Nė fillim tė sures el Bekare, Allahu i Lartėsuar
na lajmėron lidhur me Kuranin se ai "ėshtė
udhėzues pėr ata qė janė tė devotshėm" (Bekare,
2),qė do tė thotė se nė Kuran ka udhėzim pėr tė
devotshmit, gjersa nė tė njėjtėn sure, pas
vėrtetimit tė obligueshmėrisė sė agjėrimit,
lexojmė fjalėn e Allahut tė Lartėsuar duke e
cilėsuar Kuranin se ai "ėshtė udhėrrėfyes pėr
njerėz" (Bekare, 185).
Nga kuptimi i jashtėm i ajetit tė parė mėsojmė
se udhėzimi i Kuranit ėshtė i veēantė vetėm pėr
tė devotshmit, gjersa ajeti i dytė ka ardhur i
pėrgjithshėm duke e pėrshkruar udhėzimin e
Kuranit se ai ėshtė pėr njerėzit. Nocioni
njerėzit ėshtė nocion universal, i pėrfshin tė
devotshmit dhe tė tjerėt, besimtarėt dhe
jobesimtarėt.
Nė shikim tė parė dikush mund tė mendojė se
ndėrmjet kėtyre dy ajeteve ka kundėrthėnie,
mirėpo rruga e ndėrlidhjes ndėrmjet tyre, ashtu
siē kanė thėnė dijetarėt, ėshtė tė thuhet se
udhėzimi nė Kuran ėshtė dy llojesh: Udhėzimi i
sqarimit (tė sė vėrtetės) dhe kėtė e bėjnė tė
Dėrguarit dhe pasuesit e tyre.
Me kėtė kuptim ėshtė edhe fjala e Allahut tė
Lartėsuar: "E, pėr ēdo popull ka udhėrrėfyes". (Rad,
7) Do tė thotė se ēdo popull ka udhėrrėfyes, i
udhėzon dhe sqaron rrugėn e sė vėrtetės.
Gjithashtu edhe fjala e Zotit tė Lartėsuar: "Ti,
me tė vėrtetė, udhėzon nė rrugėn e drejtė". (Shura,
52) Allahu i Lartėsuar e pėrmendi udhėzimin pėr
tė Dėrguarit dhe ata qė ndjekin rrugėn e tyre me
kuptimin e udhėrrėfimit, thirrjes dhe sqarimit.
Ndėrsa lloji i dytė i udhėzimit, tė cilin Allahu
e ka veēuar pėr Vete, vjen me kuptimin e ndihmės
dhe udhėzim i dhėnies sė suksesit. Allahu i
thotė tė Dėrguarit tė Tij: "Vėrtet, ti (Muhamed)
nuk mund tė udhėzosh kė tė duash, por ėshtė
Allahu Ai qė udhėzon kė tė dėshirojė" (Kasas,
56)
Udhėzimi kėtu e ka kuptimin e dhėnies sė
suksesit nė ndjekjen e rrugės sė besimtarėve.
Prandaj edhe Allahu thotė: "dhe udhėzon kė tė
dojė" (Junus, 25)
Gjithashtu mund tė themi se udhėzimi nė Kuran
ėshtė dy llojesh: udhėzimi i pėrgjithshėm dhe ai
i veēantė. Udhėzimi i pėrgjithshėm nėnkupton
sqarimin e rrugės sė drejtė. Me kėtė kontekst ka
ardhur edhe fjala e Allahut tė Lartėsuar: "Fisit
Themud, Ne ia treguam rrugėn e drejtė" (Fusilet,
17). Do tė thotė Ne ua sqaruam atyre rrugėn e
vėrtetė nga e shtrembėra, mirėpo ata zgjodhėn
rrugėn e dytė. Kėtu ēėshtja ėshtė ēėshtje
zgjedhje dhe sprovimi qė vihen para njeriut nė
mėnyrė qė tė zgjedhė ēfarė dėshiron. Argumenti
pėr kėtė zgjedhje ėshtė fjala e Allahut tė
Lartėsuar: "por, ai parapėlqeu verbėrimin e jo
rrugėn e drejtė", (Fusilet, 17) gjithashtu fjala
e Allahut tė Lartėsuar: "dhe ia kemi bėrė tė
qarta tė dyja rrugėt" (Beled, 10). Do tė thotė
ia sqaruam rrugėn e mirė dhe atė tė keqe.
Ndėrsa udhėzimi i veēantė ėshtė dhuratė e
Allahut tė Madhėrishėm pėr robin me dhėnien
sukses nė bindjen dhe nėnshtrimin ndaj Tij,
lehtėsimin e ndjekjes sė rrugės sė shpėtimit dhe
tė suksesit. Nė kėtė kontekst kemi fjalėt e
Allahut tė Lartėsuar: "Kėta janė ata, tė cilėt
Allahu i ka udhėzuar nė rrugėn e drejtė" (En'am,
90), gjithashtu fjala e Tij: "Allahu ia hap
zemrėn pėr (tė pranuar) Islamin atij qė dėshiron
ta udhėzojė" (En'am, 125).
Nėse kuptohet ky fakt, atėherė nuk ka vend pėr
keqkuptim sa i pėrket ajeteve qė veēojnė
udhėzimin pėr tė devotshmit dhe atyre ajeteve tė
pėrgjithshme qė flasin pėr udhėzimin e tė gjithė
njerėzve. Gjithashtu me kėtė rast mėnjanohet
edhe dykuptimėsia ndėrmjet fjalės sė Allahut tė
Lartėsuar: "Vėrtet, ti (Muhamed) nuk mund tė
udhėzosh kė tė duash" (Kasas, 56) dhe fjalės sė
Tij: "Ti, me tė vėrtetė, udhėzon nė rrugėn e
drejtė". (Shura, 52)
Udhėzimi i mohuar nga i Dėrguari i Allahut,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, nė
ajetin e parė ėshtė udhėzimi i veēantė, ngase
suksesi ėshtė nė dorė tė Allahut tė Lartėsuar,
ndėrsa udhėzimi i pohuar pėr tė nė ajetin e dytė,
ėshtė udhėzimi me kuptim tė pėrgjithshėm tė tij,
e ai ėshtė sqarimi i rrugės sė vėrtetė. Dhe
pikėrisht kėtė e ka bėrė i Dėrguari i Allahut nė
formėn mė tė mirė tė mundshme.
Gjithashtu nuk duhet harruar se ekzistojnė edhe
interpretime tė tjera tė komentuesve tė Kuranit
lidhur me ajetin e sures el Bekare: " ėshtė
udhėzues pėr ata qė janė tė devotshėm." (Bekare,
2) dhe ajete tė ngjashme me kėto.
Ata ndėr tė tjera kanė thėnė:
- Allahu i Lartėsuar i ka veēuar tė devotshmit
me udhėzim duke i nderuar, respektuar dhe
sqaruar vlerėn e tyre pėr faktin se ata i besuan
Atij dhe vėrtetuan atė qė ka shpallur, megjithė
se Kurani ėshtė udhėzim pėr tė gjitha krijesat.
- Allahu i ka veēuar ata duke na bėrė me dije se
kush kapet me udhėzimin e Kuranit, fundi i tij
do tė jetė fundi i tė devotshmėve.
- Veēimi i Tij pėr tė devotshmit ėshtė pėr
faktin se nė realitet tė devotshmit janė tė
udhėzuar dhe pėrfituesit real prej Kuranit edhe
pse argumentet e tij janė universale pėr ēdo kė,
muslimanin dhe jomuslimanin dhe pėr kėtė Allahu
ka thėnė: "ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz".