Selam alejkum!
1. Rreth ezanit dhe kiametit. Kur dikush e fal namazin
individualisht nė shtėpi, a duhet tė kėndojė ezanin para
se tė fillojė faljen?
2. Nė libra tė ndryshėm kam lexuar qė ikameti kėndohet
njėlloj si ezani vetėm se kėndohet mė shpejt kurse diku
tjteėr kam lexuar se ikameti kėndohet me shkurtime
d.m.th. ALLAHU EKBER dy herė etj? Si duhet kėnduar
ikameti?
3. E treta rreth namazit: Duart nė namaz ngrihen vetėm
nė fillim, nė tekbirin fillestar kur thuhet Allahu Ekber
apo dhe kur shkojmė nė ruku, kur ngrihemi nga rukuja,
kur shkojmė nė sexhde dhe kur ngrihemi prej sexhdes?
4. Nė uljen e fundit kur lexojmė Etehjatin gishti
tregues ngrihet vetėm kur themi Eshehedu en La ilahe il
Allah apo gishti tregues mbahet ngritur gjate gjithė
lutjes?
Ma bėni hallall qė u zgjata pak por nė libra tė ndryshėm
kam parė mėnyra tė ndryshme tė kėtyre pyetjeve qė bėra
mė lart.
Allahu ua shpėrbleftė.
Pėrgjigjja:
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e
tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin
rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Ēėshtja e parė: A ėshtė e kėrkuar thirrja
e ezanit pėr atė qė falet vetė?
Ezani ėshtė prej shenjave dhe simboleve
tė Islamit, madje prej atyre mė tė mėdha, pasi me kėtė
bėhet paralajmėrimi i hyrjes sė kohėve tė namazeve dhe
konsiderohet adhurim me tė cilin shpėrblehen besimtarėt.
Qė ezani ėshtė prej
simboleve dhe specifikave mė tė qarta tė fesė janė nė
ujdi tė gjithė dijetarėt, por ata kanė dallim se ēfarė
dispozite ka ai. Pa u zgjeruar nė pėrcjelljen e
mendimeve, themi se mendimet e tyre sillen rreth
qėndrimit se ai ėshtė vaxhib kifai (kifaje1)
dhe sunet i fortė (muekede).
Sido qė tė jetė, pa marrė
parasysh kėto dallime, e shohim se fukahatė e tė gjitha
medhhebeve janė tė mendimit se muslimanėve tė njė vendi
nuk u lejohet qė tė neglizhojnė praktikimin e ezanit dhe
nėse njė vend musliman tėrėsisht e lė thirrjen e ezanit,
atėherė imami (udhėheqėsi) i muslimanėve ėshtė i
obliguar qė t`i detyrojė ata, qoftė edhe me forcė, pėr
rikthimin e kėtij simboli islam nė praktikėn e tyre2.
Malik Huvejrith tregon se
njė grup tė rinjsh (ndėr ta edhe Maliku) kishin shkuar
nė Medinė tek i Dėrguari Muhamed, lavdėrimi dhe paqja
qofshin mbi tė, pėr tė mėsuar Islamin nga ai. Pasi
qėndruan atje njėzet net, i Dėrguari, lavdėrimi dhe
paqja qofshin mbi tė, mendoi se ata ishin mėrzitur pėr
familjet e tyre dhe i mėshiroi ata e i liroi tė kthehen
te familjet e tyre. Para se tė niseshin ata, ai i
kėshilloi: “Kthehuni te familjet tuaja, rrini me ta,
mėsoni e urdhėroni ata dhe kur tė hyjė koha e namazit,
atėherė le ta thėrrasė ezanin ndonjėri prej jush dhe le
tė dalė imam mė i vjetri nga ju.” Shėnon Buhariu dhe
Muslimi.
Prandaj, duke e pasur parasysh kėtė, themi se gjatė
kohėve tė namazeve kur muslimanėt mblidhen pėr t’u falur
nė xhami, atėherė obligohen qė para fillimit tė faljes,
kur tė hyjė koha, tė lajmojnė hyrjen e kohės me ezan dhe
nuk u lejohet qė tė neglizhojnė nė kėtė.
Por nėse besimtari falet vetėm nė shtėpi ose nuk e arrin
xhematin nė xhami, ose falet pasi tė ketė dalė koha
(kaza), atėherė a ėshtė i obliguar qė ta thėrrasė ezanin
para faljes apo jo?
Nė kėtė rast, nėse ky person ėshtė nė njė vend ku nuk
ėshtė dėgjuar ezani, sikurse nė udhėtim ose larg nė mal
e shkretėtirė, atėherė ai nuk duhet tė neglizhojė
thirrjen e ezanit para faljes. Por nėse gjendet nė njė
vend ku thirret ezani, si nė qytete ose fshatra nė tė
cilat thirret ezani, atėherė do tė ishte e preferuar qė
ta thėrriste edhe njė herė ezanin, por nėse mjaftohet me
ezanin e tė tjerėve nuk ka gjė3.
Ethremi dhe Seid bin
Mensuri shėnojnė se sahabi Enes Ibėn Malik nė njė rast
hyri nė njė xhami nė tė cilin ishte kryer falja e
namazit. Ai urdhėroi njė person qė tė thėrriste ezanin e
ikametin dhe ai doli imam qė t`ua falte namazin4.
Ndėrsa Urve Ibėn Zubejri ka thėnė: “Nėse arrij nė xhami
dhe njerėzit e kanė thirrur ezanin dhe ikametin, atėherė
ezani dhe ikameti i tyre mjafton edhe pėr tė tjerėt qė
vijnė pas tyre.” Kjo ėshtė pėrzgjedhje e Hasan Basriut,
Shabiut dhe Ibrahim Nehaiut (tė tre kėta dhe Urveja
gjithashtu numėrohen nga tabiinėt e vjetėr dhe mė tė
dijshėm). Vetėm se Hasan Basriu ka thėnė se preferohet
thirrja e ikametit.
Duke mos u zgjeruar mė shumė, themi se nėse faleni nė
shtėpi ose nė xhami me vonesė pasi tė jetė thirrur ezani
e ikameti, atėherė do tė ishte e qėlluar qė ta thirrni
ikametin edhe njė herė para se tė filloni faljen. Ndėrsa
nėse nuk e thirrni ezanin veēmas edhe njė herė, nuk
prish punė, edhe pse nėse e bėni kėtė do tė ishte mė
mirė dhe do tė keni shpėrblim. Allahu e di mė sė miri!
Ēėshtja e dytė: Si thuhet ikameti:
Nė numrin e fjalėve tė ikametit ka
mendime te dijetarėt:
1.Medh`hebi
hanefi thotė se ikameti pėrbėhet nga 17 fjali, pra
njėsoj si ezani, vetėm se i shtohet edhe dy herė fjalia
“Kad kametis salatu” pas “Haj ala felah”. Pra ikameti
ėshtė kėshtu:
All-llahu ekber
(4 herė)
Esh-hedu el-la ilahe il-lall-llahu
(2 herė)
Esh-hedu en-ne Muhammeder Rasulull-llahi
(2 herė)
Hajje ales-salati
(2 herė)
Hajje alel felahi
(2 herė)
Kad kametis-salatu
(2
herė)
All-llahu ekber
(2 herė)
La ilahe il-lall-llah.
(1 herė)
2.Mendimi
i xhumhurit (i shumicės sė dijetarėve) ėshtė se ikameti
ka 11 fjali:
IKAMETI
All-llahu ekber
(2 herė)
Esh-hedu el-la ilahe il-lall-llahu
(1 herė)
Esh-hedu en-ne Muhammeder Rasulull-llahi
(1herė)
Hajje ales-salati
(1 herė)
Hajje alel felahi
(1 herė)
Kad kametis-salatu
(2 herė)
All-llahu ekber
(2 herė)
La ilahe il-lall-llah.
(1 herė)
Nuk kemi kohė qė tani t’i japim argumentet e kėtyre
mendimeve, por themi se tė dy mendimet mbėshteten nė
argumente tė sakta, prandaj aplikimi i secilės formė nuk
ka problem, megjithėse mendimi i shumicės sė dijetarėve
ka transmetime mė tė shumta dhe ėshtė mė i fuqishėm.
Allahu e di mė sė miri!
Ēėshtja e katėrt: Mbajtja e Gishtit
tregues gjatė uljes nė namaz
Te fukahatė nė pėrgjithėsi kemi mendime
rreth mbajtjes sė gishtit tregues tė dorės sė djathtė
gjatė teshehudit. Nuk do tė ndalem nė sjelljen e
thėnieve me kėtė rast, por do tė transmetojmė qėndrimin
i cili pėrputhet me hadithet tė cilat pėrshkruajnė
formėn se si e mbante Resulullahu gishtin nė kėtė vend.
Gjatė uljes nė teshehud, Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja
qofshin mbi tė, e vendoste dorėn e majtė mbi gjurin e
majtė, kurse gishtat e dorės sė djathtė i mblidhte dhe
me gishtin tregues tregonte drejt Kibles duke hedhur
shikim drejt tij (gishtit tregues). Nė rastin e tregimit
me gishtin tregues drejt Kibles, gishtin e madh e
vendoste mbi gishtin e mesėm (shėnon Muslim dhe Ebu
Avane). Dhe “e ngrinte gishtin duke e lėvizur dhe duke
bėrė dua me tė (d.m.th. bėnte dua gjatė lėvizjes sė
gishtit).” (Shėnon Ebu Davudi, Nesaiu, Inbi Xharudi,
Ibni Huzejmeja dhe Ibni Hibbani me sened tė vėrtetė) Dhe
thoshte: “Kjo ėshtė mė e rėndė pėr shejtanin se
hekuri (d.m.th. gishti tregues).” Shėnon
Ahmedi, Bezzari, Ebu Xhaferi, Behteriu, Taberaniu,
Abdulgani El -Makdisi nė “Sunenin” e tij me sened tė
mirė dhe Bejhakiu.
Nga kėto hadithe kuptojmė se Muhamedi salallahu alejhi
ue selem e mbante gishtin tregues tė dorės sė djathtė tė
drejtuar nga kibla, kurse gishtat e tjerė tė mbledhur.
Gjithashtu disa transmetime tregojnė se ai gjatė
kėndimit tė lutjeve e lėvizte gishtin ashtu tė drejtuar
nga kibla. Allahu e di mė sė miri!
Alaudin Abazi
15.11.2009
[1]
Vaxhib kifaje i thuhet njė vepre me tė cilin
obligohen tė gjithė muslimanėt fillimisht, por
nėse atė e kryejnė njė grup muslimanėsh, atėherė
ai obligim bie nga tė tjerėt, sikurse falja e
namazit tė xhenazes.
[2]
“Es Salatu Ve Ahkamuha Vifke Medh`heb Imam Ebi
Hanife”, Vehbi Gavoxhi, f. 132; “Hashijetur
Revdul Murbi” vėll. 1, f. 327.
[3]
Kėtė sqarim kėshtu e pėrmendin shumė fukara nė
librat e tyre, shih: ; “Sherhu Mumti”, vėll. 2,
f. 46. “El Lubab Fi Sherhi Kitab”, vėll. 1, f.
75; “Sherhu Mumti”, vėll. 2, f. 46.
[4]
Shėnon Buhariu, por pa zinxhir transmetuesish (mualek),
ndėrsa Bejhikiu e pėrcjell me zinxhir
transmetuesish. Shih “Temamil Minneh”, f. 155.