Zbatimi praktik i Kuranit nė jetėn e pėrditshme
(Pjesa 26)
Vdekja
Ėshtė fjala pėr jetėn tonė tė pėrditshme. Ēdo ditė qė
lėmė pas, na ēon njė hap mė pranė vdekjes, ndaj edhe
duhet tė pėrgatitemi pėr kėtė udhėtim. Nė kėtė situatė
tė veēantė, nuk ka nevojė pėr pasaportė, rroba tė
udhėtimit apo pėr plaēka personale, ndonėse
konsiderohet prej udhėtimeve mė tė rėndėsishme. Nė
kėtė udhėtim nuk ka fare dyshim, dhe ai do tė na
shpjerė te porta e botės sė ardhshme. Ajo qė duhet
tia kemi frikėn ėshtė se bota e ardhshme dallon nga
kjo nė tė cilėn jetojmė, pasi nė botėn e amshueshme
ska mė vdekje, ajo ėshtė e pėrjetshme, ndaj dhe duhet
tė pėrgatitemi sa mė parė pėr njė rrugėtim kaq tė
rėndėsishėm. Ēėshtė vdekja? Allahu thotė nė ajetin
vijues: Allahu i merr shpirtrat kur ėshtė momenti i
vdekjes sė tyre (trupave), e edhe atė qė ėshtė nė
gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar
vdekja e mban, kurse tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar
vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon deri nė afatin e
caktuar. Vėrtet, nė kėto ka shenja pėr njė popull qė
mendon.1
Bazuar nė ajetin kuranor dhe mėsimet islame, vdekja
ėshtė gjendje e shkurtėr, kur shpirti braktis trupin
pėr njė kohė relativisht tė shkurtėr dhe kjo i ngjason
plotėsisht gjumit. I vetmi dallim nė mes gjumit tė
natės dhe gjumit tė vdekjes qėndron nė atė se gjumi i
natės zgjatė tetė orė, ndėrsa ai i vdekjes zgjatė disi
mė shumė. Nga kjo mund tė themi se vdekja ėshtė njė
periudhė kalimtare ndėrmjet dy formave tė tė
ekzistuarit. Ēdo njeri ka dy jetė; e para ėshtė jeta e
kėsaj bote, qė ndryshe quhet edhe jeta kalimtare,
ndėrsa e dyta ėshtė jeta e amshueshme, tė cilėn e
quajmė edhe jetė tė pėrjetshme.
Ēbart njeriu me vete ditėn kur shpėrngulet nė botėn e
amshueshme, ditėn kur vdekja i troket nė derė e i
sjell lajmin se tani i ka ardhur exheli dhe ēdo gjė ka
mbaruar? Ja se ēfarė thotė Allahu i Madhėrishėm lidhur
me ēfarė bart njeriu me vete pėr nė botėn e ahiretit:
Ditėn kur Ne i shkulim kodrat, dhe tokėn e sheh tė
sheshtė dhe Ne i grumbullojmė ata e nuk na mbetet
asnjė prej tyre pa e tubuar. Dhe ata do tė paraqiten
para Zotit tėnd tė rreshtuar: Na erdhėt ashtu, siē ju
krijuam herėn e parė, por ju patėt menduar se Ne nuk
kemi caktuar pėr ju ringjallje. Dhe vendoset libri (i
veprave), dhe i sheh mėkatarėt tė frikėsuar nga
shėnimet qė janė nė tė duke thėnė: Tė mjerėt ne,
ēėshtė puna e kėtij libri qė nuk ka lėnė as (gjynah)
tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė?, dhe atė qė
vepruan e gjejnė tė pranishme, e Zoti yt nuk i bėn
padrejtėsi askujt.2
Atė ditė njerėzit shfaqen tė ndarė nė grupe qė tė
shpėrblehen pėr veprat e tyre. E kush punoi ndonjė tė
mirė, qė peshon sa grimca, atė do ta gjejė. Dhe kush
punoi ndonjė tė keqe, qė peshon sa grimca, atė do ta
gjejė.3
I vetmi bagazh qė njeriu do ta mbartė me vete ditėn
kur tia dorėzojė shpirtin Krijuesit janė veprat, tė
mira apo tė kėqija. Dita e llogarisė ėshtė dita nė tė
cilėn tė gjithė njerėzimi do tė dalė para Krijuesit
pėr tė dhėnė llogari e pa dyshim se aty do tė ketė
fitim dhe humbje. Pėr ata qė punuan dhe bėnė vepra tė
mira, Allahu ka pėrgatitur kopshtet e xhenetit dhe nė
tė do tė hyjnė tė pėrgėzuar, ndėrsa pėr ata qė bėnė
vepra tė kėqija dhe Allahut i bėnė rival, tė tillėt do
tė gjejnė atė qė Allahu u ka premtuar e ai ėshtė
Xhehenemi, vendi i krijuar nga zjarri dhe nė tė do tė
digjen. Lexues tė dashur, xheneti dhe xhehenemi janė
tė vėrtetė. Ata janė tė pėrhershėm; nuk ka tallje e as
kthim mbrapa. Tė gjithė kemi njė jetė pėr ta jetuar nė
tokė. Duhet tė thellohemi mbi kėtė dhe tė kryejmė
vetėm punė e vepra tė mira. Tashmė kemi njė
alternativė pėr tė zgjedhur, prandaj nga ne pritet qė
tė zgjedhim rrugėn e drejtė. Lexuesi do tė kishte
pyetur se ēfarė duhet vepruar pėr tė qenė nga grupi i
xhenetlinjve, qė do ta gėzojnė parajsėn?
Allahu xh.sh., nė lidhje me kėtė, thotė: O ju qė
besuat, kijeni parasysh frikėn ndaj Allahut dhe le tė
shikojė njeriu se ēka bėrė pėr nesėr; kijeni frikė
Allahun, se ska dyshim se Allahu e di nė detaje ēfarė
punoni!4
Tė nderuar lexues, receta pėr tė hyrė nė xhenet ėshtė
shumė e thjeshtė; tė lexojmė nga njė ajet kuranor pėr
ēdo ditė, tė falemi nė kohė, tė orvatemi qė ēdo ditė
tė bėjmė vepra e punė tė mira. Allahu ėshtė shumė i
drejtė e na do shumė, Ai nuk kėrkon nga ne tė
pamundurėn. Ajo qė Allahu xh.sh. kėrkon prej nesh
ėshtė qė tė bėhemi tė mirė e tė sjellshėm, e pasi tė
kemi ndryshuar dhe tė jemi bėrė njerėz tė mirė, do tė
jemi ne ata qė pėrfitojmė nga kėto cilėsi. E tillė
ėshtė Madhėria e Allahut.
Haxhah
Liza Abdullah
Shqipėroi: Mr. Feim Dragusha 16.11.2008