Zbatimi praktik i Kuranit nė jetėn e pėrditshme
(Pjesa 14)
Djalli
Njė prej
problemeve mė tė mėdha me tė cilin njeriu ėshtė
ballafaquar qysh nga fillimi i krijimit tė tij e deri nė
ditėt tona ėshtė djalli apo mė mirė tė themi shejtani.
Njeriu i parė, Ademi, dhe gruaja e tij, Hava alejhimu
selam, jetonin nė kopshtet e lumturisė. Shejtani i
provokoi ata dhe mė pas ata pasuan djallin e mallkuar.
Shtrohet pyetja: A kishin ngrėnė ata nga pema? A i ishin
afruar ata pemės sė ndaluar? Ēgjynah kishin bėrė? Ata
kishin bėrė gjynah vetėm nė njė ēėshtje; ata si ishin
nėnshtruar Krijuesit tė tyre dhe si rrjedhojė kishin
braktisur rrugėn e devotshmėrisė. Veprimi i tillė ishte
njė turpėrim.
Ėshtė turp
kur
njeriu sillet nė mėnyrė tė gabuar, ėshtė turp nėse
nuk pasojmė urdhrat e Krijuesit tonė dhe gjithashtu
ėshtė turp kur njeriu sillet kundėr bukurisė sė natyrės
nė tė cilėn jemi krijuar. Ky ėshtė edhe shkaku pėrse
disa njerėz tė kapur duke kryer vepra tė kėqija kur
kamera mundohet tė mėsojė tė fshehtėn e tyre, i shohim
se si mbulojnė fytyrat: O bijtė e Ademit, tė mos ju
mashtrojė shejtani nė asnjė mėnyrė, siē i nxori
prindėrit tuaj nga xheneti, ua hoqi petkun qė tu dilte
nė shesh lakuriqėsia. Vėrtet ai dhe shoqėria e tij ju
sheh, ndėrsa ju nuk i shihni. Ne i kemi bėrė shejtanėt
miq tė atyre qė nuk besojnė.1
Ajo qė
duket e pakuptimtė nga ana jonė ėshtė njė e vėrtetė e
thjeshtė se ne ende se kemi braktisur xhenetin; ne ende
jemi duke jetuar nė tė deri kur ta pasojmė shejtanin.2
Shtrohet pyetja se si na
afrohet shejtani. Ai gjithmonė ėshtė pėrreth nesh, nė tė
gjitha format dhe pėrbėrjet, nganjėherė nė formė epshi,
fuqie, pasurie, varfėrie, gjithnjė duke krijuar tek ne
dėshira e qejfe tė gabuara, duke na pėshpėritur nė zemra
dhe kur tė shfaqet nė formėn e tij tė njėmendtė, atėherė
ai ėshtė shumė i rrezikshėm. Dikush do tė kishte pyetur
se cila ėshtė forma dhe pamja e tij e vėrtetė? Ajo ėshtė
arroganca, mendjemadhėsia. A nuk besojmė nganjėherė se
jemi mė tė mirė se tė tjerėt, kur kryejmė kėtė apo atė
punė? Apo a na ėshtė dhėnė rasti qė njė ditė tė
tregohemi drejtues e menaxherė mė tė mirė sesa shefat
dhe menaxherėt tanė e kėshtu me radhė? E vėrteta ėshtė
se ne si qenie njerėzore nė tė vėrtetė jemi tė
pafuqishėm dhe sa mė shumė qė tė na dhurojė Krijuesi,
aq mė tė pėrulur e modestė duhet tė
tregohemi. Prandaj edhe nuk jemi nė gjendje qė
zgjuarsisė sonė tia japim formėn dhe
trajtėn, koeficientin tonė tė inteligjencės.
Kemi dėshirė tė besojmė se jemi nė
gjendje ti japim formėn, mirėpo nė realitet nuk jemi.
Ėshtė fakt se ne nuk jemi tė zotė tė lėvizim madje edhe
njė hap nė tė djathtė apo nė tė majtė, veēse me dėshirėn
e Allahut! Si mund ta hetojmė kur jemi veshur me petkun
e mendjemadhėsisė dhe mė pas ta ndreqim veten nga kjo e
metė? Pėr tė vėrejtur se vėrtet jemi bėrė kryeneēė,
mendjemėdhenj, arrogantė, mė sė miri e dimė kur
tregohemi mė tė pėrsosur dhe mė tė mirė se filani;
atėherė kur mendojmė se nuk kemi nevojė pėr Zot, kur
bindja jonė merr kah tė kundėrt dhe besojmė se jemi tė
pavarur, tė vetėkėnaqur e ēdo gjė qė ndodh nė gjithėsi
ėshtė rastėsi apo koincidencė. Fjala koincidencė
ėshtė fjalė e shpikur nga njerėzit qė nuk besojnė nė
Allahun, Krijuesin e gjithėsisė. Ata mendojnė se pėr
punėt dhe veprat e tyre nuk do merren nė llogari. Ēdo
tė ndodhė me ne nėse tregojmė kryelartėsi?
Ja se ēthotė Krijuesi ynė lidhur me kėtė:
Unė do
ti zmbraps nga argumentet e Mia ata tė cilėt pa pasur
tė drejtė bėjnė kryelartėsi nė tokė, tė cilėt edhe nėse
shohin ēdo argument nuk besojnė, edhe nėse shohin rrugėn
e shpėtimit nuk e ndjekin, e nėse shohin rrugėn e gabuar
ata e ndjekin atė rrugė. Ata e bėjnė kėtė (verbėrim
tė tyre), ngase ata i konsideruan tė rreme faktet
Tona dhe ngase i lanė pas dore. Ata tė cilėt i mohuan
argumentet Tona dhe takimin nė ditėn e botės sė ardhshme
asgjėsuan veprat e tyre. A shpėrblehen ata (me sevap
ose me dėnim) pėrveēse sipas asaj qė kanė vepruar?3
Ajetet e
mėsipėrme shpjegojnė nė mėnyrė tė detajuar shkaqet se
si, kur bėjnė gabime, njerėzit asnjėherė nuk pranojnė tė
jenė fajtorė apo tė kenė vepruar keq. Shejtani i bėn tė
besojnė se ēfarėdo qė veprojnė ėshtė e drejtė. Nga
mėshira e madhe e Allahut pėr robėrit e Tij ėshtė edhe
zbritja e Kuranit pėrmes tė cilit jemi nė gjendje tė
dimė se a veprojmė mirė apo keq, prandaj shenjat janė nė
tė qė ne tė shikojmė e tė bazohemi nė to. Njė mirėsi e
vogėl ēdo ditė ėshtė e vyer pėr shpirtin tonė.
Kurrsesi nuk duhet qė tė gremisemi nė duart e shejtanit,
apo tė themi se pėr disa arsye biem nė duart e
shejtanit, tė themi se faji ėshtė i yni apo si shkak i
disa faktorėve tė jashtėm; atėherė ēfarė tė veprojmė mė
tutje kur tė kemi rėnė nė duart e shejtanit?
1) E para, pėrgjigja ėshtė aq e thjeshtė saqė vėshtirė
tė besohet: dil pėrjashtė e qėndro nė shi! Po, qėndro nė
shi sa mė shumė qė ėshtė e mundur dhe sa mė shpesh qė ke
mundėsi.
Nė Kuran kemi zbuluar edhe kėtė mrekulli:
Dhe
kur Ai ju kaploi me njė kotje (gjumė) qė ishte
siguri pėr ju nga ana e Tij, ju lėshoi shi nga qielli
pėr tju pastruar, largoi prej jush cytjet e shejtanit,
qė kėshtu tė fuqizojė bindjen nė zemrat tuaja dhe tju
pėrforcojė me tė (shiun) kėmbėt tuaja.4
Ajetet nė fjalė u bėnė edhe mė tė qarta
pėr mua ditėn kur po kėrkoja pėrgjigjen rreth mbytjes sė
njė personi dhjete vite mė parė kėtu nė Malajzi. Kam
dėgjuar nga disa njerėz qė besojnė se personi ishte
prekur nga shejtani. Duke u munduar qė tia largojnė
shejtanin nga trupi, e kishin rrahur aq shumė saqė i
kishin shkaktuar vdekjen. Pėrgjigjja nė kėtė ajet ėshtė
shumė e qartė. Pėr ta larguar shejtanin nga trupi,
nevojitet shiu. Allahu ėshtė i madh, Ai na dhuron aq
shumė dhe prapėseprapė kur bie shi, shohim njerėzit duke
mbuluar kokat, duke vrapuar nė kėrkim tė strehės, duke
pėrdorur ēadra etj. Shohim njerėzit e rritur duke
vepruar njė gjė tė zakonshme, mirėpo tė shikojmė
fėmijėt?! Ata janė nė gjendje tė lozin me orė tė tėra nė
shi dhe janė tejet tė lumtur tė vazhdojnė nė kėtė
gjendje.
2) E dyta: Nėse ndihemi se jemi tė prekur nga shejtani,
atėherė duhet tė lexojmė kėtė lutje tė thjeshtė kuranore:
Dhe
thuaj: O Zot i im, unė mbrohem me Ty prej cytjeve tė
djajve! Dhe mbėshtetem te Ti qė ata tė mos mė afrohen!5
Kėto janė fjalė shumė tė thjeshta pėr
t'u
shqiptuar nė
raste kur ndihemi se nuk jemi plotėsisht vetja. Kėto dy ajete duhet tė lexohen gjithashtu edhe nė rastet kur nė
zemrat e mendjet tona hyjnė tė gjitha llojet e mendimeve
dhe parandjenjave negative. Duke iu mbėshtetur Zotit,
bėhemi tė sigurt nga pėshpėritjet dhe ngacmimet e
shejtanit.
Haxhah Liza Abdullah
Shqipėroi: Mr. Feim Dragusha 22.8.2008
1
El-Araf (7), ajeti 27.
2
Ėshtė shumė me rėndėsi tu tregojmė lexuesve se
njeriu ėshtė krijesė e Allahut xh.sh. dhe si i tillė
nga mėsimet dhe sprovat gjatė jetės sė tij pėrfiton
pėrvojė tė ēmueshme. Mirėpo armiku i betuar i
njerėzimit zotėron pėrvojė tė lashtė sa edhe vetė
krijimi i mbarė njerėzimit. Ai ėshtė krijuar para
njeriut dhe ka xhelozi ndaj nesh, ai ėshtė mallkuar
nga Allahu dhe qysh nga ajo ditė punon e pėrpiqet qė
me tėrė metodat dhe dredhitė qė di, ta nxjerrė
njeriun nga rruga e drejtė, ndaj nga ne kėrkohet qė
tė pėrgatitemi qė tu bėjmė ballė kurtheve e
pėshpėritjeve tė shejtanit. (shėn. pėrk.)
3
El-Araf (7), ajetet 146-147.
4
El-Enfal (8), ajeti 11.
5
El-Muminun (23), ajetet 97-98.