Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Pyetja:

Selam alejkum!
Hoxhė, duke gjurmuar nė internet, rastėsisht hasa nė njė autor sufi siē duket, i cili merret me mrekullitė numerike nė Kuran dhe siē duket ėshtė qafir, meqenėse ky mohon dy ajetet e fundit tė sures teube tė jenė ajete nė tė vėrtetė.
Ajo qė mė intereson ėshtė se nė njė nga artikujt ky thotė qė disa shkronja nė Kuran 'janė shtuar' duke mos qene nė mus' hafėt e parė (tė Othmanit).
Ky bėn krahasim mes botimit tė sotėm tė kuranit (me foto) dhe mus’hafit nė kohėrat e selefit, duke pretenduar se nuk janė njėjtė.
Tė lutem hoxhė mė shpjego ngase dihet qartė qė Allahu ka premtuar qė do ta ruajė Kuranin dhe nė kėtė s’ka dyshim. Por tė lutem na shpjego kėtė turbullirė qė ka shkaktuar ky qafir.


Pėrgjigjja:

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Vėlla i nderuar, fillimisht kėrkojmė falje pėr vonimin e pėrgjigjes, pasi kishim dėshirė qė t`i pėrgjigjemi pyetjes duke iu qasur pretendimeve nė fjalė dhe duke u thelluar nė analizimin dhe sqarimin se sa tendencioze dhe tė pabaza janė ato qė thuhen nga ky njeri. Por fatkeqėsisht, nė kėto momente, nuk po gjejmė kohė qė tė zgjerohemi, prandaj do tė japim njė pėrgjigje mė tė shkurtėr duke mos u ndalur nė detaje.

Ėshtė e domosdoshme tė sqarojmė se pretendimi i kėtij personi nuk ėshtė diēka e re, tė cilėn ky e ka shpikur tani, por ajo qė thotė ai ėshtė vetėm pėrcjellje e njė pretendimi tė mėhershėm qė e kanė shpikur orientalistėt, tė cilėt tentonin qė me anė tė studimit tė mėsimeve islame dhe historisė sė ngjarjeve qė kanė ndodhur tė gjejnė mėnyra qė tė fusin dyshime nė lidhje me Kuranin dhe Islamin nė pėrgjithėsi.

Nėse thellohemi nė shkaqet dhe arsyet e lindjes sė orientalizmit, do tė shohim se Perėndimi nė shekujt e hershėm tentonte ta zmbrapste Islamin dhe pėrhapjen e tij nėpėr vende tė ndryshme me ballafaqim ushtarak, qė rezultoi me njė numėr kryqėzatash qė u realizuan nėpėr vendet islame. Kėto kryqėzata thirreshin nga Papa dhe identifikoheshin si lufte e shenjtė e udhėhequr nga Roma katolike. Ato u zhvilluan nė qindvjeēarin e 11-tė deri nė atė tė 13-in dhe ishin shumė mizore, por nuk arritėn tė realizojnė qėllimet.
Perėndimi pas kėsaj eksperience dhe tendence tė dėshtuar qė ta ndalojė dominimin e Islamit nėpėr rajone tė ndryshme tė botės dhe mė saktė pėrhapjen edhe nė Evropė, filloi tė mendojė pėr forma tė tjera mė tė “suksesshme” me tė cilat do tė arrinte ta luftonte dhe do ta ndalonte pėrhapjen e Islamit.

Metoda qė zgjodhėn ata ishte qė ta studiojnė Islamin dhe mėsimet e tij dhe kėshtu tė tentojnė tė fusin dyshime, paqartėsi dhe akuza nė pėrmbajtjen e kėtyre mėsimeve. Kėshtu lindi orientalizmi dhe ata qė u morėn me kėtė fushė tė studimit u quajtėn orientalistė. Nė shekuj ka ndryshuar roli dhe segmentet me tė cilat ėshtė marrė orientalizmi, pastaj ka shumė orientalistė jomuslimanė qė i janė futur kėsaj fushe me qėllime jo tė mira, por mė vonė, kur ata u thelluan nė studime dhe u njohė me mėsimet islame, kuptuan pėrparėsitė e kėsaj feje dhe shumė prej tyre e pranuan Islamin. Megjithėkėtė, tendenca e tyre mė e madhe ishte qė tė fusin paqartėsi, hutim dhe dyshime nė mėsimet islame. Pėrqendrimi i tyre mė madh ishte qė tė pėrgėnjeshtrojnė se Kurani ėshtė libėr i Allahut dhe se ligjet e pėrfshira nė tė janė tė pandryshuara. Kėshtu ata filluan ta hulumtojnė historinė e tė Dėrguarit Muhamed salallahu alejhi ue selem dhe nė ēdo ngjarje tė ngrinin dyshime dhe mosbesim.

Prandaj pretendimet e kėtij personi pėr tė cilin ju bėni pyetje, nuk janė tė tijat por janė pjellė e disa orientalistėve, tė cilėt kur lexuan historinė Kuranit dhe fazat nė tė cilat kaloi derisa u tubua nė njė vend, tentuan qė tė fusin dyshime kinse gjatė kėtyre fazave ėshtė ndryshuar Kurani. Mirėpo kėto dyshime u hodhėn poshtė nga shumė studiues muslimanė dhe ėshtė shkruar mjaft pėr kėto gjėra, por ne nuk po kemi kohė t’i pėrcjellim nė lidhje me kėtė, pasi duhet tė zgjerohemi shumė. Pėr kėtė ju kėshillojmė qė tė mos merreni me kėtė person dhe atė qė thotė ai, pasi qėllimi i tij ėshtė qė duke e identifikuar veten kinse si studiues i Kuranit, i cili merret me mrekullitė e Kuranit apo si njohės i ndodhive dhe i ngjarjeve, tenton tė fusė dhe tė pėrhapė kėso dyshimesh e paqartėsish nė mesin e muslimanėve tė padijshėm.
 

Alaudin Abazi
26.9.2008

                                             www.klubikulturor.com