I Dėrguari i Allahut ėshtė mė i miri qė ka
ekzistuar,
Prej bijve tė Ademit mbi tokė qė ka kaluar.
Si mėshirė Zoti i qiejve atė e ka dėrguar,
Tė dy mė tė rėndėsishmit pėr ti udhėzuar.
Ēdo Profeti nga njė mrekulli Zoti i ka dhuruar,
Muhamedin, Zoti im me Kuran e ka veēuar.
Dėshmoj se Allahu tė Dėrguarin e Tij e ka ndihmuar,
Me shokė tė sinqertė, tė pastėr e tė pėrkushtuar.
Tė nderuar lexues!
Muhamedi, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi
tė, ėshtė mė i zgjedhuri ndėr vėllezėrit e vet
Pejgamberė. Allahu i Lartėsuar e privilegjoi me
shumė cilėsi tė mira, si:
1. Allahu i Lartėsuar e cilėsoi lart
mendjemprehtėsinė dhe menēurinė e Muhamedit, paqja
dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė, dhe tha:
Shoku juaj (Muhamedi qė ju e njihni) nuk
ka humbur, e as qė ka devijuar (nga e vėrteta).
[Nexhm, 2]
2. Allahu i Lartėsuar e cilėsoi dėlirėsinė e
gjuhės sė Pejgamberit, paqja dhe bekimet e Allahut
qofshin mbi tė, dhe tha: Dhe ai (Muhamedi)
nuk flet nga dėshira e tij. [Nexhm, 3]
3. Allahu i Lartėsuar e vlerėsoi lart vendburimin
e pastėr tė sheriatit dhe tha: Ai (Kurani)
nuk ėshtė tjetėr pos shpallje qė i shpallet (Muhamedit).
[Nexhm, 4]
4. Allahu i Lartėsuar e cilėsoi pastėrtinė e
zemrės sė Muhamedit, paqja dhe bekimet e Allahut
qofshin mbi tė, dhe tha: Zemra (e
Muhamedit) nuk e mohoi atė qė pa (me sy).
[Nexhm, 11]
5. Allahu i Lartėsuar e cilėsoi shikimin e
Pejgamberit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin
mbi tė, duke thėnė: Shikimi (i Muhamedit)
as nuk lakoi e as nuk tejkaloi. [Nexhm, 17]
6. Allahu i Lartėsuar i cilėsoi sahabėt e
Muhamedit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi
tė, duke thėnė: ...e ata (sahabėt) qė
janė me tė (Muhamedin) janė tė ashpėr
kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet
vete, ti i sheh teksa pėrulen (nė rukuė),
duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde).
[Feth, 29]
7. Allahu i Lartėsuar e cilėsoi lart moralin e tė
Dėrguarit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi
tė, duke thėnė: Vėrtet, ti je nė njė shkallė
tė lartė tė moralit! [Kalem, 4]
8. Allahu e cilėsoi lart pastėrtinė e davetit (thirrjes)
islame duke i thėnė: Thuaj (o Muhamed): Kjo ėshtė rruga ime,
e vėnė nė fakte tė qarta, e qė unė thėrras tek
Allahu, unė dhe ai qė vjen pas meje. [Jusuf,
108]
Allahu i Lartėsuar me tetė cilėsitė e
lartpėrmendura tėrheq vėmendjen e tė menēurit te
Muhamedi, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi
tė, personaliteti dhe figura mė madhėshtore e
njerėzimit, pėr tė cilin edhe jomuslimanėt
shprehėn mendimet mė pozitive, por pėr ne
besimtarėt fjalėt e Allahut janė tė parat dhe tė
fundit qė vlerėsojnė lart bėmat e Muhamedit. Le tė
meditojmė sė bashku pėr vlerėsimet e larta tė
Allahut mbi shėmbėlltyrėn e njerėzimit, Muhamedin.
Mendjemprehtėsia (menēuria), dėlirėsia e gjuhės,
pastėrtia e sheriatit, pastėrtia e zemrės,
largpamėsia, shokėt, morali i lartė dhe nė fund
thirrja e pastėr i kanė dhėnė prioritet shtrirjes
sė Islamit nė tė katėr anėt e botės. Kėtė e bėri i
Dėrguari i Allahut, Muhamedi, paqja dhe bekimet e
Allahut qofshin mbi tė, me dėlirėsinė e brendshme
shpirtėrore, me kthjelltėsinė e jashtme vepruese
dhe me programin transparent hyjnor.
Kulturėdashėsit po tallen me tė Dėrguarin
Muhamed!
Tė gjithė jeni nė dijeni pėr ofendimet dhe talljet
qė po bėhen nga njė botė e qytetėruar e
moderne ndaj mė tė dashurit tonė, Muhamedit. Njė
ripublikim i kėtillė dėshmon pėr urrejtjen dhe
paturpėsinė e njė bote tė civilizuar, pėr
poshtėrsitė e akumuluara nė brendėsinė e kėtyre
popujve. Kėto akuza dhe shpifje kanė njė
parahistori, pėr kėtė na tregon Kurani. Muhamedi u
vlerėsua si i ēmendur, magjistar, rrenės.
Dhe ata thanė: O ti (Muhamed), qė tu
shpall pėrkujtimi (Kurani), me tė vėrtetė
ti je ēmendur! [Hixhr, 6]
Ja, ashtu pra, edhe atyre qė ishin mė parė nuk u
erdhi i Dėrguar e qė nuk i thanė: Ėshtė magjistar
ose ėshtė i ēmendur! [Dharijatė, 52]
Ata (idhujtarėt) habiten, ngase u erdhi
Pejgamberi nga mesi i tyre, e jobesimtarėt thanė:
Ky ėshtė magjistar, rrenės. [Sad, 4]
Idhujtarėt ishin mėsuesit e parė tė botės sė sotme
demagogjike, qė nė emėr tė lirisė sė tė shprehurit
pėrqeshin mė tė madhin e njerėzimit, nė emėr tė
asgjėsė provokojnė ndjenjat e tė gjithė
muslimanėve.
Kush po kurdis provokacione?
Ata qė nuk e besojnė drejt Krijuesin e vet nuk
kanė vlera morali; tė Dėrguarit e Allahut i
injorojnė, i etiketojnė, i akuzojnė, i vrasin dhe
i pėrgėnjeshtrojnė. Kėta janė ata qė dėshirojnė ta
fikin dritėn e Allahut tė Lartėsuar. Ata duan ta shuajnė dritėn e Allahut me gojėt
e tyre, po Allahu e plotėson (e pėrhap)
dritėn e vet, edhe pse e urrejnė jobesimtarėt.
[Saff, 8]
Tė dashur vėllezėr!
Unė jam shumė i sigurt, po edhe ju binduni, se
drita e Allahut nuk shuhet. Ai (Allahu) ėshtė qė e dėrgoi tė
Dėrguarin e Vet (Muhamedin) me udhėzim tė
qartė e fe tė vėrtetė pėr ta bėrė mbizotėrues mbi
tė gjitha fetė, edhe pse idhujtarėt e urrejnė.
[Saff, 9]
Tė nderuar!
Thojuni tė pafeve, idhujtarėve, tė pavlerėve, tė
gjithė atyre qė ushqehen me urrejtje e poshtėrsi,
se ju jeni ata tė cilėt do tė shuheni dhe do ta
humbni betejėn. Sigurisht se ju jeni ata qė do tė
dėmtoheni moralisht dhe materialisht, do tė jeni
ju ata qė do tė shpėrbleheni me medaljen e
mallkimit.
Jeni tė sigurt nė humbje, ashtu siē humbėn Ebu
Xhehli, Ebu Lehebi dhe para tyre Faraoni e Karuni,
populli Ad dhe Themud. Allahu i Lartėsuar thotė:
E ska dyshim se ata janė tė cilėt e fyejnė
Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ata i ka mallkuar
Allahu nė dynja e nė ahiret dhe pėr ta ka
pėrgatitur njė dėnim tė dhembshėm. [Ahzabė,
57]
E ska dyshim ai i cili tė urren ty (Muhamed)
ėshtė i humbur (nga ēdo gjė nė kėtė botė dhe
botėn tjetėr). [Kevther, 3]