Selam
alejkum.
Desha tju pyes diēka. Njoh njė njeri tė vullnetit tė
mirė, njė njeri punėtor, ka dėshirė tė madhe nė nxėnien
e diturisė dhe me atė dituri ti shėrbejė pastaj
Islamit, muslimanėve dhe njerėzve nė pėrgjithėsi. Ai
posa ka pėrfunduar shkollėn e mesme dhe po mendon pėr
fakultet. Doja tė merrja mendimin tuaj tė bazuar nė
ajete kuranore dhe hadithe tė Pejgamberit rreth asaj se
ēka do tė ishte mė sė miri qė ai tė vazhdojė. Sa u
pėrket njohurive, ka njohuri tė pėrgjithshme dhe ėshtė
shumė punėtor. Ku do tė ishte kontributi i tij mė i
madh?
Pėrgjigjja:
Alejkum selam ue rahmetullahi ue berekatuhu!
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e
tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin
rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Sė pari do tė shkruaj disa fjalė pėr vlerėn e kėrkimit
tė diturisė:
1. Allahu i Madhėruar thotė: Thuaj: A janė tė
barabartė ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė? (Ez-Zumer 9)
2. Dhe thotė: Allahu i lartėson ata qė besuan prej jush,
i lartėson nė shkallė
tė lartė ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dituri. (El
Muxhadele 11)
3. Transmeton Ebu Darda (Allahu qoftė i kėnaqur me tė)
se e ka dėgjuar
Pejgamberin (salallahu alejhi ue selem) duke thėnė: Ai
i cili merr rrugėn pėr tė kėrkuar diturinė, Allahu i
Madhėruar do tia lehtėsojė atij rrugėn pėr nė xhenet.
Gjithashtu, melaiket i shtrijnė krahėt e tyre pėr
kėrkuesin e diturisė nga kėnaqėsia e veprės sė tij. Me
tė vėrtetė pėr dijetarin luten tė gjithė ata qė janė nė
qiej dhe tokė sa qė edhe balena nė ujė (lutet pėr tė).
Dobia e dijetarit pėr adhuruesit e Allahut ėshtė sikurse
dobia e hėnės mbi planetet tjera. Dijetarėt janė
trashėgimtarė tė Pejgamberėve. Pejgamberėt nuk kanė
trashėguar dinarė e as dėrhemė (pare dhe pasuri) mirėpo
ata kanė trashėguar diturinė. Ai i cili e merr (kėtė
dituri) nuk ka dyshim se ka pasur njė fat tė madh. Ebu
Davudi, Tirmidhiu, shejh Albani ka thėnė se hadithi
ėshtė hasen. Shih Sahih et-tergib uet-terhib 1/33
Kurse pėrzgjedhja e drejtimit varet nga vetė vullneti i
personit se ēka ka prirje dhe vullnet (pėr ēėshtjet qė
janė tė lejuara). Mė shumė i shėrben njeriu Islamit dhe
muslimanėve nėse ai studion fenė islame, ku gjithmonė do
tė jetė nė lidhje me fenė islame dhe gjithmonė do tė
jetė nė shėrbim tė Islamit, mirėpo nuk duhet harruar se
muslimanėt kanė nevojė edhe pėr mjek tė sinqertė dhe
fetarė, duke mos i nėnvlerėsuar edhe fushat e tjera.
A do tė thotė se fjalėt tona pėr rėndėsinė e diturisė
islame nėnvlerėsojnė dituritė e tjera dhe duhet t'i lėmė
anash dituritė e tjera? Natyrisht qė jo, pėrkundrazi
dituritė e tjera janė farz kifaje (obligim qė nėse njė
grup njerėzish meren me atė ēėshtje, bie obligimi i tė
tjerėve) pėr tė cilat nėse populli musliman e lė anash,
ka bėrė mėkat.
Sa e sa kemi humbur duke mos pasur mjekė apo inxhinierė
muslimanė tė devotshėm dhe kanė ardhur jobesimtarėt dhe
armiqtė tanė nė emėr tė mjekėsisė, inxhinierisė, fizikės
etj., dhe kėshtu kanė depėrtuar nė shtetet muslimane pėr
tė pėrhapur kėtė dituri dhe me kėtė dituri kanė pėrhapur
edhe devijimet dhe amoralitetet e tyre.
Kėrkuesi i diturisė duhet tė mėsojė prej diturisė islame
atė qė e ka obligim ta mėsojė, pa tė cilėn nuk do tė
mund tė arsyetohet para Allahut tė Madhėruar me
injorancė. Pasi ta mėsojė kėtė dituri tė cilėn e ka
obligim, atėherė na obligohet neve tė klasifikojmė degėt
e tjera shkencore ku duhet tė kemi ekspertė, si nė
mjekėsi, inxhinieri, ekonomi dhe degė tė tjera.
Po ashtu, personat tė cilėt kanė marrė rrugėn e kėrkimit
tė diturive shkencore duhet gjithmonė tė shtojnė
diturinė e tyre ndaj dispozitave islame.