Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Vlera dhe etika e leximit tė Kuranit

“Falėnderimi i takon vetėm Allahut, qė ia shpalli robit tė vet librin dhe nė tė nuk lejoi ndonjė kundėrthėnie.” (Kehf, 1)
“Ėshtė e vėrtetė se ky Kuran udhėzon pėr atė rrugė qė ėshtė mė se e vėrteta, e besimtarėt qė bėjnė vepra tė mira i pėrgėzon se ata pa dyshim do tė kenė shpėrblim tė madh.” (Isra, 9)

“Ne tė shpallim Kuranin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u shton tjetėr pėrpos dėshpėrim.” 17:82.
”Ata qė lexojnė librin e Allahu, e falin namazin dhe nga begatitė qė Ne u kemi dhėnė japin fshehtazi e haptazi, ata e shpresojnė nė njė fitim qė kurrė nuk humbet.” 35:29

Libri i Allahut, nė tė ka rrėfime para jush, lajmėrime se ēka do tė ndodhė mbas jush e kush kėrkon udhėzim pėrveē tij Allahu do ta humbė atė, Ai ėshtė litari i fortė i Allahut, Libri i Tij pėrplot urtėsi, rruga e Tij e drejtė, nuk munden epshet tė devijojnė kur je me udhėzimin e tij, nuk mbėshtillen gjuhėt me tė. Nuk ngopen me studimin e tij dijetarėt, nuk bėhet kurrė monoton duke e pėrsėritur shumė herė atė, nuk mbarojnė ēudirat e Ti. Edhe xhinėt, kur e dėgjuan, nuk u mbeti tjetėr vetėm se tė thonė: “Ne kemi dėgjuar njė Kuran qė mahnit, qė udhėzon nė tė vėrtetėn, andaj ne i besuam atij.” (El-xhin, 1-2)

Kush flet me tė, ka thėnė tė vėrtetėn, kush punon me tė shpėrblehet, kush gjykon me tė mban drejtėsi, kush e merr atė pėr udhėzues, do tė udhėzohet nė rrugėn e drejtė.

Hadithet e Muhamedit, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, mbi vlerėn e leximit tė Kuranit

1. “Lexoni Kuranin, se ai do tė vijė ndėrmjetėsues nė Ditėn e Kiametit (pėr ata qė e kanė lexuar dhe kanė punuar me tė)” Transmeton Muslimi.
2. “Vihet Ditėn e Kiametit me Kuran dhe lexuesve tė tij (ehluhu), tė cilėt kanė punuar me tė nė kėtė botė, u prin surja Bekare dhe Ali Imran. Ndėrmjetėsojnė pėr lexuesin dhe praktikuesit e tyre.” Transmeton Muslimi.
3. “Me tė vėrtetė Allahu i ngre disa popuj me kėtė Kuran dhe i pėrul disa tė tjerė.” Muslimi.
4. “Ai qė lexon Kuran me pėrpikėri ėshtė me melaiket e ndershme. Ai qė lexon duke i ardhur vėshtirė, e ka shpėrblimin e dyfishuar.” Buhariu dhe Muslimi.
5. Uthmani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, se ka thėnė: “Mė i miri prej jush ėshtė ai cili mėson Kuranin dhe ua mėson tė tjerėve.” Buhariu.
6. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “S’ka zili, lakmi (gibta) vetėm nė dy lloje njerėzish: kur njė njeriu Allahu ia ka dhėnė Kuranin dhe ai ēohet natėn, fal namaz me Kuran dhe e pėrsėrit atė ditėn dhe njė njeriu i ka dhėnė Zoti pasuri dhe ai jep lėmoshė (sadaka) ditėn dhe natėn.” Buhariu dhe Muslimi.
7. Transmetohet nga Bera ibn Azibi, se njė njeri ishte duke lexuar suren Kehf dhe erdhėn retė dhe e mbuluan atė dhe filluan t’i afrohen shumė. Kali i tij, qė ishte i lidhur, filloi tė ikte sa mė shumė qė afroheshin retė. I treguan pėr kėtė ndodhi Muhamedit, paqja e Allahut qoftė mbi tė, e ai tha se ato ishin melaike qė kishin zbritur nga qielli pėr dėgjimin e Kuranit.” Buhari dhe Muslimi.
8. Ibėn Mesudi transmeton nga Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė: “Kush lexon Kuran, pėr ēdo germė i ka nga dhjetė sevape. Nuk them se elif lam mim ėshtė njė shkronjė, por elif ėshtė shkronjė, lami ėshtė shkronjė dhe mimi ėshtė shkronjė.” Termidhiu.
9. Transmetohet nga Ibėn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nga Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, se ai ka thėnė: “Shembulli i atij qė nė gjoksin e tij nuk ka send nga Kurani ėshtė sikur njė shtėpi e vjetėr, e braktisur.” Termidhiu.
10. Transmetohet nga Muhamedi, paqja e Allahut qoftė mbi tė, se “Ditėn e Kiametit i thuhet lexuesit tė Kuranit “lexo e zbukuroje leximin tėnd tė Kuranit siē ke lexuar ashtu nė dynja, se pozita jote mė e lartė nė xhenet do tė jetė nė ajetin e fundit qė do tė lexosh.” Termidhiu.

Pėrkufizimi i Kuranit

Fjalėt e Zotit qė i ka zbritur Xhibrili Muhamedit, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Ėshtė adhurim leximi i tij.

Emrat e Kuranit
Kuran, Edhikr, Elkitab, Elfurkan.

Cilėsitė e Kuranit
Elhuda (udhėzues), Nuur (dritė pėr rrugė tė vėrtetė), Eshifa (shėrues pėr besimtarėt), Errahme (mėshirė).

Mbi vlerėn e leximit tė tij

Transmetohet nga Muhamedi, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, se ka thėnė: “Kush e lexon Kuranin me pėrpikėri, ai ėshtė me melaiket e ndershme. E kush e lexon duke i ardhur vėshtirė, do tė ketė shpėrblim tė dyfishuar.” Buhariu dhe Muslimi.
Transmetohet nga Muhamedi, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, se “bėhet imam ai qė mė sė miri lexon Kuran.”
Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e ka pasur zakon qė nė tubimet e tij tė mbante hafėzė tė Kuranit e fukarenj.
Thotė Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi e Zotit qoftė mbi tė: “Prej madhėrimit tė Zotit ėshtė respekti i atij qė ėshtė thinjur nė Islam, respekti i atij qė mėson Kuranin dhe i pėrmbahet atij dhe respekti i udhėheqėsit tė drejtė.”
Ditėn e Uhudit, kur i varrosnin nga dy apo mė shumė dėshmorėt nė njė varr, Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Zotit qoftė mbi tė, pyeste se kush dinte mė shumė Kuran prej tyre dhe e varroste para tė tjerėve.

Edukata gjatė leximit tė Kuranit

1) Pastrimi i dhėmbėve me misvak (ose me brushė)
2) Leximi i Kuranit me abdest
3) Lexohet Kurani nė vende tė pastra ose nė xhami
4) Ėshtė mirė tė lexohet Kurani ulur, i kthyer nga kibla, por lejohet dhe leximi duke qenė shtrirė.
5) Fillohet leximi duke kėnduar istiadhen (eudhu bilahi mine shejtani rraxhim), kurse nė fillim tė sures fillohet me “Bismilahir Rrahmanir Rrahim”. Kur lexohet Kurani, kėrkohet mbrojtja e Allahut prej djallit tė mallkuar. (Enhl, 98)
6) Lexohet Kurani duke menduar pėr domethėnien e tij, siē thotė Allahu nė Kuran: “A nuk e studiojnė me vėmendje Kuranin? Por jo, ata janė zemra qė kanė drynat e vet!” (Muhamed, 24)
“(Ky ėshtė) Libėr i begatshėm, Ne ta shpallėm ty kėtė, qė t'i studiojnė argumentet e tij dhe qė tė marrin mėsim prej tij ata qė kanė mend.” (Sad)
7) Ėshtė sunet qė nganjėherė ta pėrsėritim njė ajet disa herė, nė mėnyrė qė ta kuptojmė sa mė mirė. Temim Edari e ksihte zakon qė tė pėrsėriste kėtė ajet: “A menduan ata, tė cilėt vepruan nė tė kėqija, se nė jetėn e tyre dhe nė vdekjen e tyre do t'i bėjmė tė barabartė me ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira? Sa i shėmtuar ėshtė gjykimi i tyre?” (El-xhathije, 21). Esma e kishte zakon qė tė pėrsėriste ketė ajet: “E, Allahu na dhuroi tė mira dhe na ruajti prej dėnimit tė erės (flakės) sė nxehtė tė zjarrit.” (Et-tur, 27)
Kurse Seid bin Xhubejri e kishte zakon qė tė pėrsėriste kėtė ajet: “Dhe ruajuni njė ditė kur nė tė ktheheni tek Allahu dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė ka fituar dhe atyre nuk u bėhet e padrejtė.” (El Bekare, 281) Dhe ketė ajet: “O ti njeri, po ē'tė mashtroi ty kundrejt Zotit tėnd, qė ėshtė bujar e i urtė?” (El Infitar, 6)
8) Ėshtė mirė tė qahet gjatė leximit tė Kuranit duke pasur kujdes nga hipokrizia.
9) Kurani lexohet me tertil (me lexim tė ngadalshėm duke ia dhėnė hakun ēdo zgjatjeje e ēdo theksi, siē i lavdėron Allahu ata tė cilėt lexojnė mirė librin e Tij: “Atyre, tė cilėve ua dhamė librin dhe tė cilėt e lexojnė drejt ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kuranin). E ata qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė dynja e nė ahiret).” (El Bekare, 121)
10) Gjatė leximit, kur pėrmendet dėnimi i Allahut, kėrkohet mbrojtje e kur pėrmendet mėshira e Allahut, kėrkohet mėshira e Allahut.
11) Gjatė leximi tė Kuranit apo pėrsėritjes sė tij nuk duhet tė shkojė vėmendja te diēka tjetėr, si bisedat ose shikimi i diēkaje, siē thotė Allahu nė Kuran: “Kur lexohet Kurani, ju dėgjojeni atė (me vėmendje )dhe heshtni nė mėnyrė qė tė fitoni mėshirė.” (El Araf, 204) 12) Gjatė leximit tė Kuranit, ai qė i di leximet e tjera, le t’i lexojė e mos t’i lėrė pas dore, se Allahu e ka zbritur Kuranin edhe nė ato mėnyra, me kusht qė lexuesit t’i njohė kėto lexime e tė mos bėhet fitne pėr shkak tė mosdijes sė tyre.
13) Ėshtė e ndaluar qė gjatė leximit tė Kuranit tė lexohet surja nga ajeti i fundit tek i pari, kurse mosradhitja e sureve ėshtė e papėlqyer.
14) Lejohet leximi grupor nėse ėshtė nevoja si dhe ngritja e zėrit nėse nuk bėhet pėr syefaqėsi tė njerėzve.
15) Ėshtė e pėlqyeshme qė gjatė leximit tė Kuranit tė zbukurohet zėri. Transmetohet nga Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, se ka thėnė: “Nuk ėshtė prej nesh ai qė nuk e zbukuron zėrin e tij gjatė leximit tė Kuranit.” Transmeton Ebu Davudi.
16) Ėshtė i preferuar kėrkimi i leximit nga ai qė e ka zėrin e bukur, siē transmetohet nė hadithin qė e transmeton Ibn Mesudi, se Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, njė ditė i ka thėnė: “Lexo Kuran, qė tė tė dėgjoj.” Ai i tha: “A tė tė lexoj ty, o i Dėrguar i Allahut, kur tė ėshtė zbritur Kurani?” Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, i tha: “Lexo, se unė dėshiroj qė tė dėgjoj nga tė tjerėt.” Atėherė Ibėn Mesudi tha: “Fillova tė lexoja, derisa mbėrrita tek ajeti: “Dhe si do tė jetė gjendja e atyre (qė nuk besuan), kur Ne do tė sjellim dėshmitarė pėr ēdo popull, e ty do tė sjellim dėshmitar mbi ata (qė nuk tė besuan)?” (En-Nisa, 41) Mė tha: “Mjaft!” (e nuk i tha sadakAllahu adhim!, qė na bėn tė kuptojmė se fjala “sadakAllah ul adhim” nuk ėshtė sunet, por ėshtė bidat) Kur e shikova Muhamedin, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, sytė e tij rridhnin lot.
16) Duhet pasur kujdes qė gjatė leximit tė mos caktohet ndalja me numėr ajetesh, por ta pėrfundojė aty ku mbaron ajeti me kuptim tė plotė.
17) Nuk bėn tė lexohet Kuran kur hapet goja, sepse ajo ėshtė nga shejtani, siē transmetohet nė hadith.
18) Ndėrpritet leximi i Kuranit pėr ta kthyer selamin.
19) “Suxhdetu etileve” (sexhdja e cila bėhet kur lexohen disa ajete tė posaēme tė Kuranit) ėshtė mustehab e nuk ėshtė vaxhib, sipas mendimit tė xhumhurit, bazuar nė kėtė hadith: Zejd bin Thabiti i ka lexuar ajetin e sexhdes Muhamedit, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė: “Pra, bini nė sexhde pėr Allahun dhe adhurojeni! (En Nxhm, 62) dhe Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, nuk ra nė sexhde me kėtė rast. Po tė ishte vaxhib, nuk do ta linte pa e bėrė sexhde. Transmeton Buhariu dhe Muslimi. Sexhdja prej qėndrimit nė kėmbė ėshtė mė e pėlqyer sesa prej sė uluri.
20) Ėshtė i lejuar si edhe sunet shėrimi me Kuran e posaēėrisht nėse kėtė kėrkim tė shėrimit apo rukje e bėn personi vetė, duke mos kėrkuar nga dikush tjetėr, sepse Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, ka treguar pėr njė pjesė tė madhe tė umetit qė do tė hyjnė nė xhenet pa llogari. Prej cilėsive tė tyre janė, siē i pėrshkruan Muhamedi, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, se ata nuk kėrkojnė rukje (lexim tė Kuranit pėr shėrim nga tė tjerėt). E, nėse dikush ka ndonjė sėmundje shumė tė rėndė, si ndonjė magji shumė tė fortė ose ndonjė xhin qė e mundon shumė, atėherė ose bėn sabėr ose kėrkon rukje, duke humbur kėshtu mundėsinė qė tė jetė prej atyre shtatėdhjetėmijėve qė hyjnė nė xhenet pa llogari. Elhamdulilah qė Allahu ka lėnė shumė rrugė tė tjera pėr tė hyrė nė xhenet. Allahu e ka pėrshkruar Kuranin si shėrues pėr besimtarėt. Ai thotė nė Kuran: “Ne tė shpallėm Kuranin, qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u shton tjetėr pėrpos dėshpėrim.” (EI Isra, 82) Pėrderisa barnat kanė mundėsi qė tė ndikojnė me lejen e Allahut nė shėrimin e njeriut apo mos tė ndikojnė nė shėrimin e tij, kjo nuk ėshtė ashtu tek Kurani, se Allahu i Madhėruar e pėrshkroi Kuranin shėrues, por kjo bėhet atėherė kur besimtari e ka madhėruar Kuranin nė zemrėn e tij ashtu siē i takon dhe kur bėn rukje me tė, e bėn me bindjen se Allahu do ta shėrojė me tė. Ata qė nuk kėrkojnė shėrim me Kuran sikurse e kanė lėnė Kuranin si diēka pa vlerė. Lėnia e Kuranit pas dore mund tė bėhet nė disa mėnyra, siē thotė Allahu nė Kuranin Famėlartė: “E i Dėrguari tha: "O Zot im, vėrtet populli im e konsideroi kėtė Kuran si (diēka) tė hedhur!" (Fatir)

Disa lloje tė lėnies sė Kuranit pas dore:


1) Mosleximi i tij, siē thotė Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė: “Kush nuk e bėnė hatme (leximin e Kuranit tėrėsisht) Kuranin brenda 40 ditėve, e ka lėnė pas dore.”
2) Mospunimi me tė.
3) Mosgjykimi me tė.
4) Mosstudimi tij, mosleximi i ndonjė tefsiri (libėr i komentit tė Kuranit) ose mosleximi me komentim nė gjuhėn shqipe.
5) Mosmeditimi pėr ajetet e tij.
 


Hevzi Kadriu
30.11.2008

                                          www.klubikulturor.com