Zbatimi praktik i Kuranit nė jetėn e pėrditshme
(Pjesa 1)
Hyrje*
Si
ėshtė e mundur qė ne, si qenie njerėzore, ta dallojmė tė
drejtėn nga e padrejta? Ku ėshtė udhėzimi? Allahu, nga
mėshira e Tij, na dhuroi Librin e Shenjtė. Njė libėr
shumė i veēantė, i cili u flet tė gjitha qenieve
njerėzore qė jetojnė mbi tokė; gjuha e tij ėshtė
universale sepse u drejtohet dhe u flet zemrave. Emri i
tij ėshtė Kuran. Nė tė mbizotėron drita e udhėzimi dhe
vetėm kur ta studiojmė kėtė libėr tė shenjtė, do tė
vėrejmė se ai dallon nga librat e tjerė. Kur e themi
kėtė, kemi pėr qėllim Kuranin, i cili pėrfshin shumė
ngjarje nga e kaluara dhe e tashmja, duke qenė
gjithashtu lajmėrues dhe pėrgėzues pėr ato qė do tė
ndodhin nė tė ardhmen. Nuk
ka aspak mundėsi qė njė qenie njerėzore tė sjellė njė
libėr tė tillė si Kurani, duke pasur parasysh se mendja
dhe logjika e kufizuar e njeriut nuk ka mundėsi ti
rrokė tė gjitha aspektet e jetės. Ngjarjet e cekura nė
Kuran lidhur me veprimet e shumta tė njeriut, qofshin
vepra apo fjalė, janė aq tė freskėta sikur tė ishin
shkruar dje; gjithashtu edhe ngjarjet e vjetra, tė cilat
duken sikur tė ishin regjistruar nė kohėn e krijimit tė
Ademit alejhi selam, tregojnė se Kurani pėrfshin tė
kaluarėn, tė tashmen dhe tė ardhmen.
Pėrvoja jonė nga jeta e pėrditshme, puna, profesioni e
pozita... ėshtė e larmishme, nė saje tė shumė faktorėve.
Secilit njeri i janė dhėnė njėzet e katėr orė nė ditė,
prandaj ēdonjėri prej nesh zotėron lirinė e zgjedhjes:
tė veprojė mirė apo keq, pa marrė parasysh gjendjen nė
tė cilėn ndodhemi. Nė
mėnyrė qė ti zbatojmė mėsimet kuranore nė jetėn e
pėrditshme, nevojitet qė nė fillim tė kuptohen disa
gjėra tepėr tė rėndėsishme pėr tė gjithė ne: kur e ka
zanafillėn krijimi ynė? Ne, nė tė njėjtėn kohė, ishim tė
krijuar nė formė shpirtėrore. Mė pas, tė gjithėve na u
kėrkua qė tė dėshmojmė dhe ashtu vepruam; ja pra, kjo qe
edhe marrėveshja jonė:
Ėshtė Ai qė ju krijoi (filloi)
prej njė njeriu; aty (mbi tokė) jetoni
(qėndroni) dhe nė tė do tė pushoni. Ne ia sqaruam
argumentet njė populli qė di tė kuptojė.1
Pėrkujto kur Zoti yt nxori nga shpina e bijve tė Ademit
pasardhėsit e tij dhe i bėri dėshmues tė vetes sė tyre
(duke u thėnė): A nuk jam Zoti juaj? Ata u
pėrgjigjėn: Po, dėshmuam! Tė mos thoni nė ditėn e
kiametit: Ne pėr kėtė (dėshmim) nuk ishim nė
dijeni.2
Qėllimi ynė nė kėtė botė ėshtė qė tė pėrmbushim
marrėveshjet. Pikėrisht pėr kėtė shohim njerėz duke
shikuar dhe hulumtuar gjėra tė reja, duke vėnė veten e
tyre nė telashe, asnjėherė tė kėnaqur me ēfarė zotėrojnė.
Arsyeja e tėrė kėsaj ėshtė se ata, ne dhe mbarė njerėzimi
mendojmė se gjėrat materiale tė kėsaj bote do tė na bėjnė
mė tė lumtur. Me tė arritur diēka tė re, pra pas blerjes
sė saj, lumturia zgjat vetėm disa ēaste, e pastaj
orvatemi sėrish qė tė blejmė diēka tjetėr, mė tė madhe,
mė tė mirė, mė tė bukur e kėshtu me radhė. Kėrkimi ynė
soset nė ēastin kur vėrejmė se ajo qė kėrkojmė gjendet
brenda nesh, ajo pra qenka marrėveshja jonė e lashtė dhe
e vjetėr; tė jemi tė vetėdijshėm se Allahu ekziston dhe
se vetėm Ai meriton tė adhurohet e tė falėnderohet!
Allahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt e tokėn dhe gjithēka
ndėrmjet tyre, brenda gjashtė ditėsh, pastaj mbizotėroi
Arshin. Pėrveē Tij nuk keni ndihmėtar e as ndėrmjetėsues
tjetėr, pra, a spo mendoni?
Ėshtė Ai qė pėrsosi krijimin e ēdo sendi dhe krijimin e
njeriut e filloi nga balta. Pastaj bėri qė pasardhėsit e
tij tė rrjedhin prej njė pike uji tė dobėt. Mandej, Ai e
formėson atė (nė barkun e nėnės) dhe nga ana e
vet i jep shpirt; dhe Ai ėshtė qė ju pajis edhe me
dėgjim, me shikim dhe me zemėr, dhe fare i vogėl ėshtė
falėnderimi juaj.3
Nė tė vėrtetė,
nga kjo dituri themelore e ofruar nga vargjet kuranore,
arrijmė tė kuptojmė se jemi tė krijuar nga dy pėrbėrės
kryesorė: ana shpirtėrore (shpirti) dhe materiale
(trupi). Nė momentin kur na ka zbritur Kurani, na ėshtė
dhuruar gjithashtu edhe ekuilibri, pėrmes tė cilit kėto
dy pėrbėrje do tė bashkėjetojnė paralelisht, nė paqe dhe
harmoni; si rrjedhojė, jeta e njeriut do tė marrė
drejtim edhe mė tė bukur. Si mund tė arrijmė njė jetė
krejtėsisht tė baraspeshuar e tė pėrsosur? A ėshtė kjo
njė ėndėrr e parealizueshme apo fantazi (utopi)? Jo, kjo
vėrtet pėrbėn njė realitet.
Ne
e kemi krijuar njeriun dhe e dimė se ēpėshpėrit
ai nė vetvete dhe
Ne
jemi mė afėr atij sesa damari i
qafės.4
Trupi dhe shpirti, ku me shpirt nėnkuptojmė egon qė urdhėron
dhe nxit nė vepra tė kėqija, ndėrsa trupi vepron
sipas
tyre:
Unė nuk e shfajėsoj veten time, sepse epshi ėshtė shumė
nxitės pėr tė keqen, pėrveē pėr atė qė e ka mėshiruar
Zoti im, se Zoti im fal e mėshiron shumė.5
Ėshtė vėrtetuar
se egoja ėshtė nė gjendje ta nxisė
njeriun nė gjynahe dhe vepra tė
shėmtuara tė djallit, me tė cilėn ai dėshiron tė na
nxisė qė tė ketė njė zgjedhje. Zgjedhja daton qysh nga
fillimi i krijimit tė njeriut: mirė apo keq? Tė veprojmė
apo jo? Tė flasim apo tė heshtim? Emocionet, ndjenjat,
shqetėsimet, dashuria, egoja, arroganca, urrejtja - tė
gjitha kėto cilėsi luajnė rol drejt zgjedhjeve tona. Le
tė mėsojmė se si ta zbatojmė Kuranin nė jetėn tonė, apo
- thėnė mė mirė - si ta jetojmė Kuranin nė jetėn e pėrditshme.
Pas gjithė
kėsaj, duhet ta dimė se ēdo ditė pėrmbledh jetėn tonė.
I. Zbatimi i
Kuranit jashtė
shtėpisė
Po
nisim me mėngjesin. Me dalje nga shtėpia nėnkuptojmė
kryerjen e punėve, pazarit apo obligimeve tė tjera tė
jetės sė pėrditshme. Shembulli mė i bukur qė do ta
ilustronte kėtė mund tė jetė tregimi i Ashab el-Kehf
(Banorėt e Shpellės)6,
tė cilėt i besuan Allahut dhe nga frika e mosbesimit u
larguan nga vendlindja, duke e lutur Zotin e Madhėrishėm
pėr ndihmė, siē tregohet edhe nė Kuranin Famėlartė:
Kur
djelmoshat u strehuan nė shpellė, thanė: "O
Zoti ynė, na dhuro mėshirė nga ana Jote dhe na pėrgatit
udhėzim tė drejtė nė gjithė ēėshtjen tonė!"7
Kėto
fjalė janė shumė tė thjeshta pėr tu kuptuar; ato na
dhurojnė mbėshtetje te Krijuesi i Gjithėsisė. Banorėt e
shpellės qėndruan nė gjumė tė thellė afro 300 vjet;
iknin me vrap nga njerėzit tė cilėt Allahut i kishin
bėrė shok. Kėrkuan nga i madhi Zot qė ti mėshironte e
ti udhėzonte nė rrugėn e drejtė, tu rregullonte
ēėshtjet e tyre qė kishin tė bėnin me besimin e pastėr. Sot,
nė ditėt tona, jemi tė lirė tė besojmė nė Allahun e
Plotfuqishėm, sė kėndejmi nuk kemi as problemet me tė
cilat u ballafaquan banorėt e shpellės, ashab el-kehf.
Megjithatė, sapo dalim nga shtėpia, takojmė njerėz tė
ndryshėm e pikėrisht pėr kėtė jemi tė detyruar qė nga
Sunduesi i kėsaj Gjithėsie tė kėrkojmė ndihmė, udhėzim e
mėshirė mė shumė se kurrė mė parė. Ēdo mėngjes, para se
tė dal nga shtėpia, lexoj ajetin
e
lartpėrmendur.
Haxhah Liza Abdullah
Shqipėroi: Mr. Feim Dragusha
23.5.2008
*Kjo temė ėshtė shkėputur nga libri
Kur'ani nė jetėn e pėrditshme, i autores
Haxhah Liza Abdullah (Angela Milo), shqipėruar nga
origjinali nga Mr. Feim Xhafer Dragusha, libėr i
pabotuar.
1
El-Enam (6), ajeti 98.
2
El-Arafė
(7), ajeti 172.
3
Es-Sexhde (32), ajeti 7-9.
4
Kaf (50), ajeti 16.
5
Jusuf (12), ajeti 53.
6
Banorėt e Shpellės apo Ashabul Kehf
ishin disa djelmosha tė rinj, me besim tė fortė nė
Zotin Fuqiplotė. Ata u larguan nga vendlindja vetėm
pėr tė ruajtur besimin dhe u strehuan nė njė shpellė
(ar. kehf). Qėndrimi i tyre nė tė kaloi nė
gjumė dhe periudha kohore e qėndrimit tė tyre nė
shpellė, siē e pėrmend edhe vargu kuranor, ishte
treqind e nėntė vjet. (shėn.
i pėrk.)
7El-Kehf (18), ajeti 10.