“Njė fjalė e mirė dhe njė lehtėsim (qė i bėhet lypėsit)
ėshtė mė e do¬bishme se njė lėmoshė qė pėr¬cillet me tė
keqe. Allahu nuk ka nevojė pėr askė, ėshtė i butė.” (Bekare,
263)
A lejohet qė
muslimani tė krenohet dhe tė ofendojė pėr lėmoshėn e
dhėnė?
“O ju qė besuat,
mos i prishni lėmoshat tuaja me tė krenuar e me ofendim
siē bėn ai qė e jep pasurinė e vet sa par sy e faqe tė
njerėzve…”
(Bekare, 264)
Ēfarė duhet tė
japė muslimani nė rrugėn e Allahut tė Madhėrishėm?
“…Tė pyesin ty edhe se ē’do tė japin. Thuaj, “Tepricėn”!
Kėshtu ua sqa¬ron Allahu juve argumentet ashtu qė tė
mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq).” (Bekare, 219)
فِي الدُّنْيَا وَالْآَخِرَةِ...
“(tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr…” (Bekare,
220)
A duhet qė
dhėnia e lėmoshės tė realizohet haptazi apo fshehurazi?
“Nėse lėmoshat i jepni haptazi, ajo ėshtė mirė, por nėse
ato ua jepni tė varfėrve fshehurazi, ajo ėshtė edhe mė e
mirė pėr ju dhe Ai ua largon (me punė tė mira) tė
kėqijat. Allahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr veprat
tuaja.” (Bekare, 271)
M.M. Pikthal & M. Fateh Muhammad
Pėrktheu: Mr. Fehim Dragusha
15.11.2009