Pse ēdo herė
kur lexoj Kuran mė mbushen sytė me lot?
Pyetja:
Eselamu
alejkum ue rahmetullahu ue berekatuhu!
Kam njė pyetje. Pse ēdo herė kur lexoj Kuran mė mbushen
sytė me lot? Ēdo tė thotė kjo? Allahu ju shpėrbleftė!
Pėrgjigjja:
Falėnderimet
i takojnė Allahut. Krijuesit tė botėve. Vetėm Atij i
falemi dhe vetėm Atij i kėrkojmė ndihmė. Salatet dhe
selamet qofshin mbi tė Dėrguarin tonė, Muhamedin alejhi
selam, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė
gjithė ata tė cilėt e ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn
e Gjykimit.
Nga edukata e leximit tė Kuranit ėshtė tė qarėt kur
lexohet Kurani Fisnik. Thotė Allahu i Lartėsuar: Dhe
duke qarė hidhen me fytyra (kur dėgjojnė Kuranin) dhe ai
ua shton edhe mė pėruljen (ndaj Allahut). (El-Isra,
109)
Dhe se Pejgamberi alejhi selam kur e urdhėroi Ibn
Mesudin ti lexonte Kuran, sytė e tij (Pejgamberit
alejhi selam) u mbushėn me lot. Pra, tė qarėt kur
lexohet Kurani pa dyshim aludon pėr frikėrespekt dhe
pėrulje ndaj Allahut tė Madhėrishėm, nėse tė qarėt ėshtė
me sinqeritet! Tė qarėt ėshtė nė disa mėnyra:
tė qarėt nga mėshira dhe
butėsia;
tė qarėt nga frika dhe
trishtimi;
tė qarėt nga dashuria dhe
mallėngjimi;
tė qarėt nga gėzimi dhe
kėnaqėsia;
tė qarėt nga brenga dhe
pikėllimi.
tė qarėt me ngashėrim
Ėshtė e kėrkuar tė qarėt kur lexohet Kurani, mirėpo
qarje e pėruljes dhe e frikėrespektit ndaj Allahut e jo
qarje e hipokrizisė dhe e huazuar. Derisa njeriu nuk
mund tė qajė, atėherė bile tė bėjė kinse po qan. Nė njė
hadith thuhet: Nėse nuk qani, atėherė bėhuni se po
qani. Mirėpo kėtė hadith e ka dobėsuar shejh
Albani, ndėrsa shejh Ibn Bazi nė disa fetva tė tij thotė
se nuk njihet vėrtetėsia e kėtij hadithi.
Pra, e kuptuam ajetin dhe hadithin nė lidhje me tė qarėt
gjatė leximit tė Kuranit.Duhet
tė jetė qarje e sinqertė, qė del nga brendėsia e
gjoksit. Kėshtu vepronte Pejgamberi alejhi selam kur i
lexonte Ibn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė.
Ėshtė vėrtetuar se edhe sahabėt kanė qarė kur kanė
lexuar Kuran, tregimi i Ebu Bekrit ėshtė mė se i njohur
kur gjatė sėmundjes sė Pejgamberit alejhi selam nė
momentet e fundit tė jetės sė tij. Thotė Aishja pėr
babain e saj, Ebu Bekrin: Ai ėshtė njeri i butė, nėse
lexon (fal namaz) qanė menjėherė. Nė transmetimin
tjetėr qėndron: Ebu Bekri ėshtė i butė, nėse del nė
vendin tėnd nuk mund tė falet, se e kaplon vaji.
Gjithashtu Omerit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i ėshtė
dėgjuar zėri i tė qarit pas safave kur lexoi fjalėn e
Allahut nė kaptinėn Jusuf: Ai (Jakubi) tha:
Unė hidhėrimin tim dhe pikėllimin tim ia parashtroj
Allahut, e unė di pėr Allahun atė qė ju nuk e dini.
(Jusuf, 86)
Nuk ka ndonjė domethėnie tė veēantė qė sa herė njeriu
lexon Kuran ti mbushen sytė me lot, mirėpo themi nėse
loti ėshtė i sinqertė, i lumi ai pėr kėtė vepėr. Nuk do
tė thotė qė sa herė tė lexosh Kuran tė qash, mirėpo vetė
disa ajete janė tė tilla, p.sh.ajetet qė flasin pėr
xhehenemin, pėr dėnimin, pėr ndėshkimin vėrtet tė bėjnė
tė qash emocionalisht. A thua vallė nuk tė bėn ky ajet
tė qash: E jehuditė thanė: Uzejri ėshtė djali i
Allahut, e tė krishterėt thanė: Mesihu ėshtė djalė i
Allahut. Ato ishin thėnie tė tyre me gojėt e tyre
(fraza tė thata), qė imitojnė thėniet e jobesimtarėve
tė mėhershėm. Allahu i vraftė, si largohen (nga e
vėrteta)! Ata i konsideruan ahbarėt (priftėrinj
jehudi) tė tyre, ruhbanėt (murgjit e krishterė)
tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr
zota pos Allahut, ndėrsa ata nuk janė urdhėruar pėr
tjetėr (nga Pejgamberėt) pos pėr adhurimin ndaj
Allahut njė, e qė nuk ka tė adhuruar tjetėr pos Tij. I
lartė ėshtė Ai nga ēka i shoqėrojnė.(Et-Tevbe, 30-31)
O Allah, na mundėso tė lexojmė Kuranin ditė e natė, ta
kuptojmė atė, tė punojmė me tė dhe tua mėsojmė tė
tjerėve! Allahu ynė, na bėj prej atyre qė kur lexojnė
ose u lexohet Kuran, qajnė me sinqeritet!
O Allah, bėje Kuranin pranverė pėr zemrat tona, shėrim
pėr gjokset tona, dritė dhe udhėzim nė jetėn tonė! Amin!