Kisha disa pyetje rreth tejemumit. Me sa kam njohuri,
tejemumi apo pastrimi simbolik me dhe merret ne ato
raste kur nuk gjendet uji pėr pastrim apo kur pėrdorimi
i tij ėshtė i pamundur pėr arsye te ndryshme. Desha tė
di raste tė tjera kur mund tė merret tejemum.
Po ne rastin e bashkėshorteve kur mund tė kryhen
marrėdhėnie intime edhe ēdo dite, pėr ēdo ditė duhet tė
bėhet gusul apo mund tė merret tejemum duke ditur qė
marrja e gusulit ėshtė paksa e vėshtirė tė merret pėr
ditė pėr arsye tė stinės apo dhe ujit qė nuk mund ta
kesh pėrditė tė ngrohtė. A mund tė mė tregoni dhe
mėnyrėn e marrjes sė tejemumit?
Pėrgjigjja:
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e
tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin
rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
1. Rastet nė tė cilat tejemumi zėvendėson
abdestin apo gusulin janė:
a. Nėse nuk kemi ujė, qoftė nė shtėpi ose nė udhėtim dhe
kemi dhėnė mund pėr kėrkimin e tij.
b. Nėse ka ujė, por shitet ose ėshtė mė i shtrenjtė se
zakonisht. Nė kėtė rast, nėse ka mundėsi pėr ta blerė,
muslimani obligohet ta blejė pasi ka mundėsi, edhe nėse
ėshtė mė i shtrenjtė se rėndomtė. Por nėse nuk ka
mundėsi ta blejė ose ėshtė mė i shtrenjtė dhe blerja i
shkakton problem, bie fjala hyn nė borxh ose diēka
tjetėr, atėherė lejohet tė kalojė te tejemumi.
c. Nėse ėshtė i sėmurė dhe pėrdorimi i ujit ia shton
sėmundjen ose ia ngadalėson kurimin.
d. Nėse posedon ujė dhe ėshtė i shėndoshė (nuk ėshtė i
sėmurė), por pėrdorimi i tij i shkakton dėm, pra
sėmuret, atėherė merr tejemum. P.sh., tė marrė gusul me
ujė tė ftohtė dhe tė sėmuret ose tė lahet me ujė tė
nxehtė, por koha ėshtė e ftohtė (nėse ėshtė jashtė ose
nė udhėtim) dhe mund tė sėmuret11.
e. Nėse posedon ujė, por ka njė sasi tė vogėl, tė cilėn
e pėrdor pėr pije dhe harxhimi i tij ia rrezikon jetėn
atij, familjes, shokėve tė udhėtimit ose edhe tė mjetit
tė transportit (kafshės sė udhėtimit), pasi nė rast tė
vėshtirėsisė vjen lehtėsimi.
f. Kur uji ėshtė afėr, por nuk ka me ēfarė ta nxjerrė
ose i rrezikohet jeta qė tė shkojė dhe ta marrė.
2. Ndėrsa nė rastin e bashkėshortėve pas marrėdhėnieve
intime, themi se ata janė tė detyruar tė pastrohen pa
marrė parasysh a ndodh kjo ēdo ditė apo edhe brenda njė
dite disa herė. Me fjalė tė tjera, nėse njeriu bėhet i
papastėr (xhunub), atėherė ai obligohet tė pastrohet
(merr gusul), pa marrė parasysh para kėsaj a ishte
pastruar apo jo dhe nuk i lejohet atij tė kalojė nė
tejemum, pėrveē nėse ballafaqohet me njėrin nga rastet e
lartpėrmendura.
