuar tė Dėrguarin
e Tij, paqja dhe mėshira qofshin mbi tė, pėr tiu
drejtuar me fjalėt O i Dėrguar i Allahut, o
Pejgamber i Allahut Transmeton Muxhahidi dhe
Seid ibn Xhubejri.
- Dua ka kuptimin ndihmė, mbrojtje, strehim.
Thotė Allahu i Madhėruar: Thuaju: Nėse ju
vjen dėnimi nga Allahu ose ju vjen kijameti, mė
tregoni, nėse jeni tė sinqertė, a do tė thirrni kė
pos Allahut (pėr ndihmė)? (El-Enam,
40)
Pra, prej kujt kėrkoni ndihmė? Kė lutni dhe te
kush strehoheni nga kjo fatėkeqėsi qė ju godet?
Gjithashtu, Allahu i Madhėruar thotė: E kur ju
kap ju paniku (frika) nė det, i humbni
(nga kujtesa) ata qė i lutni, u mbetet vetėm Ai
(Allahu) (El-Israa, 67)
Kur keni nevojė pėr Tė, i luteni dhe kėrkoni nga
Ai mbrojtje, se vetėm Ai ėshtė qė shpėton. Ai
nė vend tė Allahut lut atė qė nuk mund ti bėjė as
dėm as dobi. Edhe kjo ėshtė ajo humbja pa mbarim.
(El-Haxhxh, 12)
- Dua ka kuptimin lutje, pyetje. Thotė Allahu i
Madhėruar: Ata thanė: Lute Zotin tėnd pėr ne
tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo (El-bekare,
68)
Pra, pyete pėr ne Zotin tėnd qė tė na sqarojė se
si ėshtė ajo lopė, ēfarė cilėsish ka, ēfarė ngjyre,
ēfarė lloji ėshtė etj.?
- Dua ka kuptimin inkurajim, ofertė pėr tė
vepruar diēka. Thotė Allahu i Lartėsuar: Ai
(Jusufi) tha: O Zoti im, burgu ėshtė mė i
dėshiruar pėr mua sesa ajo qė ma ofrojnė ato mua
(Jusuf, 33)
Domethėnė: O Zot, pėr mua mė mirė ėshtė burgimi
sesa ajo nė tė cilėn mė fton kjo grua, qė tė bėj
me tė vepra tė ndyra e tė ndaluara.
Gjithashtu thuhet nė Kuran: Allahu thėrret pėr
nė xhenet (Junus, 25)
Allahu i nxit robėrit e Tij pėr vepra tė mira, qė
tė arrijnė qėllimin final pėr tė hyrė nė xhenet.
Dhe, o populli im, ēėshtė qė unė ju thėrras
nė shpėtim, e ju mė thirrni pėr nė zjarr? (Gafir,
41)
Domethėnė: Unė po ju stimuloj pėr punė tė mira,
pėr punė tė cilat ju shpėtojnė nga dėnimi i
Allahut, ndėrsa ju mė thėrrisni dhe mė inkurajoni
pėr punė qė mė fusin nė zjarr.
- Dua ka kuptimin dėshirė. Thotė Allahu i
Lartėsuar: Pėr ata do tė ketė aty fruta dhe
ēdo gjė qė dėshirojnė. (Jasin, 57)
- Dua ka kuptimin fjalė. Thotė Allahu i
Madhėruar: Kur u erdhi atyre dėnimi Jonė,
skishin ētė thonė tjetėr vetėm tė thonė:
Vėrtet, ne ishim zullumqarė (tė pranojnė
gabimin). (El-Araf, 5)
Thotė Ibn Kethiri, Allahu e mėshiroftė: Nuk
kishin fjalė, thėnie tjetėr kur u erdhi dėnimi
pėrveēse tė pranojnė se ishin keqbėrės.
- Dua ka kuptimin kėrkesė. Thotė Allahu Fuqiplotė:
Atje do tė keni ēfarė tju dėshirojė zemra dhe
ēfarė tė kėrkoni. (Fussilet, 31)
Domethėnė: Ēfarė tė dėshironi e tė kėrkoni, do ta
gjeni para duarve tuaja.
- Dua pėrdoret edhe me kuptimin e prezencės sė
dėshmitarėve. Thotė Allahu i Lartėsuar: thirrni
(pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotat)
pos Allahut (El-Bekare, 23)
Domethėnė: Thirrini tė gjithė ata qė i keni
adhuruar pėr zota pėrveē Allahut, qė ta shohim se
ēfarė mund tju ndihmojnė nė ēėshtjet tuaja nė atė
ditė kur do tė dalin tė gjithė para Allahut,
Llogaritėsit tė shpejtė. Kėshtu thonė disa
komentues tė Kuranit dhe disa gjuhėtarė arabė.
Disa nga thirrjet (duatė) e pėrmendura nė Kuran
Thirrja e Allahut pėr robėrit e Vet: Allahu
thėrret pėr nė xhenet.
Thirrja e Pejgamberit alejhi selam: Thirr pėr
nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshillė tė
mirė.
Thirrja e besimtarėve nė Ditėn e Llogarisė: E
kush ėshtė nė rrugė mė tė mirė se ai qė thėrret nė
rrugėn e Allahut.
Thirrja e Nuhit alejhi selam: O Zoti im, unė e
thirra popullin tim natėn e ditėn.
Thirrja e jobesimtarėve: E lutja e
jobesimtarėve (drejtuar pos Zotit) nuk
ėshtė tjetėr vetėm se dėshtim (kotėsi).
Thirrja e pasuesve tė humbur: Dhe ata i bėmė
prijėsa qė thėrrasin pėr nė zjarr.
Thirrja e Iblisit (djallit): ...ai e thėrret
atė grupin e vet vetėm pėr ti bėrė banues tė
zjarrit.