Nė suren et Talak, apo siē
emėrtohet ndryshe edhe en Nisa es Sugra, kanė ardhur
katėr ajete fisnike, tė cilat kanė bėrė ndėrlidhjen mes
veprės dhe shpėrblimit dhe suksesin e kanė kushtėzuar me
shkaqet.
Ajeti i parė ėshtė fjala e Allahut tė Lartėsuar: "Atij
qė i frikėsohet Allahut, Ai do t'i gjejė rrugėdalje (nga
ēdo vėshtirėsi) dhe do t'i japė risk prej nga nuk e pret."
(Talak, 2,3)
Ajeti i dytė: "Allahu i mjafton kujtdo qė mbėshtetet
tek Ai." (Talak, 3)
Ajeti i tretė: "Atij qė i frikėsohet Allahut, Ai do
t'ia lehtėsojė ēėshtjen." (Talak, 4)
Ajeti i katėrt: "Atij qė i frikėsohet Allahut, Ai do
t'ia shlyejė veprat e kėqija dhe do t'ia rrisė
shpėrblimin." (Talak, 5)
Me kėto ajete do tė ndalemi nė disa ndalesa.
Ndalesa e parė: Shpėrblimi nė tre prej ajeteve ėshtė
kushtėzuar me frikėrespektin (takvanė) ndaj Allahut.
Takva ėshtė tė punuarit e asaj qė ka urdhėruar Allahu i
Lartėsuar dhe tė larguarit nga ajo qė ka ndaluar dhe ajo
ėshtė ēėshtja kryesore. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, i porosiste shokėt e
tij me fjalėt: "Ki frikė Allahun kudo qė tė jesh."
Shėnon Ahmedi dhe Tirmidhiu dhe thotė se hadithi ėshtė
hasen sahih.
Ndalesa e dytė: Fjala e Allahut tė Lartėsuar: "Allahu
i mjafton kujtdo qė mbėshtetet tek Ai", ka ardhur si
plotėsim i ēėshtjes sė takvasė. Nėse frika ndaj Allahut
konsiderohet shkak i largimit tė vuajtjeve, atėherė pa
dyshim se mbėshtetja e muslimanit te Zoti i tij, bindja
se Allahu Fuqiplotė ėshtė Ai i Cili ia largon ēdo tė
keqe dhe ēdo dėm, i jep rrugėdalje nga ajo gjendje nė tė
cilėn ndodhet, ia lehtėson shkaqet e riskut prej nga nuk
e kujton fare. Kėtė e vėrteton me fjalėt e Tij, ku thotė:
"Allahu e pėrmbush me siguri vendimin e Tij" (Talak,
3) d.m.th. mos e pėrjashtoni mundėsinė e pėrmbushjes sė
asaj qė ju ka premtuar Allahu, ngase Ai kur premton
diēka, atė e ka dėshiruar, ndėrsa kur do diēka, i
lehtėson dhe i krijon shkaqet.
Kemi shumė hadithe nė kėtė kontekst, prej tė cilėve
ėshtė edhe ky tė cilin e transmeton Ebu Dherri, Allahu
qoftė i kėnaqur prej tij, i cili thotė se ka thėnė i
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė
mbi tė: "Unė di njė ajet, po qė se njerėzit do tė
punonin sipas tij, do t'u mjaftonte, pastaj e lexoi
fjalėn e Allahut tė Lartėsuar: "Atij qė i frikėsohet
Allahut, Ai do t'i gjejė rrugėdalje (nga ēdo vėshtirėsi)
dhe do t'i japė risk prej nga nuk e pret." Vazhdonte
ta pėrsėriste kėtė ajet. Shėnon Ahmedi, Hakimi dhe tė
tjerėt.
Gjithashtu imam Ahmedi nė "Musnedin" e tij shėnon
hadithin tė cilin e transmeton Thevbani, Allahu qoftė i
kėnaqur prej tij, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe
paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Robi
privohet nga risku me mėkatin qė bėn, nuk e kthen
mbrapsht kaderin (pėrcaktimin e Allahut) vetėm se duaja
dhe nuk e shton jetėn diēka tjetėr pėrveēse bamirėsia."
Ndalesa e tretė: Allahu i Lartėsuar u ka premtuar
besimtarėve tė drejtė, atyre qė nuk i tejkalojnė kufijtė
e Tij, se do t'u gjejė rrugėdalje nga vėshtirėsitė dhe
nga problemet me tė cilat po ballafaqohen. Allahu
Fuqiplotė gjendjen e tyre e ka ngjasuar me njė vend tė
mbyllur, ndėrsa atė qė u ka dhėnė nga mirėsia dhe
lehtėsimi i ēėshtjeve me rrugėdalje nga ai vend i
mbyllur, nga i cili dalin dhe shpėtojnė.
Ndalesa e katėrt: Nė fjalėn e Allahut tė Lartėsuar: "prej
nga nuk e pret" ėshtė njė lloj nxitjeje nga ajo qė
mund tė imagjinohet se rrugėt e riskut janė tė mbyllura.
Risku ėshtė mirėsi nga Allahu. Allahu di mė sė miri se
si t'i lehtėsojė atij shkaqet e paimagjinueshme dhe tė
papritura. Fjala e Tij: "prej nga nuk e pret" do
tė thotė nga vendi prej tė cilit nuk e kujton fare se
prej tij mund ti vijė risku, respektivisht nuk i shkon
fare mendja se do tė furnizohet prej tij.
Ndalesa e pestė: Ajetet e mėsipėrme tregojnė se robi i
cili i respekton urdhrat e Allahut dhe u ruhet ndalesave
tė Tij, Allahu do t'ia lehtėsojė atij vėshtirėsitė qė
mund ti vijnė. Qėllimi i tėrė kėsaj ėshtė realizimi i
premtimit pėr lehtėsim, pėr atė qė gjendet nė vėshtirėsi.
Ndalesa e gjashtė: Nė fjalėn e Allahut tė Lartėsuar:
"Atij qė i frikėsohet Allahut, Ai do t'ia shlyejė veprat
e kėqija dhe do t'ia rrisė shpėrblimin." Ėshtė
pėrsėritur inkurajimi pėr takvanė edhe njė herė tjetėr,
pas sė cilės rezulton premtimi pėr diēka qė ėshtė akoma
mė e madhe sesa risku, sesa largimi i vėshtirėsisė dhe
lehtėsimi i saj e ajo ėshtė falja e mėkateve dhe rritja
e shpėrblimit.
Frika ndaj Allahut ka ndikim jashtėzakonisht tė madh nė
jetėn e besimtarit. Ajo konsiderohet ēelės i ēdo mirėsie.
Ajo ėshtė rruga drejt lumturisė sė robit nė kėtė botė
dhe pėr nė botėn tjetėr. Pėr kėtė tė mjafton fjala e
Allahut Fuqiplotė: "Sikur banorėt e atyre qyteteve tė
besonin dhe tė ruheshin prej gjynaheve, Ne do t'u
dėrgonim bekime nga qielli dhe toka, por ata mohuan,
prandaj i dėnuam pėr atė qė bėnė." (A'raf, 96)
Ndėrsa prej lutjeve tė tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja
e Allahut qoftė mbi tė, ka qenė edhe kjo lutje: "O
Allahu im, unė kėrkoj prej Teje udhėzimin, devotshmėrinė,
dėlirėsinė dhe kėnaqėsinė." Shėnon Muslimi.
E lusim Allahun e Lartėsuar tė na bėjė prej atyre qė i
respektojnė urdhrat e Tij dhe u ruhen e largohen
ndalesave tė Tij.