Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Populli im e braktisi kėtė Kuran

Imam Maliku nė Muveta transmeton se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "U kam lėnė dy gjėra, qė pėr sa kohė tė kapeni pas tyre, nuk do humbisni: Librin e Allahut dhe Sunetin e tė Dėrguarit tė Tij". Libri i Allahut ėshtė litar i fortė, ėshtė rruga e drejtė dhe drita e qartė.

Ky Kuran ka zbritur qė tė jetė sistem jete, ligj pėr umetin dhe shembull aktual pėr zbatim praktik. Nė hijen e tij jeta zhvillohet dhe pėrparohet. Nuk ka zbritur qė tė ruhet nė njė kėnd tė ngushtė tė jetės, ashtu siē ruhen hulumtimet dhe studimet teorike nė kėnde tė universiteteve dhe qendrave hulumtuese.

Ky Kuran ka zbritur qė ta dallojė umetin mėkėmbės nė tokė, dėshmitar ndaj njerėzve, i ngarkuar qė tė udhėheqė njerėzimin drejt Krijuesit. Ky umet pa kėtė Kuran ėshtė i humbur dhe pa vlerė, me karakteristika tė paqarta dhe me tipare tė panjohura.

Ky Kuran i ka zbritur tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, qė tė ngrejė teuhidin nė zemrat e umetit dhe me kėtė besim tė futet nė betejė ndėrmjet tė vėrtetės dhe sė kotės, udhėzimit dhe humbjes.
Kurani me metodologjinė hyjnore ka arritur tė realizojė gjėra tė jashtėzakonshme nė ndėrtimin e zemrave tė sahabėve, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, tė cilėt e pranuan Kuranin duke e lexuar, u ndikuan dita-ditės dhe vepruan sipas tij nė tė gjitha aspektet e jetės sė tyre.

Ndėrsa sot, muslimanėt e kanė braktisur Kuranin, e marrin si libėr argėtimi pėr kulture, vetėm libėr leximi e jo metodė edukimi dhe sjellje, ligj pėr tė vepruar dhe praktikuar. Kurani ka zbritur qė t’i drejtojė drejt rrugės sė duhur. Ata e braktisėn dhe nuk pėrfituan prej tij siē duhet pėr shkak se dolėn nga metodologjia qė ka vendosur i Gjithėdijshmi. Kurani fillimisht ka zbritur pėr tė vepruar dhe pėr ta pasur gjykues nė tė gjitha fushat e jetės. Ky ėshtė synimi thelbėsor nga zbritja e tij.

Lėnia e punės sipas tij dhe tė larguarit nga ai konsiderohet prej llojeve tė braktisjes sė tij, madje konsiderohet prej llojeve mė tė mėdha tė braktisjes, pėr tė cilin Allahu na ka paralajmėruar dhe ka tėrhequr vėrejtjen. Ai thotė: "Pastaj i Dėrguari do tė thotė: “O Zoti im! Vėrtet qė populli im e braktisi kėtė Kuran.”

Nė kėtė ajet qėndron kėrcėnimi i madh pėr ēdokėnd qė e braktis Kuranin Fisnik, nuk punon sipas urdhėresave dhe ndalesave tė tij, sipas etikės dhe moralit, nuk i bindet besimeve dhe dispozitave tė tij.

Si rrjedhim i braktisjes sė Kuranit nga ana e muslimanėve kanė rezultuar pasoja tė rrezikshme nė tė gjitha nivelet. Nė nivel individual: sjellja e shumicės sė muslimanėve nuk pėrputhet me moralin e Kuranit, duke u nisur nga lėnia e pėrshėndetjes islame, pastaj zilia, nėnēmimi, pėrbuzja e njėri-tjetrit dhe nė fund bashkėveprimi me lloje tė ndryshme tė ndalesave, si kamata, prostitucioni, ngrėnia e pasurisė sė njerėzve pa tė drejtė dhe ndalesa tė tjera tė cilat i ka ndaluar Allahu nė Librin e Tij Fisnik.

Gjithashtu prej pasojave tė braktisjes sė Kuranit nė nivel individual ėshtė braktisja e gjuhės sė Kuranit dhe largimit nga ajo dhe tė mėsuarit e gjuhės sė popujve perėndimorė, pėr faktin se ėshtė gjuhė bashkėkohore, rrugė e progresit dhe sinjal i pėrparimit dhe civilizimit! I sheh tė krenohen se flasin gjuhė tė huaj dhe ndoshta turpėrohet tė flasė gjuhėn arabe, sepse ajo – sipas tyre- konsiderohet gjuhė e vdekur, nė tė cilėn nuk ka jetė dhe nuk pėrshtatet me zhvillimet e kohės dhe rilindjes sė saj!

Pastaj ata individė i marrin perėndimorėt si shėmbėlltyrė dhe sjelljet e tyre si mostėr. I ndjekin nė ēdo gjė, edhe nė veprime tė ndaluara, si pėrzierja e gjinive, lidhjet e ndaluara dhe anormale prej tė cilave ikėn ēdo njeri i cili ka mbetur nė natyrshmėrinė e pastėr.

Prej pasojave tė braktisjes sė Kuranit nė nivel organizatash arsimore ėshtė ajo qė po bėjnė organizatat arsimore sot nė disa shtete muslimane me rishikimin e planprogrameve dhe mė pastaj formulimin dhe modifikimin sipas kritereve perėndimore.

Madje ēėshtja ka arritur qė muslimanėve t’u imponohet modifikimi i planprogrameve edukativo-arsimore sipas direktivave, politikave dhe dėshirave tė shteteve tė mėdha. E gjithė kjo si rezultat i braktisjes sė Kuranit dhe dorėzimit tėp uhdėheqjes nga ana e umetit ligjeve jo tė Kuranit.
Ndėrsa sa i pėrket nivelit shoqėror dhe familjar, flit ēfarė tė duash. Thirret nga tė gjitha anėt me zėra tė lartė pėr emancipimin e femrės dhe lirimin e saj, kthimit tė tė drejtave tė saj, tė cilat i ka rrėmbyer burri dhe shoqėria nė tė njėjtėn kohė! Nga pasojat e braktisjes sė Kuranit nė kėtė nivel ėshtė dalja e femrės nga shtėpia e saj duke i bėrė rivalitet burrit, pasi ka lėnė punėn e saj esenciale. Pason pėrzierja e gjinive nė tė gjitha shėrbimet e jetės, duke filluar me familje muslimanėsh, duke vazhduar nė rrugė dhe parqetit duke pėrfunduar me universitetet dhe qendrat arsimore, e gjithė kjo me pretendimin e emancipimit dhe progresit.

Sa i pėrket nivelit shtetėror dhe qeveritar, ēėshtja ėshtė akoma mė e hidhur. Kurani – pasqyrues i sheriatit islam- si burim prej burimeve legjislative tė shumicės sė shteteve muslimane, nuk ėshtė burim i vetėm i legjislacioneve tė tyre, por ėshtė bėrė burim alternativ dhe i barabartė me burimet perėndimore dhe ato lindore. Mėsimet e Kuranit nė shumicėn e legjislacioneve tė shteteve muslimane kanė filluar tė kufizohen pak nga pak duke u kufizuar vetėm nė njė aspekt prej aspekteve tė jetės, ato janė ligjet e sė drejtės familjare. Jo vetėm kaq, por ligjet e sė drejtės familjare nė shumicėn e shteteve muslimane kanė filluar tė ndryshohen dhe modifikohen sipas asaj qė kėrkon natyra e kohės dhe nevoja e saj, si kufizimi i poligamisė sė lejuar ose vėnia e kushteve ndaj kėsaj poligamie etj.

Kėto ishin disa nga pasojat e braktisjes sė Kuranit. Ka ardhur koha qė ky umet – nė nivel individual dhe organizativ – t'i rikthehet Kuranit pas asaj ndėrprerjeje tė gjatė, pėr tė cilėn ka paralajmėruar i Dėrguari i Allahut.

Pa dyshim se dalja nga kėto pasoja ėshtė e njohur pėr tė gjithė, pėr dijetarin dhe injorantin, tė voglin dhe tė madhin, e ajo ėshtė tė kthyerit drejt Librit tė Allahut. Kjo ėshtė njė fjalė e lehtė, por para dhe pas kėsaj mė e rėndėsishme ėshtė puna dhe zbatimi i tij dhe kalimi nga fusha e fjalės nė atė tė veprės. Na mbetet vetėm shpresa. E lusim Allahun e Madhėrishėm tė na kthejė nga Libri i Tij, duke e lexuar, medituar dhe vepruar sipas tij. Ai ėshtė i Plotfuqishėm!


 

Pėrgatiti: Almedin Ejupi
28.6.200
9

                                          www.klubikulturor.com