Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Zbatimi praktik i Kuranit nė jetėn e pėrditshme (Pjesa 1)

Hyrje*

   Si ėshtė e mundur qė ne, si qenie njerėzore, ta dallojmė tė drejtėn nga e padrejta? Ku ėshtė udhėzimi? Allahu, nga mėshira e Tij, na dhuroi Librin e Shenjtė. Njė libėr shumė i veēantė, i cili u flet tė gjitha qenieve njerėzore qė jetojnė mbi tokė; gjuha e tij ėshtė universale sepse u drejtohet dhe u flet zemrave. Emri i tij ėshtė Kuran. Nė tė mbizotėron drita e udhėzimi dhe vetėm kur ta studiojmė kėtė libėr tė shenjtė, do tė vėrejmė se ai dallon nga librat e tjerė. Kur e themi kėtė, kemi pėr qėllim Kuranin, i cili pėrfshin shumė ngjarje nga e kaluara dhe e tashmja, duke qenė gjithashtu lajmėrues dhe pėrgėzues pėr ato qė do tė ndodhin nė tė ardhmen.
   Nuk ka aspak mundėsi qė njė qenie njerėzore tė sjellė njė libėr tė tillė si Kurani, duke pasur parasysh se mendja dhe logjika e kufizuar e njeriut nuk ka mundėsi t’i rrokė tė gjitha aspektet e jetės. Ngjarjet e cekura nė Kuran lidhur me veprimet e shumta tė njeriut, qofshin vepra apo fjalė, janė aq tė freskėta sikur tė ishin shkruar dje; gjithashtu edhe ngjarjet e vjetra, tė cilat duken sikur tė ishin regjistruar nė kohėn e krijimit tė Ademit alejhi selam, tregojnė se Kurani pėrfshin tė kaluarėn, tė tashmen dhe tė ardhmen.
   Pėrvoja jonė nga jeta e pėrditshme, puna, profesioni e pozita... ėshtė e larmishme, nė saje tė shumė faktorėve. Secilit njeri i janė dhėnė njėzet e katėr orė nė ditė, prandaj ēdonjėri prej nesh zotėron lirinė e zgjedhjes: tė veprojė mirė apo keq, pa marrė parasysh gjendjen nė tė cilėn ndodhemi.
   Nė mėnyrė qė t’i zbatojmė mėsimet kuranore nė jetėn e pėrditshme, nevojitet qė nė fillim tė kuptohen disa gjėra tepėr tė rėndėsishme pėr tė gjithė ne: kur e ka zanafillėn krijimi ynė? Ne, nė tė njėjtėn kohė, ishim tė krijuar nė formė shpirtėrore. Mė pas, tė gjithėve na u kėrkua qė tė dėshmojmė dhe ashtu vepruam; ja pra, kjo qe edhe marrėveshja jonė:

   “Ėshtė Ai qė ju krijoi (filloi) prej njė njeriu; aty (mbi tokė) jetoni (qėndroni) dhe nė tė do tė pushoni. Ne ia sqaruam argumentet njė populli qė di tė kuptojė.”
1

   “Pėrkujto kur Zoti yt nxori nga shpina e bijve tė Ademit pasardhėsit e tij dhe i bėri dėshmues tė vetes sė tyre
(duke u thėnė): ‘A nuk jam Zoti juaj?’ Ata u pėrgjigjėn: ‘Po, dėshmuam!’ Tė mos thoni nė ditėn e kiametit: ‘Ne pėr kėtė (dėshmim) nuk ishim nė dijeni’.”
2

   Qėllimi ynė nė kėtė botė ėshtė qė tė pėrmbushim marrėveshjet. Pikėrisht pėr kėtė shohim njerėz duke shikuar dhe hulumtuar gjėra tė reja, duke vėnė veten e tyre nė telashe, asnjėherė tė kėnaqur me ēfarė zotėrojnė. Arsyeja e tėrė kėsaj ėshtė se ata, ne dhe mbarė njerėzimi mendojmė se gjėrat materiale tė kėsaj bote do tė na bėjnė mė tė lumtur. Me tė arritur diēka tė re, pra pas blerjes sė saj, lumturia zgjat vetėm disa ēaste, e pastaj orvatemi sėrish qė tė blejmė diēka tjetėr, mė tė madhe, mė tė mirė, mė tė bukur e kėshtu me radhė. Kėrkimi ynė soset nė ēastin kur vėrejmė se ajo qė kėrkojmė gjendet brenda nesh, ajo pra qenka marrėveshja jonė e lashtė dhe e vjetėr; tė jemi tė vetėdijshėm se Allahu ekziston dhe se vetėm Ai meriton tė adhurohet e tė falėnderohet!

  
“Allahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt e tokėn dhe gjithēka ndėrmjet tyre, brenda gjashtė ditėsh, pastaj mbizotėroi Arshin. Pėrveē Tij nuk keni ndihmėtar e as ndėrmjetėsues tjetėr, pra, a s’po mendoni?”

   “Ėshtė Ai qė pėrsosi krijimin e ēdo sendi dhe krijimin e njeriut e filloi nga balta. Pastaj bėri qė pasardhėsit e tij tė rrjedhin prej njė pike uji tė dobėt. Mandej, Ai e formėson atė (nė barkun e nėnės) dhe nga ana e vet i jep shpirt; dhe Ai ėshtė qė ju pajis edhe me dėgjim, me shikim dhe me zemėr, dhe fare i vogėl ėshtė falėnderimi juaj.”
3

   Nė tė vėrtetė, nga kjo dituri themelore e ofruar nga vargjet kuranore, arrijmė tė kuptojmė se jemi tė krijuar nga dy pėrbėrės kryesorė: ana shpirtėrore (shpirti) dhe materiale (trupi). Nė momentin kur na ka zbritur Kurani, na ėshtė dhuruar gjithashtu edhe ekuilibri, pėrmes tė cilit kėto dy pėrbėrje do tė bashkėjetojnė paralelisht, nė paqe dhe harmoni; si rrjedhojė, jeta e njeriut do tė marrė drejtim edhe mė tė bukur. Si mund tė arrijmė njė jetė krejtėsisht tė baraspeshuar e tė pėrsosur? A ėshtė kjo njė ėndėrr e parealizueshme apo fantazi (utopi)? Jo, kjo vėrtet pėrbėn njė realitet.

  
“ Ne e kemi krijuar njeriun dhe e dimė se ē’pėshpėrit ai nė vetvete dhe Ne jemi mė afėr atij sesa damari i qafės.”
4

   Trupi dhe shpirti, ku me shpirt nėnkuptojmė egon qė urdhėron dhe nxit nė vepra tė kėqija, ndėrsa trupi vepron sipas tyre:

“Unė nuk e shfajėsoj veten time, sepse epshi ėshtė shumė nxitės pėr tė keqen, pėrveē pėr atė qė e ka mėshiruar Zoti im, se Zoti im fal e mėshiron shumė.”5

   Ėshtė vėrtetuar se egoja ėshtė nė gjendje ta nxisė njeriun nė gjynahe dhe vepra tė shėmtuara tė djallit, me tė cilėn ai dėshiron tė na nxisė qė tė ketė njė zgjedhje. Zgjedhja daton qysh nga fillimi i krijimit tė njeriut: mirė apo keq? Tė veprojmė apo jo? Tė flasim apo tė heshtim? Emocionet, ndjenjat, shqetėsimet, dashuria, egoja, arroganca, urrejtja - tė gjitha kėto cilėsi luajnė rol drejt zgjedhjeve tona. Le tė mėsojmė se si ta zbatojmė Kuranin nė jetėn tonė, apo - thėnė mė mirė - si ta jetojmė Kuranin nė jetėn e pėrditshme. Pas gjithė kėsaj, duhet ta dimė se ēdo ditė pėrmbledh jetėn tonė.


I. Z
batimi i Kuranit jashtė shtėpisė


   Po nisim me mėngjesin. Me dalje nga shtėpia nėnkuptojmė kryerjen e punėve, pazarit apo obligimeve tė tjera tė jetės sė pėrditshme. Shembulli mė i bukur qė do ta ilustronte kėtė mund tė jetė tregimi i As’hab el-Kehf (Banorėt e Shpellės)
6, tė cilėt i besuan Allahut dhe nga frika e mosbesimit u larguan nga vendlindja, duke e lutur Zotin e Madhėrishėm pėr ndihmė, siē tregohet edhe nė Kuranin Famėlartė:

  
“Kur djelmoshat u strehuan nė shpellė, thanė: "O Zoti ynė, na dhuro mėshirė nga ana Jote dhe na pėrgatit udhėzim tė drejtė nė gjithė ēėshtjen tonė!"
7

   Kėto fjalė janė shumė tė thjeshta pėr t’u kuptuar; ato na dhurojnė mbėshtetje te Krijuesi i Gjithėsisė. Banorėt e shpellės qėndruan nė gjumė tė thellė afro 300 vjet; iknin me vrap nga njerėzit tė cilėt Allahut i kishin bėrė shok. Kėrkuan nga i madhi Zot qė t’i mėshironte e t’i udhėzonte nė rrugėn e drejtė, t’u rregullonte ēėshtjet e tyre qė kishin tė bėnin me besimin e pastėr.
   Sot, nė ditėt tona, jemi tė lirė tė besojmė nė Allahun e Plotfuqishėm, sė kėndejmi nuk kemi as problemet me tė cilat u ballafaquan banorėt e shpellės, as’hab el-kehf.
   Megjithatė, sapo dalim nga shtėpia, takojmė njerėz tė ndryshėm e pikėrisht pėr kėtė jemi tė detyruar qė nga Sunduesi i kėsaj Gjithėsie tė kėrkojmė ndihmė, udhėzim e mėshirė mė shumė se kurrė mė parė. Ēdo mėngjes, para se tė dal nga shtėpia, lexoj ajetin e lartpėrmendur.


Haxhah Liza Abdullah
Shqipėroi: Mr. Feim Dragusha
23.5.2008
 


*Kjo temė ėshtė shkėputur nga libri Kur'ani nė jetėn e pėrditshme, i autores Haxhah Liza Abdullah (Angela Milo), shqipėruar nga origjinali nga Mr. Feim Xhafer Dragusha, libėr i pabotuar.
1 El-En’am (6), ajeti 98.
2 El-A’rafė (7), ajeti 172.
3 Es-Sexhde (32), ajeti 7-9.
4 Kaf (50), ajeti 16.
5 Jusuf (12), ajeti 53.
6 Banorėt e Shpellės apo As’habul Kehf ishin disa djelmosha tė rinj, me besim tė fortė nė Zotin Fuqiplotė. Ata u larguan nga vendlindja vetėm pėr tė ruajtur besimin dhe u strehuan nė njė shpellė (ar. kehf). Qėndrimi i tyre nė tė kaloi nė gjumė dhe periudha kohore e qėndrimit tė tyre nė shpellė, siē e pėrmend edhe vargu kuranor, ishte treqind e nėntė vjet. (shėn. i pėrk.)
7  El-Kehf (18), ajeti 10.

                                         www.klubikulturor.com