Si ishin raportet e
selefit me Kuranin nė Ramazan?
Do
tė pėrmendim dy nga ēėshtjet kryesore nė kėtė temė.
1- Leximi i shumtė i Kuranit: Muaji i Ramazanit ėshtė
muaji i Kuranit, prandaj ėshtė e preferuar qė muslimanėt
ta shtojnė sa mė shumė leximin e Kuranit gjatė kėtij
muaji.
Ka qenė zakon i selefit qė leximit tė Kuranit t'i
kushtojnė rėndėsi tė madhe posaēėrisht gjatė kėtij muaji
tė bekuar. Xhibrili alejhi selam i mėsonte Muhamedit
salallahu alejhi ue selem Kuran gjatė muajit tė
Ramazanit. Uthmani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ēdo
ditė e bėnte nga njė hatme (lexim Kurani prej fillimi
deri nė fund). Disa nga selefėt gjatė muajit tė
Ramazanit e bėnin hatme Kuranin ( mbaronin ) pėr ēdo tri
ditė nga njėherė , e disa prej tyre pėr ēdo javė, e disa
pėr ēdo dhjetė ditė,e lexonin Kuranin shumė si nė namaz
ashtu edhe jashtė namazit.
Imam Shafiu gjatė muajit tė Ramazanit e bėnte Kuranin
hatme 60 herė, Katade e bėnte hatme pėr ēdo javė, kurse
gjatė Ramazanit pėr ēdo tri ditė, kurse nė
dhjetėditėshin e fundit pėr ēdo natė e bėnte hatme,
kurse Zuhriu (nga dijetarėt e hadithit) e kishte zakon
qė kur hynte muaji i Ramazanit largohej nga leximi i
hadithit si dhe nga mbajtja e derseve dhe i pėrkushtohej
vetėm leximit tė Kuranit Famėlartė nga musafi, edhe pse
e dinin Kuranin pėrmendėsh (disa nga selefi e vlerėsonin
mė tepėr leximin e Kuranit nga mus'hafi sesa tė lexonin
pėrmendėsh, ngase ushqimi shpirtėror nga Kurani
realizohet pėrmes kėndimit tė Kuranit e njė pjesė tjetėr
e ushqimit shpirtėror realizohet nėpėrmes shikimit nė
Kuran e kanė konsideruar “mustehab”( tė pėlqyer), qė
edhe nėse e dinin Kuranin pėrmendėsh nganjėherė tė
shikonin nė mus’haf), madje kishte prej tyre qė nuk
mundnin tė duronin qė tė kalonte dita e tė mos shikonin
nė mus’haf.
Thotė dijetari i njohur Ibėn Rexhepi: "Ndalesa e leximit
tė Kuranit pėr mė shpejt se tri ditė ėshtė pėr qėllim qė
mos tė bėhet zakon, pėrndryshe ėshtė e lejuar nė kohė mė
me vlerė qė tė lexohet sa mė shumė Kuran, si pėr
shembull nė Ramazan apo 10 ditėt e para tė muajit Dhul
hixhe apo pėr shkak tė vlerės sė vendit si ai qė ka hyrė
nė Mekė. Nė kėto raste ėshtė e pėlqyeshme qė besimtari
tė shfrytėzojė kohėn maksimalisht pėr tė lexuar sa mė
shumė Kuran pėr shkak tė vlerės sė kohės apo vendit. Ky
ėshtė edhe mendimi i Ahmed bin Hanbelit, Is’hakut si dhe
i disa dijetarėve tė tjerė."
B- Tė qarėt e shumtė gjatė leximit tė Kuranit: Nuk ka
qenė prej edukatės sė selefit qė Kuranin ta recitojnė si
poezi apo ta kėndojnė si kėngė, por Kurani bėnte ndikim
tė madh nė shpirtrat e tyre dhe linte mbresa tė thella
nė zemrat e tyre.
Nė transmetimin qė shėnon Imam Buhariu nga Abdullah ibėn
Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: "Mė tha mua
Muhamedi salallahu alejhi ue selem: "Lexo Kuran!" I
thashė: "A tė ta lexoj ty o i Dėrguar i Allahut, kur ty
tė ėshtė zbritur?" E mė tha: "Unė kam dėshirė qė ta
dėgjoj nga tė tjerėt." I lexova nga surja Nisa derisa
mbėrrita nė ajetin: "Dhe si do tė jetė gjendja e atyre (qė
nuk besuan), kur Ne do tė sjellim dėshmitarė pėr ēdo
popull, e ty do tė sjellim dėshmitarė mbi ata (qė nuk tė
besuan)?” (Nisa: 41) Mė tha: "Hasbuk!” (Mjaft lexove!) E
shikova dhe sytė e tij rridhnin lot." Nė hadithin qė
shėnon Bejhekiu nga Ebu Hurejra ka thėnė: "Kur zbriti
ajeti kuranor: "A prej kėtij ligjėrimi (Kurani) po
ēuditeni, po qeshni dhe nuk po qani?” (Nexhm: 59-60),
filluan tė qanin “ehlu sufeh” (njė numėr besimtarėsh tė
varfėr, tė cilėt nuk kishin shtėpi pėr banim, rrinin nė
njė skaj tė xhamisė) derisa shumė ju rridhnin lotėt mbi
faqet e tyre.
E kur i pa Muhamedi salallahu alejhi ue selem, filloi
edhe ai tė qajė e qamė edhe ne me ta. Muhamedi salallahu
alejhi ue selem tha: "Kurrė nuk do tė hyjė nė zjarr ai
qė qan nga frika e Allahut.” Ibėn Umeri, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, duke lexuar suret Mutafifin derisa arriti
nė ajetin: "Nė ditėn kur njerėzit ngrihen (prej
varrezave) pėr tė dalė para Zotit tė botėve.” (Mutafifin
:6) E qau derisa ra pėr tokė dhe nuk mundi tė lexojė pas
atij ajeti. Dijetari i selefit Muzahimi thotė se na u bė
imam nė namaz tė akshamit Sufjan Eth-Thourij derisa
mbėrriti nė ajetin: "Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm te
Ti ndihmė kėrkojmė!” e qau derisa iu ndėrpre leximi i
tij, pastaj u kthye e lexoi prej fillimit.
Ibrahim Eshath thotė: "E dėgjoja Fudejl Ibn Ijadin nė
njė natė duke lexuar suren Muhamed e duke qarė duke e
pėrsėritur kėtė ajet: "Ne do t'u sprovojmė juve, derisa
t'i njohim (tė dihen konkretisht) luftėtarėt dhe ata qė
ishin tė qėndrueshėm nga mesi juaj, po edhe do t'i
sprovojmė veprat tuaja.” (Muhamed: 31) E dėgjoja duke
thėnė: "O Allah, nėse na shikon veprat tona, do tė
turpėrohemi, do tė na dalė turpi, e nėse na shikon
veprat tona, do tė na dėnosh, do tė shkatėrrohemi" dhe
shumė qante."
O Allah, na bėj ne qė t'i ndjekim gjurmėt e selefit nė
leximin dhe praktikimin e Kurani Kerimit!
O Allah, na bėj ne prej atyre qė lexojnė drejt Kuranin
dhe nuk i tejkalojnė kufijtė e tij!
O Allah, bėje Kuranin pranverė tė zemrave tona!
O Allah, bėje Kuranin shėrim pėr zemrat tona!
O Allah, na bėj ne prej atyre qė Kurani Kerimin e
lexojnė ditė e natė!
O Allah, bėje Kuranin dhe agjėrimin ndėrmjetėsues pėr ne
Ditėn e Kiametit!
O Allah, bėje Kuranin argument pėr ne e jo kundėr nesh
Ditėn e Kiametit!
O Allah, po tė lutemi siē na ke urdhėruar e na i prano
lutjet tona siē na ke premtuar!
O Allah, Ty tė lavdėrojmė dhe tė falėnderojmė, paqja e
mėshira jote qoftė mbi Muhamedin salallahu alejhi ue
selem, shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė e pasojnė
rrugėn e Tij deri nė Ditėn e Gjykimit.