Selam
alejkum!
Hoxhė, duke gjurmuar nė internet, rastėsisht hasa nė njė
autor sufi siē duket, i cili merret me mrekullitė
numerike nė Kuran dhe siē duket ėshtė qafir, meqenėse ky
mohon dy ajetet e fundit tė sures teube tė jenė ajete nė
tė vėrtetė.
Ajo qė mė intereson ėshtė se nė njė nga artikujt ky
thotė qė disa shkronja nė Kuran 'janė shtuar' duke mos
qene nė mus' hafėt e parė (tė Othmanit).
Ky bėn krahasim mes botimit tė sotėm tė kuranit (me
foto) dhe mushafit nė kohėrat e selefit, duke
pretenduar se nuk janė njėjtė.
Tė lutem hoxhė mė shpjego ngase dihet qartė qė Allahu ka
premtuar qė do ta ruajė Kuranin dhe nė kėtė ska dyshim.
Por tė lutem na shpjego kėtė turbullirė qė ka shkaktuar
ky qafir.
Pėrgjigjja:
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e
tij, mbi shokėt e tij dhe tė gjithė ata qė ndjekin
rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Vėlla i nderuar, fillimisht kėrkojmė falje pėr vonimin e
pėrgjigjes, pasi kishim dėshirė qė t`i pėrgjigjemi
pyetjes duke iu qasur pretendimeve nė fjalė dhe duke u
thelluar nė analizimin dhe sqarimin se sa tendencioze
dhe tė pabaza janė ato qė thuhen nga ky njeri. Por
fatkeqėsisht, nė kėto momente, nuk po gjejmė kohė qė tė
zgjerohemi, prandaj do tė japim njė pėrgjigje mė tė
shkurtėr duke mos u ndalur nė detaje.
Ėshtė e domosdoshme tė sqarojmė se pretendimi i kėtij
personi nuk ėshtė diēka e re, tė cilėn ky e ka shpikur
tani, por ajo qė thotė ai ėshtė vetėm pėrcjellje e njė
pretendimi tė mėhershėm qė e kanė shpikur orientalistėt,
tė cilėt tentonin qė me anė tė studimit tė mėsimeve
islame dhe historisė sė ngjarjeve qė kanė ndodhur tė
gjejnė mėnyra qė tė fusin dyshime nė lidhje me Kuranin
dhe Islamin nė pėrgjithėsi.
Nėse thellohemi nė shkaqet dhe arsyet e lindjes sė
orientalizmit, do tė shohim se Perėndimi nė shekujt e
hershėm tentonte ta zmbrapste Islamin dhe pėrhapjen e
tij nėpėr vende tė ndryshme me ballafaqim ushtarak, qė
rezultoi me njė numėr kryqėzatash qė u realizuan nėpėr
vendet islame. Kėto kryqėzata thirreshin nga Papa dhe
identifikoheshin si lufte e shenjtė e udhėhequr nga Roma
katolike. Ato u zhvilluan nė qindvjeēarin e 11-tė deri
nė atė tė 13-in dhe ishin shumė mizore, por nuk arritėn
tė realizojnė qėllimet.
Perėndimi pas kėsaj eksperience dhe tendence tė dėshtuar
qė ta ndalojė dominimin e Islamit nėpėr rajone tė
ndryshme tė botės dhe mė saktė pėrhapjen edhe nė Evropė,
filloi tė mendojė pėr forma tė tjera mė tė suksesshme
me tė cilat do tė arrinte ta luftonte dhe do ta ndalonte
pėrhapjen e Islamit.
Metoda qė zgjodhėn ata ishte qė ta studiojnė Islamin dhe
mėsimet e tij dhe kėshtu tė tentojnė tė fusin dyshime,
paqartėsi dhe akuza nė pėrmbajtjen e kėtyre mėsimeve.
Kėshtu lindi orientalizmi dhe ata qė u morėn me kėtė
fushė tė studimit u quajtėn orientalistė. Nė shekuj ka
ndryshuar roli dhe segmentet me tė cilat ėshtė marrė
orientalizmi, pastaj ka shumė orientalistė jomuslimanė
qė i janė futur kėsaj fushe me qėllime jo tė mira, por
mė vonė, kur ata u thelluan nė studime dhe u njohė me
mėsimet islame, kuptuan pėrparėsitė e kėsaj feje dhe
shumė prej tyre e pranuan Islamin. Megjithėkėtė,
tendenca e tyre mė e madhe ishte qė tė fusin paqartėsi,
hutim dhe dyshime nė mėsimet islame. Pėrqendrimi i tyre
mė madh ishte qė tė pėrgėnjeshtrojnė se Kurani ėshtė
libėr i Allahut dhe se ligjet e pėrfshira nė tė janė tė
pandryshuara. Kėshtu ata filluan ta hulumtojnė historinė
e tė Dėrguarit Muhamed salallahu alejhi ue selem dhe nė
ēdo ngjarje tė ngrinin dyshime dhe mosbesim.
Prandaj pretendimet e kėtij personi pėr tė cilin ju bėni
pyetje, nuk janė tė tijat por janė pjellė e disa
orientalistėve, tė cilėt kur lexuan historinė Kuranit
dhe fazat nė tė cilat kaloi derisa u tubua nė njė vend,
tentuan qė tė fusin dyshime kinse gjatė kėtyre fazave
ėshtė ndryshuar Kurani. Mirėpo kėto dyshime u hodhėn
poshtė nga shumė studiues muslimanė dhe ėshtė shkruar
mjaft pėr kėto gjėra, por ne nuk po kemi kohė ti
pėrcjellim nė lidhje me kėtė, pasi duhet tė zgjerohemi
shumė. Pėr kėtė ju kėshillojmė qė tė mos merreni me kėtė
person dhe atė qė thotė ai, pasi qėllimi i tij ėshtė qė
duke e identifikuar veten kinse si studiues i Kuranit, i
cili merret me mrekullitė e Kuranit apo si njohės i
ndodhive dhe i ngjarjeve, tenton tė fusė dhe tė pėrhapė
kėso dyshimesh e paqartėsish nė mesin e muslimanėve tė
padijshėm.