1. Kurani
ėshtė libėr i udhėzimit tė drejtė pėr ata qė dėshirojnė
tė ecin nė rrugėn e sigurt dhe pa zigzage, ėshtė
udhėzues pėr tė devotshmit. Thotė Allahu i Madhėrishėm:
Dhe kėshtu Ne tė kemi dėrguar ty (o Muhamed)
Ruhun (Frymėzim dhe Mėshirė) nga Urdhri dhe
Vullneti Ynė. Ti nuk e dije as ēėshtė Libri dhe as
ēėshtė Imani (Besimi), por Ne e kemi bėrė atė
(kėtė Kuran) dritė, qė Ne tė udhėzojmė me anė tė
tij atė qė Ne duam nga robėrit Tanė. Dhe padyshim qė ti
(o Muhamed) sigurisht qė po udhėheq (njerėzimin)
nė Udhėn e Drejtė (nė Fenė e Allahut, nė Islam).
(Esh-Shura, 52)
Pra, Kurani ėshtė shpirt dhe dritė, shpirt pėr jetė dhe dritė nė
rrugėn e udhėzimit, ėshtė jeta e njeriut dhe rruga e
tij, jeta e umetit tė Muhamedit alejhi selam dhe rruga e
tij. Thotė Allahu i Madhėrishėm:
Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė.
Allahu e vė me atė (me Kuranin) nė rrugėt e
shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e
Tij i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė dhe i udhėzon
nė njė rrugė qė ėshtė e drejtė. (El Maide,15-16)
I vetmi libėr qė e nxjerr individin dhe umetin nga errėsirat e
shirkut, tė kufrit, tė injorancės, tė padrejtėsisė dhe
tė harameve pėr nė dritėn e besimit, tė shkencės dhe tė
pasimit tė rrugės sė Allahut ėshtė Kurani.
2. Kurani ėshtė libėr i dispozitave dhe i legjislacionit,
pėrmbledh tė gjitha ēėshtjet e jetės duke filluar nga
lindja dhe gjidhėnia e duke pėrfunduar me vdekjen dhe
dispozitat ligjore islame qė kanė tė bėjnė mė tė. Ai
pėrfshin ēėshtjet e adhurimit, ēėshtjet sociale,
ekonomike, ushtarake etj.. Thotė Allahu i Madhėrishėm:
Dhe nė kėtė mėnyrė (ti o Muhamed) gjyko mes
tyre me atė qė tė ka shpallur Allahu dhe mos u shko pas
dėshirave tė tyre tė kota. (El Maide, 49)
3. Ėshtė libėr i cili thėrret fuqishėm nė besimin (akiden)
e pastėr dhe tė drejtė islam. Nė tė gjendet qartėsi e
plotė pėr ēdo gjė qė ėshtė fshehtėsi (gajb), qė ka tė
bėjė me Allahun subhanehu ue teala, me emrat dhe
cilėsitė e Tij, me rububijen dhe uluhijen e Allahut
xh.sh.. Gjithashtu, Kurani na jep njohuri pėr krijimin e
qiejve, tė tokės, tė njeriut dhe pėr zhvillimin e tij
dhe fton nė besimin nė melaiket e Allahut subhanehu ue
teala, librat e shpallur nga Allahu xh.sh., Pejgamberėt
dhe botėn e amshueshme. Kurani flet edhe pėr tė
kundėrtėn e besimit, si: shirku, kufri, nifaku. Ai ka
ardhur me argumente tė fuqishme pėr atė se Allahu ėshtė
Krijues dhe Precizues i kėsaj bote, pėr atė se Allahu
ėshtė Njė dhe nuk ka shok nė sundimin e Tij, pėr
profetėsitė e Pejgamberėve dhe pėr mrekullitė e shumta
me tė cilat ka ardhur ky libėr hyjnor.
4. Kurani ėshtė libėr i adhurimit, me leximin, kėndimin
dhe nxėnien e tij pėrmendsh besimtari e adhuron Allahun
dhe ėshtė mė afėr Tij. Kurani ėshtė dritė pėr zemrat e
njohėsve tė tij, tė cilėt e lexojnė atė ditėn dhe natėn,
e mėsojnė atė dhe ua mėsojnė atė tė tjerėve. Thotė
Pejgamberi alejhi selam.
خيركم من تعلم القرآن و علمه Mė i miri prej jush ėshtė ai i cili e mėson Kuranin
dhe ua mėson atė tė tjerėve. (Transmeton Buhariu).
Gjithashtu, Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Ai i
cili lexon njė shkronjė tė Kuranit ka dhjetė sevape (shpėrblime)
pėr atė lexim.
5. Kurani ėshtė litari i sigurt i Allahut pėr muslimanėt
nė konfrontim me armiqtė e Islamit, tė cilėt nuk
pėrjashtojnė asnjė mundėsi apo mjet kundėr Islamit dhe
muslimanėve. Ai u mėson muslimanėve realitetin e kėsaj
beteje, ua qartėson atyre objektivat e armiqve dhe u
ofron atyre metodat e ndihmės dhe armėt e luftės dhe tė
gjuhės.
6. Kurani ėshtė libėr i vėrtetė sepse nuk ėshtė pjellė e
mendjes sė njeriut, por ėshtė shpallur nga Krijuesi i
njeriut dhe i ēdo gjėje nė kėtė gjithėsi; nė tė ka
njohuri tė mėdha pėr fusha tė ndryshme: shkencore,
mjekėsore, shoqėrore, psikologjike etj..