Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Rreth ezanit dhe ikametit

Pyetja:

Selam alejkum!
1. Rreth ezanit dhe kiametit. Kur dikush e fal namazin individualisht nė shtėpi, a duhet tė kėndojė ezanin para se tė fillojė faljen?
2. Nė libra tė ndryshėm kam lexuar qė ikameti kėndohet njėlloj si ezani vetėm se kėndohet mė shpejt kurse diku tjteėr kam lexuar se ikameti kėndohet me shkurtime d.m.th. ALLAHU EKBER dy herė etj? Si duhet kėnduar ikameti?
3. E treta rreth namazit: Duart nė namaz ngrihen vetėm nė fillim, nė tekbirin fillestar kur thuhet Allahu Ekber apo dhe kur shkojmė nė ruku, kur ngrihemi nga rukuja, kur shkojmė nė sexhde dhe kur ngrihemi prej sexhdes?
4. Nė uljen e fundit kur lexojmė Etehjatin gishti tregues ngrihet vetėm kur themi Eshehedu en La ilahe il Allah apo gishti tregues mbahet ngritur gjate gjithė lutjes?
Ma bėni hallall qė u zgjata pak por nė libra tė ndryshėm kam parė mėnyra tė ndryshme tė kėtyre pyetjeve qė bėra mė lart.
Allahu ua shpėrbleftė.


Pėrgjigjja:

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Ēėshtja e parė: A ėshtė e kėrkuar thirrja e ezanit pėr atė qė falet vetė?

Ezani ėshtė prej shenjave dhe simboleve tė Islamit, madje prej atyre mė tė mėdha, pasi me kėtė bėhet paralajmėrimi i hyrjes sė kohėve tė namazeve dhe konsiderohet adhurim me tė cilin shpėrblehen besimtarėt.

Qė ezani ėshtė prej simboleve dhe specifikave mė tė qarta tė fesė janė nė ujdi tė gjithė dijetarėt, por ata kanė dallim se ēfarė dispozite ka ai. Pa u zgjeruar nė pėrcjelljen e mendimeve, themi se mendimet e tyre sillen rreth qėndrimit se ai ėshtė vaxhib kifai (kifaje1) dhe sunet i fortė (muekede).

Sido qė tė jetė, pa marrė parasysh kėto dallime, e shohim se fukahatė e tė gjitha medhhebeve janė tė mendimit se muslimanėve tė njė vendi nuk u lejohet qė tė neglizhojnė praktikimin e ezanit dhe nėse njė vend musliman tėrėsisht e lė thirrjen e ezanit, atėherė imami (udhėheqėsi) i muslimanėve ėshtė i obliguar qė t`i detyrojė ata, qoftė edhe me forcė, pėr rikthimin e kėtij simboli islam nė praktikėn e tyre2.

Malik Huvejrith tregon se njė grup tė rinjsh (ndėr ta edhe Maliku) kishin shkuar nė Medinė tek i Dėrguari Muhamed, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, pėr tė mėsuar Islamin nga ai. Pasi qėndruan atje njėzet net, i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, mendoi se ata ishin mėrzitur pėr familjet e tyre dhe i mėshiroi ata e i liroi tė kthehen te familjet e tyre. Para se tė niseshin ata, ai i kėshilloi: “Kthehuni te familjet tuaja, rrini me ta, mėsoni e urdhėroni ata dhe kur tė hyjė koha e namazit, atėherė le ta thėrrasė ezanin ndonjėri prej jush dhe le tė dalė imam mė i vjetri nga ju.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.

Prandaj, duke e pasur parasysh kėtė, themi se gjatė kohėve tė namazeve kur muslimanėt mblidhen pėr t’u falur nė xhami, atėherė obligohen qė para fillimit tė faljes, kur tė hyjė koha, tė lajmojnė hyrjen e kohės me ezan dhe nuk u lejohet qė tė neglizhojnė nė kėtė.

Por nėse besimtari falet vetėm nė shtėpi ose nuk e arrin xhematin nė xhami, ose falet pasi tė ketė dalė koha (kaza), atėherė a ėshtė i obliguar qė ta thėrrasė ezanin para faljes apo jo?

Nė kėtė rast, nėse ky person ėshtė nė njė vend ku nuk ėshtė dėgjuar ezani, sikurse nė udhėtim ose larg nė mal e shkretėtirė, atėherė ai nuk duhet tė neglizhojė thirrjen e ezanit para faljes. Por nėse gjendet nė njė vend ku thirret ezani, si nė qytete ose fshatra nė tė cilat thirret ezani, atėherė do tė ishte e preferuar qė ta thėrriste edhe njė herė ezanin, por nėse mjaftohet me ezanin e tė tjerėve nuk ka gjė
3
.

Ethremi dhe Seid bin Mensuri shėnojnė se sahabi Enes Ibėn Malik nė njė rast hyri nė njė xhami nė tė cilin ishte kryer falja e namazit. Ai urdhėroi njė person qė tė thėrriste ezanin e ikametin dhe ai doli imam qė t`ua falte namazin4.

Ndėrsa Urve Ibėn Zubejri ka thėnė: “Nėse arrij nė xhami dhe njerėzit e kanė thirrur ezanin dhe ikametin, atėherė ezani dhe ikameti i tyre mjafton edhe pėr tė tjerėt qė vijnė pas tyre.” Kjo ėshtė pėrzgjedhje e Hasan Basriut, Shabiut dhe Ibrahim Nehaiut (tė tre kėta dhe Urveja gjithashtu numėrohen nga tabiinėt e vjetėr dhe mė tė dijshėm). Vetėm se Hasan Basriu ka thėnė se preferohet thirrja e ikametit.

Duke mos u zgjeruar mė shumė, themi se nėse faleni nė shtėpi ose nė xhami me vonesė pasi tė jetė thirrur ezani e ikameti, atėherė do tė ishte e qėlluar qė ta thirrni ikametin edhe njė herė para se tė filloni faljen. Ndėrsa nėse nuk e thirrni ezanin veēmas edhe njė herė, nuk prish punė, edhe pse nėse e bėni kėtė do tė ishte mė mirė dhe do tė keni shpėrblim. Allahu e di mė sė miri!

Ēėshtja e dytė: Si thuhet ikameti:

Nė numrin e fjalėve tė ikametit ka mendime te dijetarėt:

1.
 Medh`hebi hanefi thotė se ikameti  pėrbėhet nga 17 fjali, pra njėsoj si ezani, vetėm se i shtohet edhe dy herė fjalia “Kad kametis salatu” pas “Haj ala felah”. Pra ikameti ėshtė kėshtu:

All-llahu ekber                                                          (4 herė)

Esh-hedu el-la ilahe il-lall-llahu                              (2 herė)

Esh-hedu en-ne Muhammeder Rasulull-llahi       (2 herė)

Hajje ales-salati                                                        (2 herė)

Hajje alel felahi                                                        (2 herė)

Kad kametis-salatu                                                  (2 herė)

All-llahu ekber                                                          (2 herė)

La ilahe il-lall-llah.                                                   (1 herė)


2.
 Mendimi i xhumhurit (i shumicės sė dijetarėve)  ėshtė se ikameti ka 11 fjali:

IKAMETI

All-llahu ekber                                                          (2 herė)

Esh-hedu el-la ilahe il-lall-llahu                              (1 herė)

Esh-hedu en-ne Muhammeder Rasulull-llahi       (1herė)

Hajje ales-salati                                                        (1 herė)

Hajje alel felahi                                                        (1 herė)

Kad kametis-salatu                                                  (2 herė)

All-llahu ekber                                                          (2 herė)

La ilahe il-lall-llah.                                                   (1 herė)


Nuk kemi kohė qė tani t’i japim argumentet e kėtyre mendimeve, por themi se tė dy mendimet mbėshteten nė argumente tė sakta, prandaj aplikimi i secilės formė nuk ka problem, megjithėse mendimi i shumicės sė dijetarėve ka transmetime mė tė shumta dhe ėshtė mė i fuqishėm. Allahu e di mė sė miri!


Ēėshtja e tretė: Ngritja e duarve nė namaz

Pėr kėtė problematikė mund tė lexoni kėtu: http://www.klubikulturor.com/A%20duhet%20ti%20ngeme%20duart%20ne%20namaz.htm

Ēėshtja e katėrt: Mbajtja e Gishtit tregues gjatė uljes nė namaz

Te fukahatė nė pėrgjithėsi kemi mendime rreth mbajtjes sė gishtit tregues tė dorės sė djathtė gjatė teshehudit. Nuk do tė ndalem nė sjelljen e thėnieve me kėtė rast, por do tė transmetojmė qėndrimin i cili pėrputhet me hadithet tė cilat pėrshkruajnė formėn se si e mbante Resulullahu gishtin nė kėtė vend. Gjatė uljes nė teshehud, Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, e vendoste dorėn e majtė mbi gjurin e majtė, kurse gishtat e dorės sė djathtė i mblidhte dhe me gishtin tregues tregonte drejt Kibles duke hedhur shikim drejt tij (gishtit tregues). Nė rastin e tregimit me gishtin tregues drejt Kibles, gishtin e madh e vendoste mbi gishtin e mesėm (shėnon Muslim dhe Ebu Avane). Dhe “e ngrinte gishtin duke e lėvizur dhe duke bėrė dua me tė (d.m.th. bėnte dua gjatė lėvizjes sė gishtit).” (Shėnon Ebu Davudi, Nesaiu, Inbi Xharudi, Ibni Huzejmeja dhe Ibni Hibbani me sened tė vėrtetė) Dhe thoshte: “Kjo ėshtė mė e rėndė pėr shejtanin se hekuri (d.m.th. gishti tregues).” Shėnon Ahmedi, Bezzari, Ebu Xhaferi, Behteriu, Taberaniu, Abdulgani El -Makdisi nė “Sunenin” e tij me sened tė mirė dhe Bejhakiu.

Nga kėto hadithe kuptojmė se Muhamedi salallahu alejhi ue selem e mbante gishtin tregues tė dorės sė djathtė tė drejtuar nga kibla, kurse gishtat e tjerė tė mbledhur. Gjithashtu disa transmetime tregojnė se ai gjatė kėndimit tė lutjeve e lėvizte gishtin ashtu tė drejtuar nga kibla. Allahu e di mė sė miri!


Alaudin Abazi
15.11.2009
 


[1] Vaxhib kifaje i thuhet njė vepre me tė cilin obligohen tė gjithė muslimanėt fillimisht, por nėse atė e kryejnė njė grup muslimanėsh, atėherė ai obligim bie nga tė tjerėt, sikurse falja e namazit tė xhenazes.

[2] “Es Salatu Ve Ahkamuha Vifke Medh`heb Imam Ebi Hanife”, Vehbi Gavoxhi, f. 132; “Hashijetur Revdul Murbi” vėll. 1, f. 327.

[3] Kėtė sqarim kėshtu e pėrmendin shumė fukara nė librat e tyre, shih: ; “Sherhu Mumti”, vėll. 2, f. 46. “El Lubab Fi Sherhi Kitab”, vėll. 1, f. 75; “Sherhu Mumti”, vėll. 2, f. 46.

[4] Shėnon Buhariu, por pa zinxhir transmetuesish (mualek), ndėrsa Bejhikiu e pėrcjell me zinxhir transmetuesish. Shih “Temamil Minneh”, f. 155.



 

Alaudin Abazi
4.10.2009

                                             www.klubikulturor.com