Zbatimi praktik
i Kuranit nė jetėn e pėrditshme (Pjesa 22)
Pėrgjegjėsia individuale
Shpeshherė mundohemi
ti justifikojmė gabimet dhe gjynahet duke u
shfajėsuar se jemi qenie njerėzore e si rrjedhojė
konsiderohemi tė gabueshėm apo nganjėherė kemi njė
demonstrim tė mirė tė tė ashtuquajturės keqardhje ndaj
vetes, duke arsyetuar se shkak i kėtij veprimi apo i
atij mėkati ishte lėndimi nga familja apo si rezultat
se dikush na zemėroi dhe me kėtė humbėm edhe
baraspeshėn e gjendjes shpirtėrore e kėshtu me radhė.
Pyetja qė duhet tė shtrojmė ėshtė se a jemi pėrgjegjės
pėr veprat tona? A mund ta fajėsojmė dikė tjetėr pėr
veprat tona tė liga? Ta shohim ēfarė thotė Kurani nė
lidhje me kėtė:
Secili njeri ėshtė
peng i veprės sė vet.1
Duke u bazuar nė ajetin kuranor, shohim se
pėrgjegjėsinė e mbart vetė ai qė e ka kryer e askush
tjetėr. Nė rastin e kundėrt, po qe se bazohemi nė atė
se ēdo person i lindur nė njė familje tė mirė, duhet
tė jetė i mirė dhe ēdo person i lindur nė njė familje
tė keqe, duhet tė rezultojė si i keq, kėto janė
koncepte frojdiste dhe edipiane dhe pa dyshim se nėse
besojmė nė kėto koncepte dhe paragjykime tė gabuara,
do tė ikim nga pėrgjegjėsia individuale. Kur ta
kuptojmė se secili person ėshtė pėrgjegjės pėr veprat
e tij dhe nė Ditėn e Gjykimit do tė japė llogari para
Krijuesit tė tij pėr tė gjitha veprat dhe punėt e bėra
nė kėtė botė, ajo ėshtė dita kur ne bėhemi drejtues nė
kabinėn e jetės.
Mirėpo, le ta pranojmė si tė tillė. Ne jemi qenie
humane dhe si rrjedhojė, bėjmė gjynahe dhe jemi tė
gabueshėm. Prandaj, ēfarė ndodh kur bėjmė gjynah? Ne
pendohemi tek Allahu sinqerisht e nuk i pėrsėrisim,
pasi Allahu ėshtė falės dhe fal. Ja se ēthotė
Krijuesi i kėtij universi:
Kush bėn ndonjė tė keqe ose e ngarkon veten,
pastaj kėrkon falje tek Allahu, e gjen Allahun falės
dhe mėshirues. Kush bėn ndonjė mėkat ka ngarkuar
veten. Allahu i di hollėsitė, ėshtė gjykatės i
drejtė.2
Ēėshtė e
vėrteta, kur bėjmė gjynahe, vėrejmė se ne jemi
keqbėrės. Me kėtė kuptojmė edhe realitetin elementar
qė nėse veprojmė mirė, do tė jemi pėrfitues tė sė
mirės, por nė qoftė se veprojmė keq, pa dyshim se
pasojat e veprave tė shėmtuara do ti vuajmė ne, pasi
ato do tė jenė kundėr nesh. Allahu i Madhėrishėm thotė
nė lidhje me kėtė:
Kush bėn vepra tė mira, bėn pėr vete,
e kush bėn keq, bėn kundėr vetes, pastaj do tė
ktheheni te Zoti juaj.3
Pasi tė jetė thėnė e vepruar ēdo gjė, pavarėsisht se
na pėlqeu apo jo, e besojmė apo jo, pėrfundimi ynė do
tė jetė kthimi tek Allahu dhe nė ditėn e ringjalljes
pjesėt e trupit do tė dėshmojnė kundėr nesh, me fjalė
tė tjera, ēdo organ i trupit tonė do tė dėshmojė pėr
veprat qė ka kryer e nga kjo skenė njeriu do tė
habitet. Allahu i Plotfuqishėm, duke e pėrshkruar
kėtė, thotė:
Sot Ne mbyllim gojėt atyre, Neve na
flasin duart e tyre, kurse kėmbėt e tyre dėshmojnė pėr
atė qė punuan.4
Pas gjithė kėsaj qė mėsuam nga ajetet e
lartpėrmendura, tė mendojmė sėrish mbi pėrgjegjėsitė
individuale qė mbajmė mbi supe karshi Allahut,
familjes, shoqėrisė e vetes, sepse jemi pėrgjegjės
para Zotit pėr veprat tona, para tė afėrmve pėr
mirėqenien e tyre materiale e shpirtėrore, para
shoqėrisė pėr drejtėsi dhe para vetes qė tė pastrojmė
shpirtrat:
Pasha njeriun dhe Atė qė e krijoi! Dhe
ia mėsoi se cilat janė tė kėqijat dhe tė mirat e tij.
Ka shpėtuar ai qė e pastroi vetveten dhe ka dėshtuar
ai qė e poshtėroi atė.5
A mund ta imagjinojė ndokush njė botė ku ēdo individ
do tė ishte nė gjendje ta kuptonte faktin bazė tė sė
mirės dhe tė sė keqes? Nė cilin vend ka qenie
njerėzore qė e kanė kuptuar pėrgjegjėsinė e tyre drejt
Krijuesit pėr ēdo punė tė bėrė si dhe njohurinė qė
suksesin themelor ta gjejnė te pastrimi i shpirtit?
Haxhah Liza Abdullah
Shqipėroi: Mr. Feim Dragusha
19.10.2008