Kam parė
shumė muslimanė duke marrė pjesė nė festimin e Vitit tė
Ri dhe tė disa festave tė tjera (tė jobesimtarėve). A ka
ndonjė argument nga Kurani ose Suneti qė tu tregojė
atyre se pjesėmarrja nė kėto festime ėshtė e ndaluar?
Pėrgjigjja:
Falėnderimi i takon vetėm Allahut
subhanehu ue teala.
Pjesėmarrja nė festimin e festave tė qafirėve (jobesimtarėve)
ėshtė e ndaluar pėr kėto shkaqe:
1. Pjesėmarrja nė festimin e Vitit tė Ri apo nė
pėrgjithėsi tė festave tė tyre aludon pėr pėrngjasimin
me atė popull. Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka
thėnė: Ai i cili i pėrngjan njė populli, ai ėshtė
prej tyre. (Ebu Davudi), dhe ky hadith ėshtė njė
kėrcėnim i rrezikshėm. Abdullah ibn Asi ka thėnė: "Ai i
cili ndėrton shtėpinė nė vendin e qafirėve (pranė tyre),
feston Vitin e Ri tė tyre, dhe i pėrngjan atyre derisa
tė vdesė, nė Ditėn e Gjykimit do tė jetė prej tė
humburve."
2. Pjesėmarrja nė festat e tyre ėshtė njė lloj dashurie
ndaj tyre. Allahu subhanehu ue teala thotė: "O ju qė
besuat! Mos zini miq as jehuditė, e as tė krishterėt."
(El Maide, 51) dhe thotė: "Mos e zini mik armikun Tim
dhe armikun tuaj, duke shprehur ndaj tyre dashuri, kur
dihet se ata mohuan tė vėrtetėn qė u erdhi juve."
(El Mumtehine, 1)
3. Festat janė ēėshtje fetare dhe ēėshtje e akides
(besimit) dhe nuk janė traditė e kėsaj bote, siē ka
thėnė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem: "Ēdo
popull ka festat e tyre dhe kjo ėshtė festa jonė (dy
Bajramet).
Festat e tyre tregojnė besimin e tyre tė kotė tė kufrit
dhe shirkut.
4. Allahu subhanehu ue teala thotė: "(Robėrit e
Zotit janė) Edhe ata qė nuk dėshmojnė rrejshėm dhe
kur (rastėsisht) kalojnė pranė sė keqes, kalojnė
duke e ruajtur karakterin e vet." (El Furkan 72).
Dijetarėt thonė se ajeti kur kalojnė pranė sė keqes
ka pėr qėllim festat e mushrikėve dhe se nuk lejohet tu
jepen apo tu shiten kartolina atyre pėr festat e tyre
apo ēdo send qė ka tė bėjė me festat e tyre, si: p.sh.
dritat e bredhave, bredhat, etj..
Muhammed Salih El Munexhxhid
Pėrktheu: Eroll Nesimi
28.12.2007