Zbatimi praktik i Kuranit nė jetėn e pėrditshme
(Pjesa 10)
Tė
folurit
Nė botėn e
sotme, telekomunikimi ėshtė zhvilluar dhe pėrshpejtuar
shumė, por shumė gjėra qė fliten nė realitet nuk janė
aspak tė vėrteta. Shumė shpesh ndodh qė derisa e vėrteta
tė shpaloset, bėhet shumė vonė dhe dėmet e shkaktuara
janė tė mėdha e tė paevitueshme. Ėshtė shumė me rėndėsi
qė para se tė flasim, tė jemi tė sigurt se ajo qė do tė
themi tė jetė e vėrtetė dhe me kėtė nuk mbartim ndonjė
lloj trillimi apo gjėra tė shpikura, siē ndodh me ca
njerėz qė pėr motive personale trillojnė tregime e
shpifje tė ndryshme. Veē kėsaj, ndodh qė tė flasim pas
shpinės sė njerėzve, sepse nuk kemi guxim tua themi nė
sy ēfarė na shqetėson. Nganjėherė edhe i tallim. E
vėrteta pikėlluese ėshtė se kur flasim pėr njerėzit,
bėhemi shumė tė pavetėdijshėm, duke mos i vėrejtur dėmet
qė shkaktojmė. Nganjėherė bisedat na ēojnė deri aty sa
ti lėndojmė njerėzit shumė keq. Ti hedhim njė sy
ajetit:
O ju qė keni besuar, nėse ndonjė i
pandėrgjegjshėm ju sjell ndonjė lajm, ju shqyrtojeni
mirė, qė tė mos e goditni ndonjė popull pa e ditur
realitetin, e pastaj tė pendoheni pėr ēkeni vepruar.1
Ajeti i lartpėrmendur na mėson qartazi se kur tė marrim
ndonjė lajm, doemos duhet tė sigurohemi se vėrtetė lajmi
apo informata e dhėnė ėshtė e vėrtetė, pėrndryshe mund
tė shkaktojmė dėme dhe vuajtje tė mėdha. Ėshtė e rrugės
qė ta bėjmė shprehi rikonfirmimin dhe vėrtetėsinė e ēdo
gjėje qė na ėshtė thėnė dhe pasi tė jetė konstatuar se
ajo ėshtė e vėrtetė, atėherė mund tė flasim rreth asaj
ēėshtje ēfarėdo qoftė ajo. Mirėpo nė rast se nuk jemi aq
tė sigurt rreth saj, ėshtė mirė qė tė heshtim e tė mos
flasim fare, pėr arsye se edhe duke pasur qėllime mjaft
tė mira dhe tė pastra, ato mund tė lėndojnė njerėzit e
bile lėndimet qė i shkaktojmė, nuk munden as tė
evitohen.
Allahu xh.sh. thotė:
O ju qė besuat, nuk ėshtė mirė qė njė popull tė tallet
me njė popull tjetėr, meqė tė pėrqeshurit mund tė jenė
mė tė mirė nga pėrqeshėsit, e as gratė me gratė e tjera,
sepse mund tė ndodhė qė tė pėrqeshurat tė jenė mė tė
mira se pėrqeshėset; dhe mos e etiketoni njėri-tjetrin
me llagape. Pas besimit ėshtė keq qė tė pėrhapet llagapi
i keq. E ata qė nuk pendohen janė mizorė.2 Kur
tallemi me njerėz, pėrqeshim dikė apo i etiketojmė ata
me ndonjė llagap tė papėlqyer, tė gjitha kėto i marrim
si tė lehta. Duhet pasur parasysh se ka njerėz tė cilėt
vėrtetė janė sarkastik dhe pa marrė parasysh se a janė
nė dijeni apo jo, ata me sarkazmėn e tyre i lėndojnė
njerėzit shumė thellė. Nga ajeti i lartshėnuar shohim
Madhėrinė e Krijuesit, qė kujdeset pėr ne edhe nė
ēėshtjet e imėta tė jetės sonė tė pėrditshme.
Pavarėsisht nga ajo nėse pėrqeshėm tė tjerėt apo qemė
objekt i pėrqeshjes, nė tė dy rastet do tė lėndohemi.
Kur pėrqeshim njerėzit, kemi bėrė gjynah dhe, herėt ose
vonė, pa dyshim do tė dėnohemi pėr gjynahet e bėra.
Ndėrsa pėr sa i pėrket rastit tė dytė, jemi ne ata qė
lėndohemi, pėr arsye se kur njeriu tė merret si objekt
talljeje dhe pėrqeshjeje, ėshtė vėrtet njė gjė e
pakėndshme. Pėr pasojė, mund tu shkaktojmė njerėzve
vuajtje, ku si rrjedhim mund tė shkohet deri aty sa
njeriu ti japė fund qė kurrė mė tė mos takohet me
askėnd. Kurani Famėlartė na e tėrheq vėrejtjen nė lidhje
me kėto vese tė shejtanit, nė mėnyrė qė tė jemi mė tė
vetėdijshėm mbi atė qė ėshtė e mirė dhe e keqe. Allahu
i Madhėrishėm nė Kuranin Famėlartė thotė:
O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė
shumta, meqė disa dyshime janė gjynah; mos hulumtoni pėr
zbulimin e tė metave tė njėri-tjetrit e mos pėrgjoni
njėri-tjetrin; mos dėshiron ndonjėri prej jush qė tė
hajė mishin e vėllait tė tij tė vdekur? Atė pra e
urreni! Kini frikė nga ndėshkimi i Allahut, e Allahu
ėshtė mėshirues, Ai e pranon shumė pendimin.3
Nganjėherė kur bėhem
dyshuese, e ndiej sikur shejtani ėshtė afėr meje. Do tė
thosha se pėrgjimi ėshtė edhe mė i keq, pėr arsye se kur
dikush pėrgjon dikė ėshtė mendim shumė i keq, tė cilin e
pasojnė veprat e kėqija, kėshtu qė pėrfundojmė sė foluri
pas shpinės sė njerėzve, ndėrsa
ata nuk janė nė gjendje tė mbrohen. Ne
gjithsesi duhet tu shmangemi sjelljeve tė
tilla. Ju lutem, kushtojini vėmendje kėtyre ajeteve,
pasi tė gjitha i janė drejtuar besimtarėve, duke thėnė:
O ju qė keni besuar! Kėto janė disa veti e
veēori qė
duhet ti mėnjanojmė me pėrqafimin e fesė islame. Si
mund tė themi qė
besojmė nė
Zotin e pėrsėri vazhdojmė tė sillemi sikur ska Zot? Tė
pėrgojojmė tė tjerėt pa vėrtetuar nėse ajo qė themi
ėshtė e vėrtetė apo jo. Po ashtu, kur dyshojmė nė diēka
apo flasim keq pėr tė tjerėt, pėrqeshim, merremi me fjalė
tė
ndyta, i etiketojmė njerėzit me llagape dhe nofka tė
papėlqyeshme, tė gjitha kėto i ngjasojnė ngrėnies sė
mishit tė vėllait tonė
pėr sė vdekuri. Jam e bindur se askush prej nesh nuk
dėshiron ta bėjė
njė gjė tė
tillė.
Haxhah Liza Abdullah
Shqipėroi: Mr. Feim Dragusha
25.7.2008