Desha tju
pyes se pėrderisa falemi , a thuhen ato pjesėt: "Allahume
sali ala Muhamedin... edhe pjesėn tjetėr qė lutemi pėr
familjen e Ibrahimit... Ata a janė nė xhenet? Nėse po,
atėherė pse duhet tė lutemi pėr ta, qė ata tė shkojnė nė
xhenet, qė ti mbrojė Zoti?
2. Kur themi la i lahe ilAllah, a duhet tė shtojmė
edhe Muhameden resulullah? Shtrohet pyetja: Muhamedi
alejhi selam, kur ka thėnė pėr shembull Zoti ėshtė
njė, a ka thėnė pėr veten se Muhamedi ėshtė rob dhe i
Dėrguari i Tij?
3. Ata qė bėjnė pjesė nė sekte, kanė pėr tė dhėnė
pėrgjegjėsi pėrpara Zotit nė Ditėn e Gjykimit. Kam frikė
se nėse falem gabimisht, mos jam sekt nė tė falur e jo
tamam si duhet.
Pėrgjigjja:
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja
dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij
Muhamed, mbi familjen e tij,
mbi
shokėt e tij
dhe mbi
tė gjithė ata qė
ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
1. Thėnia e salvateve pas teshehudit nė namaz ėshtė njė
nga ritet e vėrtetuara me hadithe tė shumta dhe tė
sakta. Prandaj nė medhhebin hanefi dhe maliki, salavatet
janė sunet nė uljen e fundit, ndėrsa te tė tjerėt janė
farz. Kurse pse bėhet lutje pėr Muhamedin salallahu
alejhi ue selem dhe pėr familjen e tij, pastaj pėr
Ibrahimin alejhi selam dhe pėr familjen e tij ėshtė
shumė e thjeshtė, pasi lutja nuk nėnkupton vetėm futje
nė xhenet, por ka mundėsi ngritje tė shkallėve nė
xhenet, shtim tė mėshirės, tė faljes dhe tė mirėsive
pėrgjithėsisht.
2. Fjala La Ilahe Ila Allah Muhamedun Resulullah (Nuk
ka zot tjetėr qė meriton tė adhurohet me tė drejtė
pėrveē Allahut dhe Muhamedi ėshtė i Dėrguar i Tij) ose
Muhamedun Abduhu ve Resuluhu (Muhamedi ėshtė rob dhe i
Dėrguar i Tij), ėshtė dėshmi qė me pranimin dhe thėnien
e tij njeriu bėhet besimtar. Dhe kėtė thėnie e kanė
dėshmuar dhe e dėshmojnė tė gjithė muslimanėt,
gjithashtu kėtė dėshmi e ka shqiptuar kėshtu edhe vetė i
Dėrguari Muhamed, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė.
3. Nė lidhje me pyetjen e tretė, fillimisht themi se
termi sekt nuk ka tė bėjė me mėnyrėn e tė falurit. Me
fjalė tė tjera, dallimi nė formėn e tė falurit mes
muslimanėve nuk ėshtė pikė ndarėse nė mes Ehli Sunetit
dhe grupimeve tė tjera tė devijuara, por dallimi nė mes
tyre ėshtė nė besim dhe nė metodologjinė e nxjerrjes sė
argumenteve nga citatet sheriatike dhe ēfarė
konsiderohet burim i sheriatit. Vėlla i nderuar, pa u
zgjeruar themi se Islami ėshtė i qartė dhe kuptimi i
pėrmbajtjes sė mėsimeve ėshtė i thjeshtė, pa komplikime
dhe pa fshehtėsi. Nėse njeriu e realizon besimin e tij
nė Allahun e Lartėsuar duke qenė i nėnshtruar vetėm ndaj
Tij dhe duke mos i shoqėruar Atij dikė nė adhurime (pra,
pa e pėrzier besimin e tij me shirk), atėherė ai do tė
jetė i shpėtuar. Njeriu i cili e kryen faljen duke e
zbatuar kėtė objektiv (e kryen faljen vetėm pėr Allahu e
Lartėsuar) dhe mundohet t`i pasojė mėsimet e sakta tė
Muhamedit, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, atėherė
atė njeri Allahu i Plotfuqishėm nuk do ta humbė.