Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Zbatimi praktik i Kuranit nė jetėn e pėrditshme (Pjesa 10)

Tė folurit

Nė botėn e sotme, telekomunikimi ėshtė zhvilluar dhe pėrshpejtuar shumė, por shumė gjėra qė fliten nė realitet nuk janė aspak tė vėrteta. Shumė shpesh ndodh qė derisa e vėrteta tė shpaloset, bėhet shumė vonė dhe dėmet e shkaktuara janė tė mėdha e tė paevitueshme. Ėshtė shumė me rėndėsi qė para se tė flasim, tė jemi tė sigurt se ajo qė do tė themi tė jetė e vėrtetė dhe me kėtė nuk mbartim ndonjė lloj trillimi apo gjėra tė shpikura, siē ndodh me ca njerėz qė pėr motive personale trillojnė tregime e shpifje tė ndryshme. Veē kėsaj, ndodh qė tė flasim pas shpinės sė njerėzve, sepse nuk kemi guxim t’ua themi nė sy ēfarė na shqetėson. Nganjėherė edhe i tallim. E vėrteta pikėlluese ėshtė se kur flasim pėr njerėzit, bėhemi shumė tė pavetėdijshėm, duke mos i vėrejtur dėmet qė shkaktojmė. Nganjėherė bisedat na ēojnė deri aty sa t’i lėndojmė njerėzit shumė keq. T’i hedhim njė sy ajetit:

“O ju qė keni besuar, nėse ndonjė i pandėrgjegjshėm ju sjell ndonjė lajm, ju shqyrtojeni mirė, qė tė mos e goditni ndonjė popull pa e ditur realitetin, e pastaj tė pendoheni pėr ē’keni vepruar.”
1

Ajeti i lartpėrmendur na mėson qartazi se kur tė marrim ndonjė lajm, doemos duhet tė sigurohemi se vėrtetė lajmi apo informata e dhėnė ėshtė e vėrtetė, pėrndryshe mund tė shkaktojmė dėme dhe vuajtje tė mėdha. Ėshtė e rrugės qė ta bėjmė shprehi rikonfirmimin dhe vėrtetėsinė e ēdo gjėje qė na ėshtė thėnė dhe pasi tė jetė konstatuar se ajo ėshtė e vėrtetė, atėherė mund tė flasim rreth asaj ēėshtje ēfarėdo qoftė ajo. Mirėpo nė rast se nuk jemi aq tė sigurt rreth saj, ėshtė mirė qė tė heshtim e tė mos flasim fare, pėr arsye se edhe duke pasur qėllime mjaft tė mira dhe tė pastra, ato mund tė lėndojnė njerėzit e bile lėndimet qė i shkaktojmė, nuk munden as tė evitohen.
Allahu xh.sh. thotė:

“O ju qė besuat, nuk ėshtė mirė qė njė popull tė tallet me njė popull tjetėr, meqė tė pėrqeshurit mund tė jenė mė tė mirė nga pėrqeshėsit, e as gratė me gratė e tjera, sepse mund tė ndodhė qė tė pėrqeshurat tė jenė mė tė mira se pėrqeshėset; dhe mos e etiketoni njėri-tjetrin me llagape. Pas besimit ėshtė keq qė tė pėrhapet llagapi i keq. E ata qė nuk pendohen janė mizorė.”
2

Kur tallemi me njerėz, pėrqeshim dikė apo i etiketojmė ata me ndonjė llagap tė papėlqyer, tė gjitha kėto i marrim si tė lehta. Duhet pasur parasysh se ka njerėz tė cilėt vėrtetė janė sarkastik dhe pa marrė parasysh se a janė nė dijeni apo jo, ata me sarkazmėn e tyre i lėndojnė njerėzit shumė thellė. Nga ajeti i lartshėnuar shohim Madhėrinė e Krijuesit, qė kujdeset pėr ne edhe nė ēėshtjet e imėta tė jetės sonė tė pėrditshme.

Pavarėsisht nga ajo nėse pėrqeshėm tė tjerėt apo qemė objekt i pėrqeshjes, nė tė dy rastet do tė lėndohemi. Kur pėrqeshim njerėzit, kemi bėrė gjynah dhe, herėt ose vonė, pa dyshim do tė dėnohemi pėr gjynahet e bėra. Ndėrsa pėr sa i pėrket rastit tė dytė, jemi ne ata qė lėndohemi, pėr arsye se kur njeriu tė merret si objekt talljeje dhe pėrqeshjeje, ėshtė vėrtet njė gjė e pakėndshme. Pėr pasojė, mund t’u shkaktojmė njerėzve vuajtje, ku si rrjedhim mund tė shkohet deri aty sa njeriu t’i japė fund qė kurrė mė tė mos takohet me askėnd. Kurani Famėlartė na e tėrheq vėrejtjen nė lidhje me kėto vese tė shejtanit, nė mėnyrė qė tė jemi mė tė vetėdijshėm mbi  atė qė ėshtė e mirė dhe e keqe. Allahu i Madhėrishėm nė Kuranin Famėlartė thotė:


“O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė gjynah; mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri-tjetrit e mos pėrgjoni njėri-tjetrin; mos dėshiron ndonjėri prej jush qė tė hajė mishin e vėllait tė tij tė vdekur? Atė pra e urreni! Kini frikė nga ndėshkimi i Allahut, e Allahu ėshtė mėshirues, Ai e pranon shumė pendimin.”
3

Nganjėherė kur bėhem dyshuese, e ndiej sikur shejtani ėshtė afėr meje. Do tė thosha se pėrgjimi ėshtė edhe mė i keq, pėr arsye se kur dikush pėrgjon dikė ėshtė mendim shumė i keq, tė cilin e pasojnė veprat e kėqija, kėshtu qė pėrfundojmė sė foluri pas shpinės sė njerėzve, ndėrsa ata nuk janė nė gjendje tė mbrohen. Ne gjithsesi duhet t’u shmangemi sjelljeve tė tilla. Ju lutem, kushtojini vėmendje kėtyre ajeteve, pasi tė gjitha i janė drejtuar besimtarėve, duke thėnė: “O ju qė keni besuar!” Kėto janė disa veti e veēori qė duhet t’i mėnjanojmė me pėrqafimin e fesė islame. Si mund tė themi qė besojmė nė Zotin e pėrsėri vazhdojmė tė sillemi sikur s’ka Zot? Tė pėrgojojmė tė tjerėt pa vėrtetuar nėse ajo qė themi ėshtė e vėrtetė apo jo. Po ashtu, kur dyshojmė nė diēka apo flasim keq pėr tė tjerėt, pėrqeshim, merremi me fjalė tė ndyta, i etiketojmė njerėzit me llagape dhe nofka tė papėlqyeshme, tė gjitha kėto i ngjasojnė ngrėnies sė mishit tė vėllait tonė pėr sė vdekuri. Jam e bindur se askush prej nesh nuk dėshiron ta bėjė njė gjė tė tillė.

 

Haxhah Liza Abdullah
Shqipėroi: Mr. Feim Dragusha
25.7.2008


1 El-Huxhurat (49), ajeti 6.
2 El-Huxhurat (49), ajeti 11.
3 El-Huxhurat (49), ajeti 12.

                                         www.klubikulturor.com