Pse Allahu
nuk e ka shpallur kėtė fe tė bukur (Islamin) mė herėt se
para 1424 viteve?
Pyetja:
Dr. Zekerija
Bajrami thotė se Islami ėshtė e vetmja fe e adhuruar nga
Allahu xh.sh. Ēfarė do tė thotė kjo, a ēdo njeri qė e
adhuron ndonjė fe tjetėr, qė nuk ėshtė musliman do tė
hyjė nė xhehenem? Dhe pse Allahu nuk e ka shpallur kėtė
fe tė bukur (Islamin) mė herėt se para 1424 viteve?
Pėrgjigjja:
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen,
mbi shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij
deri nė Ditėn e Gjykimit.
Vėlla i nderuar!
Fillimisht mė duhet tė bėj njė sqarim tė domosdoshėm dhe
me lejen e Allahut do ta kuptoni qėllimin e hoxhės sė
nderuar nė lidhje me atė qė e keni dėgjuar se ka thėnė.
Nėse thellohemi nė historitė e tė Dėrguarve dhe se ēfarė
ata i kanė pėrcjellė njerėzimit me anė tė shpalljes nga
Allahu i Lartėsuar, arrijmė nė pėrfundimin se daveti (thirrja)
e tė gjithė tė Dėrguarve ishte njė. Tė gjithė kanė
thirrur nė adhurimin e tė vetmit Zot dhe asnjėri nga ata
nuk ka thirrur nė ndonjė besim tjetėr. Allahu i
Lartėsuar thotė: Dhe Ne nuk kemi sjellė ndonjė tė Dėrguar para teje
(O Muhamed) e tė mos i kemi shpallur atij se nuk ka tė
adhuruar tjetėr pėrveē Meje, pra mė adhuroni (vetėm
Mua). (Sure El-Enbija: 25)
Gjithashtu thotė: Ne kemi dėrguar nė ēdo popull tė Dėrguar qė (t'u
thonė atyre): Adhuroni Allahun dhe largojuni tagutėve
(ēdo gjėje qė adhurohet pėrveē Allahut).
(Sure En-Nahl: 36)
Kėshtu, gjėja e parė dhe mė e rėndėsishme nė tė cilėn
ftonin tė gjithė tė Dėrguarit e Allahut ka qenė veēimi i
Allahut me adhurim dhe asnjėri nga ata nuk ka thirrur qė
t`i pėrkushtohet ndonjė adhurim dikujt tjetėr pėrveē
Allahut tė Lartėsuar.
Kjo ishte thirrja e Davudit, e Musait, e Isait, e
Ibrahimit, e Is`hakut, e Ismailit dhe e tė gjithė tė
Dėrguarve tė tjerė deri te Muhamedi, lavdėrimi i Allahut
dhe paqja qofshin mbi tė gjithė.
Allahu i Lartėsuar thotė: Ju (besimtarė) thoni: "Ne i besuam Allahut,
atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit,
Ismailit, Is'hakut, Jakubit dhe pasardhėsve tė tij, atė
qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė dhėnė
nga Zoti i tyre Pejgamberėve... (Sure Bekare: 136)
Prandaj, nė esencė feja e tė gjithė tė Dėrguarve ishte e
njėjtė, ashtu siē ishte i njėjtė edhe burimi i mėsimeve
tė tyre, pasi tė gjithė qenė tė dėrguar nga i njėjti Zot.
Pėr kėtė muslimanėt janė nė tė vėrtet ata qė pasojnė tė
gjithė Profetėt e Allahut dhe ata nuk mohojnė asnjėrin
nga ata.
Allahu i Lartėsuar thotė: I Dėrguari (Muhamedi)
i besoi asaj qė iu shpall prej Zotit tė Tij, si dhe
besimtarėt. Secili nga ata (besimtarėt) i besoi
Allahut, engjėjve tė Tij, shpalljeve tė Tij, tė
dėrguarve tė Tij. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė
Dėrguarit e Tij, dhe thanė: "Dėgjuam dhe respektuam.
Kėrkojmė faljen tėnde o Zoti ynė! Vetėm te Ti ėshtė
ardhmėria jonė." (Sure Bekare, 285)
Kurse ata qė pretendojnė se pasojnė Isain apo Musain,
sikurse janė tė krishterėt dhe ēifutėt, nė tė vėrtet ata
pasojnė besime dhe mėsime nga tė cilat janė tė pastėr po
ata tė Dėrguar pėr tė cilėt pretendojnė ata se i pasojnė.
Isai alejhi selam kurrė nuk i ka thirrur qė atė ta
adhurojnė dhe nga ai tė kėrkojnė ndihmė dhe shpėtim,
pasi edhe ai ishte njeri sikurse tė tjerėt i lindur pa
baba, ashtu siē u krijua Ademi pa baba dhe nėnė.
Allahu i Lartėsuar thotė: Vėrtet, ēėshtja e Isait (tė lindur pa baba)
tek Allahu ėshtė sikurse ēėshtja e Ademit. Atė e krijoi
Ai nga dheu, e pastaj atij i tha "Bėhu!" ai u bė.
(Sure Ali Imran: 59)
Pėr kėtė, kur Allahu i Lartėsuar do t`i gjykojė tė
krishterėt pėr pretendimet e tyre dhe shpifjet qė i
bėjnė tė Dėrguarve duke pretenduar pėr tė vėrteta,
dėshmitar kundėr tyre do tė jetė Isai alejhi selam.
Allahu i Lartėsuar thotė: Dhe kur Allahu tha: "O Isa,
bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: "Mė besoni mua dhe
nėnės time dy zota pos Allahut!?" (Isai) Tha: "Larg
asaj tė mete je Ti (o Zoti im). Nuk mė takon mua
ta them atė qė s'ėshtė e vėrtetė. Ta kisha thėnė unė
atė, ti do ta dije. Ti e di ē'ka nė mua, e unė nuk di
ē'ka nė Ty. Ti je mė i dijshmi i tė fshehtave!"
(Sure Maide: 116)
Prandaj, vėlla i dashur, Islami nuk ėshtė fe qė i ėshtė
shpallur vetėm Muhamedit, bekimi dhe paqja qofshin mbi
tė, por ėshtė fe e tė gjithė Profetėve tė Allahut dhe
Muhamedi ėshtė i Dėrguari i fundit me tė cilin ėshtė
plotėsuar shpallja dhe lidhja direkte ndėrmjet Allahut
tė Lartėsuar dhe njeriut.
Allahu i Lartėsuar nė Kuran i kritikon tė krishterėt dhe
ēifutėt, tė cilėt vazhdimisht polemizojnė se Ibrahimi
alejhi selam a ka qenė i besimit tė krishterė apo ēifut: "O ithtarė tė librit, pse po polemizoni me ne rreth
Ibrahimit? E, nuk ja nė shpallur as Tevrati as Inxhilli,
vetėm se pas tij?! A nuk e kuptoni (gėnjeshtrėn tuaj)?"
Ja ju jeni ata qė polemizuat edhe pėr atė qė e dinit
(pėr Isain) e pėrse polemizoni pėr atė qė s'keni
kurrfarė dije (pėr Ibrahimin)? Allahu e di tė
vėrtetėn e ju nuk e dini. Ibrahimi nuk ka qenė as jehudi
as i krishterė, por ai ishte larg besimeve tė kota,
ishte musliman dhe nuk ishte prej idhujtarėve. Njerėzit
mė me meritė pėr t'u thirrur nė Ibrahimin, ishin ata qė
e ndoqėn atė (besimin e tij) dhe ky Pejgamber me
ata qė besuan (umeti i kėtij). Allahu ėshtė
mbrojtės i besimtarėve. (Sure Ali Imran: 65-68)
Prandaj, pa dyshim se ajo qė ėshtė thėnė nga hoxha i
nderuar ėshtė e drejtė dhe Allahu ashtu si nuk ka
shpallur ndonjė fe tjetėr, ashtu edhe nuk do tė pranojė
nga njerėzit fe tjetėr pėrveē Islamit. Allahu e di mė sė
miri!