Imam
Maliku nė Muveta transmeton se i Dėrguari i Allahut,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "U
kam lėnė dy gjėra, qė pėr sa kohė tė kapeni pas tyre,
nuk do humbisni: Librin e Allahut dhe Sunetin e tė
Dėrguarit tė Tij". Libri i Allahut ėshtė litar i fortė,
ėshtė rruga e drejtė dhe drita e qartė.
Ky Kuran ka zbritur qė tė jetė sistem jete, ligj pėr
umetin dhe shembull aktual pėr zbatim praktik. Nė hijen
e tij jeta zhvillohet dhe pėrparohet. Nuk ka zbritur qė
tė ruhet nė njė kėnd tė ngushtė tė jetės, ashtu siē
ruhen hulumtimet dhe studimet teorike nė kėnde tė
universiteteve dhe qendrave hulumtuese.
Ky Kuran ka zbritur qė ta dallojė umetin mėkėmbės nė
tokė, dėshmitar ndaj njerėzve, i ngarkuar qė tė udhėheqė
njerėzimin drejt Krijuesit. Ky umet pa kėtė Kuran ėshtė
i humbur dhe pa vlerė, me karakteristika tė paqarta dhe
me tipare tė panjohura.
Ky Kuran i ka zbritur tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, qė tė ngrejė teuhidin
nė zemrat e umetit dhe me kėtė besim tė futet nė betejė
ndėrmjet tė vėrtetės dhe sė kotės, udhėzimit dhe humbjes.
Kurani me metodologjinė hyjnore ka arritur tė realizojė
gjėra tė jashtėzakonshme nė ndėrtimin e zemrave tė
sahabėve, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, tė cilėt e
pranuan Kuranin duke e lexuar, u ndikuan dita-ditės dhe
vepruan sipas tij nė tė gjitha aspektet e jetės sė tyre.
Ndėrsa sot, muslimanėt e kanė braktisur Kuranin, e
marrin si libėr argėtimi pėr kulture, vetėm libėr leximi
e jo metodė edukimi dhe sjellje, ligj pėr tė vepruar dhe
praktikuar. Kurani ka zbritur qė ti drejtojė drejt
rrugės sė duhur. Ata e braktisėn dhe nuk pėrfituan prej
tij siē duhet pėr shkak se dolėn nga metodologjia qė ka
vendosur i Gjithėdijshmi. Kurani fillimisht ka zbritur
pėr tė vepruar dhe pėr ta pasur gjykues nė tė gjitha
fushat e jetės. Ky ėshtė synimi thelbėsor nga zbritja e
tij.
Lėnia e punės sipas tij dhe tė larguarit nga ai
konsiderohet prej llojeve tė braktisjes sė tij, madje
konsiderohet prej llojeve mė tė mėdha tė braktisjes, pėr
tė cilin Allahu na ka paralajmėruar dhe ka tėrhequr
vėrejtjen. Ai thotė: "Pastaj i Dėrguari do tė thotė: O
Zoti im! Vėrtet qė populli im e braktisi kėtė Kuran.
Nė kėtė ajet qėndron kėrcėnimi i madh pėr ēdokėnd qė e
braktis Kuranin Fisnik, nuk punon sipas urdhėresave dhe
ndalesave tė tij, sipas etikės dhe moralit, nuk i bindet
besimeve dhe dispozitave tė tij.
Si rrjedhim i braktisjes sė Kuranit nga ana e
muslimanėve kanė rezultuar pasoja tė rrezikshme nė tė
gjitha nivelet. Nė nivel individual: sjellja e shumicės
sė muslimanėve nuk pėrputhet me moralin e Kuranit, duke
u nisur nga lėnia e pėrshėndetjes islame, pastaj zilia,
nėnēmimi, pėrbuzja e njėri-tjetrit dhe nė fund
bashkėveprimi me lloje tė ndryshme tė ndalesave, si
kamata, prostitucioni, ngrėnia e pasurisė sė njerėzve pa
tė drejtė dhe ndalesa tė tjera tė cilat i ka ndaluar
Allahu nė Librin e Tij Fisnik.
Gjithashtu prej pasojave tė braktisjes sė Kuranit nė
nivel individual ėshtė braktisja e gjuhės sė Kuranit dhe
largimit nga ajo dhe tė mėsuarit e gjuhės sė popujve
perėndimorė, pėr faktin se ėshtė gjuhė bashkėkohore,
rrugė e progresit dhe sinjal i pėrparimit dhe
civilizimit! I sheh tė krenohen se flasin gjuhė tė huaj
dhe ndoshta turpėrohet tė flasė gjuhėn arabe, sepse ajo
sipas tyre- konsiderohet gjuhė e vdekur, nė tė cilėn
nuk ka jetė dhe nuk pėrshtatet me zhvillimet e kohės dhe
rilindjes sė saj!
Pastaj ata individė i marrin perėndimorėt si
shėmbėlltyrė dhe sjelljet e tyre si mostėr. I ndjekin nė
ēdo gjė, edhe nė veprime tė ndaluara, si pėrzierja e
gjinive, lidhjet e ndaluara dhe anormale prej tė cilave
ikėn ēdo njeri i cili ka mbetur nė natyrshmėrinė e
pastėr.
Prej pasojave tė braktisjes sė Kuranit nė nivel
organizatash arsimore ėshtė ajo qė po bėjnė organizatat
arsimore sot nė disa shtete muslimane me rishikimin e
planprogrameve dhe mė pastaj formulimin dhe modifikimin
sipas kritereve perėndimore.
Madje ēėshtja ka arritur qė muslimanėve tu imponohet
modifikimi i planprogrameve edukativo-arsimore sipas
direktivave, politikave dhe dėshirave tė shteteve tė
mėdha. E gjithė kjo si rezultat i braktisjes sė Kuranit
dhe dorėzimit tėp uhdėheqjes nga ana e umetit ligjeve jo
tė Kuranit.
Ndėrsa sa i pėrket nivelit shoqėror dhe familjar, flit
ēfarė tė duash. Thirret nga tė gjitha anėt me zėra tė
lartė pėr emancipimin e femrės dhe lirimin e saj,
kthimit tė tė drejtave tė saj, tė cilat i ka rrėmbyer
burri dhe shoqėria nė tė njėjtėn kohė! Nga pasojat e
braktisjes sė Kuranit nė kėtė nivel ėshtė dalja e femrės
nga shtėpia e saj duke i bėrė rivalitet burrit, pasi ka
lėnė punėn e saj esenciale. Pason pėrzierja e gjinive nė
tė gjitha shėrbimet e jetės, duke filluar me familje
muslimanėsh, duke vazhduar nė rrugė dhe parqetit duke
pėrfunduar me universitetet dhe qendrat arsimore, e
gjithė kjo me pretendimin e emancipimit dhe progresit.
Sa i pėrket nivelit shtetėror dhe qeveritar, ēėshtja
ėshtė akoma mė e hidhur. Kurani pasqyrues i sheriatit
islam- si burim prej burimeve legjislative tė shumicės
sė shteteve muslimane, nuk ėshtė burim i vetėm i
legjislacioneve tė tyre, por ėshtė bėrė burim alternativ
dhe i barabartė me burimet perėndimore dhe ato lindore.
Mėsimet e Kuranit nė shumicėn e legjislacioneve tė
shteteve muslimane kanė filluar tė kufizohen pak nga pak
duke u kufizuar vetėm nė njė aspekt prej aspekteve tė
jetės, ato janė ligjet e sė drejtės familjare. Jo vetėm
kaq, por ligjet e sė drejtės familjare nė shumicėn e
shteteve muslimane kanė filluar tė ndryshohen dhe
modifikohen sipas asaj qė kėrkon natyra e kohės dhe
nevoja e saj, si kufizimi i poligamisė sė lejuar ose
vėnia e kushteve ndaj kėsaj poligamie etj.
Kėto ishin disa nga pasojat e braktisjes sė Kuranit. Ka
ardhur koha qė ky umet nė nivel individual dhe
organizativ t'i rikthehet Kuranit pas asaj
ndėrprerjeje tė gjatė, pėr tė cilėn ka paralajmėruar i
Dėrguari i Allahut.
Pa dyshim se dalja nga kėto pasoja ėshtė e njohur pėr tė
gjithė, pėr dijetarin dhe injorantin, tė voglin dhe tė
madhin, e ajo ėshtė tė kthyerit drejt Librit tė Allahut.
Kjo ėshtė njė fjalė e lehtė, por para dhe pas kėsaj mė e
rėndėsishme ėshtė puna dhe zbatimi i tij dhe kalimi nga
fusha e fjalės nė atė tė veprės. Na mbetet vetėm shpresa.
E lusim Allahun e Madhėrishėm tė na kthejė nga Libri i
Tij, duke e lexuar, medituar dhe vepruar sipas tij. Ai
ėshtė i Plotfuqishėm!