Falėnderimi i
takon vetėm Allahut, qė ia shpalli robit tė vet librin
dhe nė tė nuk lejoi ndonjė kundėrthėnie. (Kehf, 1)
Ėshtė e vėrtetė se ky Kuran udhėzon pėr atė rrugė qė
ėshtė mė se e vėrteta, e besimtarėt qė bėjnė vepra tė
mira i pėrgėzon se ata pa dyshim do tė kenė shpėrblim tė
madh. (Isra, 9)
Ne tė shpallim Kuranin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr
besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u shton tjetėr
pėrpos dėshpėrim. 17:82.
Ata qė lexojnė librin e Allahu, e falin namazin dhe nga
begatitė qė Ne u kemi dhėnė japin fshehtazi e haptazi,
ata e shpresojnė nė njė fitim qė kurrė nuk humbet.
35:29
Libri i Allahut, nė tė ka rrėfime para jush, lajmėrime
se ēka do tė ndodhė mbas jush e kush kėrkon udhėzim
pėrveē tij Allahu do ta humbė atė, Ai ėshtė litari i
fortė i Allahut, Libri i Tij pėrplot urtėsi, rruga e Tij
e drejtė, nuk munden epshet tė devijojnė kur je me
udhėzimin e tij, nuk mbėshtillen gjuhėt me tė. Nuk
ngopen me studimin e tij dijetarėt, nuk bėhet kurrė
monoton duke e pėrsėritur shumė herė atė, nuk mbarojnė
ēudirat e Ti. Edhe xhinėt, kur e dėgjuan, nuk u mbeti
tjetėr vetėm se tė thonė: Ne kemi dėgjuar njė Kuran qė
mahnit, qė udhėzon nė tė vėrtetėn, andaj ne i besuam
atij. (El-xhin, 1-2)
Kush flet me tė, ka thėnė tė vėrtetėn, kush punon me tė
shpėrblehet, kush gjykon me tė mban drejtėsi, kush e
merr atė pėr udhėzues, do tė udhėzohet nė rrugėn e
drejtė.
Hadithet e Muhamedit, paqja dhe lavdėrimi i Allahut
qoftė mbi tė, mbi vlerėn e leximit tė Kuranit
1. Lexoni Kuranin, se ai do tė vijė ndėrmjetėsues nė
Ditėn e Kiametit (pėr ata qė e kanė lexuar dhe kanė
punuar me tė) Transmeton Muslimi.
2. Vihet Ditėn e Kiametit me Kuran dhe lexuesve tė tij
(ehluhu), tė cilėt kanė punuar me tė nė kėtė botė, u
prin surja Bekare dhe Ali Imran. Ndėrmjetėsojnė pėr
lexuesin dhe praktikuesit e tyre. Transmeton Muslimi.
3. Me tė vėrtetė Allahu i ngre disa popuj me kėtė Kuran
dhe i pėrul disa tė tjerė. Muslimi.
4. Ai qė lexon Kuran me pėrpikėri ėshtė me melaiket e
ndershme. Ai qė lexon duke i ardhur vėshtirė, e ka
shpėrblimin e dyfishuar. Buhariu dhe Muslimi.
5. Uthmani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga
Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, se
ka thėnė: Mė i miri prej jush ėshtė ai cili mėson
Kuranin dhe ua mėson tė tjerėve. Buhariu.
6. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qoftė mbi tė, ka thėnė: Ska zili, lakmi (gibta) vetėm
nė dy lloje njerėzish: kur njė njeriu Allahu ia ka dhėnė
Kuranin dhe ai ēohet natėn, fal namaz me Kuran dhe e
pėrsėrit atė ditėn dhe njė njeriu i ka dhėnė Zoti pasuri
dhe ai jep lėmoshė (sadaka) ditėn dhe natėn. Buhariu
dhe Muslimi.
7. Transmetohet nga Bera ibn Azibi, se njė njeri ishte
duke lexuar suren Kehf dhe erdhėn retė dhe e mbuluan atė
dhe filluan ti afrohen shumė. Kali i tij, qė ishte i
lidhur, filloi tė ikte sa mė shumė qė afroheshin retė. I
treguan pėr kėtė ndodhi Muhamedit, paqja e Allahut qoftė
mbi tė, e ai tha se ato ishin melaike qė kishin zbritur
nga qielli pėr dėgjimin e Kuranit. Buhari dhe Muslimi.
8. Ibėn Mesudi transmeton nga Muhamedi, paqja dhe
lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė: Kush lexon Kuran, pėr
ēdo germė i ka nga dhjetė sevape. Nuk them se elif lam
mim ėshtė njė shkronjė, por elif ėshtė shkronjė, lami
ėshtė shkronjė dhe mimi ėshtė shkronjė. Termidhiu.
9. Transmetohet nga Ibėn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, nga Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė
mbi tė, se ai ka thėnė: Shembulli i atij qė nė gjoksin
e tij nuk ka send nga Kurani ėshtė sikur njė shtėpi e
vjetėr, e braktisur. Termidhiu.
10. Transmetohet nga Muhamedi, paqja e Allahut qoftė mbi
tė, se Ditėn e Kiametit i thuhet lexuesit tė Kuranit
lexo e zbukuroje leximin tėnd tė Kuranit siē ke lexuar
ashtu nė dynja, se pozita jote mė e lartė nė xhenet do
tė jetė nė ajetin e fundit qė do tė lexosh. Termidhiu.
Pėrkufizimi i Kuranit
Fjalėt e Zotit qė i ka zbritur Xhibrili Muhamedit, paqja
dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Ėshtė adhurim leximi
i tij.
Transmetohet nga Muhamedi, paqja dhe mėshira e Allahut
qoftė mbi tė, se ka thėnė: Kush e lexon Kuranin me
pėrpikėri, ai ėshtė me melaiket e ndershme. E kush e
lexon duke i ardhur vėshtirė, do tė ketė shpėrblim tė
dyfishuar. Buhariu dhe Muslimi.
Transmetohet nga Muhamedi, paqja dhe mėshira e Allahut
qoftė mbi tė, se bėhet imam ai qė mė sė miri lexon
Kuran.
Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e ka pasur zakon qė
nė tubimet e tij tė mbante hafėzė tė Kuranit e fukarenj.
Thotė Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi e Zotit qoftė mbi
tė: Prej madhėrimit tė Zotit ėshtė respekti i atij qė
ėshtė thinjur nė Islam, respekti i atij qė mėson Kuranin
dhe i pėrmbahet atij dhe respekti i udhėheqėsit tė
drejtė.
Ditėn e Uhudit, kur i varrosnin nga dy apo mė shumė
dėshmorėt nė njė varr, Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i
Zotit qoftė mbi tė, pyeste se kush dinte mė shumė Kuran
prej tyre dhe e varroste para tė tjerėve.
Edukata gjatė leximit tė Kuranit
1) Pastrimi i dhėmbėve me misvak (ose me brushė)
2) Leximi i Kuranit me abdest
3) Lexohet Kurani nė vende tė pastra ose nė xhami
4) Ėshtė mirė tė lexohet Kurani ulur, i kthyer nga kibla,
por lejohet dhe leximi duke qenė shtrirė.
5) Fillohet leximi duke kėnduar istiadhen (eudhu bilahi
mine shejtani rraxhim), kurse nė fillim tė sures
fillohet me Bismilahir Rrahmanir Rrahim. Kur lexohet
Kurani, kėrkohet mbrojtja e Allahut prej djallit tė
mallkuar. (Enhl, 98)
6) Lexohet Kurani duke menduar pėr domethėnien e tij,
siē thotė Allahu nė Kuran: A nuk e studiojnė me
vėmendje Kuranin? Por jo, ata janė zemra qė kanė drynat
e vet! (Muhamed, 24)
(Ky ėshtė) Libėr i begatshėm, Ne ta shpallėm ty kėtė,
qė t'i studiojnė argumentet e tij dhe qė tė marrin mėsim
prej tij ata qė kanė mend. (Sad)
7) Ėshtė sunet qė nganjėherė ta pėrsėritim njė ajet disa
herė, nė mėnyrė qė ta kuptojmė sa mė mirė. Temim Edari e
ksihte zakon qė tė pėrsėriste kėtė ajet: A menduan ata,
tė cilėt vepruan nė tė kėqija, se nė jetėn e tyre dhe nė
vdekjen e tyre do t'i bėjmė tė barabartė me ata qė
besuan dhe bėnė vepra tė mira? Sa i shėmtuar ėshtė
gjykimi i tyre? (El-xhathije, 21). Esma e kishte zakon
qė tė pėrsėriste ketė ajet: E, Allahu na dhuroi tė mira
dhe na ruajti prej dėnimit tė erės (flakės) sė nxehtė tė
zjarrit. (Et-tur, 27)
Kurse Seid bin Xhubejri e kishte zakon qė tė pėrsėriste
kėtė ajet: Dhe ruajuni njė ditė kur nė tė ktheheni tek
Allahu dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė ka fituar
dhe atyre nuk u bėhet e padrejtė. (El Bekare, 281) Dhe
ketė ajet: O ti njeri, po ē'tė mashtroi ty kundrejt
Zotit tėnd, qė ėshtė bujar e i urtė? (El Infitar, 6)
8) Ėshtė mirė tė qahet gjatė leximit tė Kuranit duke
pasur kujdes nga hipokrizia.
9) Kurani lexohet me tertil (me lexim tė ngadalshėm duke
ia dhėnė hakun ēdo zgjatjeje e ēdo theksi, siē i
lavdėron Allahu ata tė cilėt lexojnė mirė librin e Tij:
Atyre, tė cilėve ua dhamė librin dhe tė cilėt e lexojnė
drejt ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kuranin). E ata
qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė
dynja e nė ahiret). (El Bekare, 121)
10) Gjatė leximit, kur pėrmendet dėnimi i Allahut,
kėrkohet mbrojtje e kur pėrmendet mėshira e Allahut,
kėrkohet mėshira e Allahut.
11) Gjatė leximi tė Kuranit apo pėrsėritjes sė tij nuk
duhet tė shkojė vėmendja te diēka tjetėr, si bisedat ose
shikimi i diēkaje, siē thotė Allahu nė Kuran: Kur
lexohet Kurani, ju dėgjojeni atė (me vėmendje )dhe
heshtni nė mėnyrė qė tė fitoni mėshirė. (El Araf, 204)
12) Gjatė leximit tė Kuranit, ai qė i di leximet e tjera,
le ti lexojė e mos ti lėrė pas dore, se Allahu e ka
zbritur Kuranin edhe nė ato mėnyra, me kusht qė lexuesit
ti njohė kėto lexime e tė mos bėhet fitne pėr shkak tė
mosdijes sė tyre.
13) Ėshtė e ndaluar qė gjatė leximit tė Kuranit tė
lexohet surja nga ajeti i fundit tek i pari, kurse
mosradhitja e sureve ėshtė e papėlqyer.
14) Lejohet leximi grupor nėse ėshtė nevoja si dhe
ngritja e zėrit nėse nuk bėhet pėr syefaqėsi tė njerėzve.
15) Ėshtė e pėlqyeshme qė gjatė leximit tė Kuranit tė
zbukurohet zėri. Transmetohet nga Muhamedi, paqja dhe
lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, se ka thėnė: Nuk
ėshtė prej nesh ai qė nuk e zbukuron zėrin e tij gjatė
leximit tė Kuranit. Transmeton Ebu Davudi.
16) Ėshtė i preferuar kėrkimi i leximit nga ai qė e ka
zėrin e bukur, siē transmetohet nė hadithin qė e
transmeton Ibn Mesudi, se Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi
i Allahut qoftė mbi tė, njė ditė i ka thėnė: Lexo Kuran,
qė tė tė dėgjoj. Ai i tha: A tė tė lexoj ty, o i
Dėrguar i Allahut, kur tė ėshtė zbritur Kurani?
Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, i
tha: Lexo, se unė dėshiroj qė tė dėgjoj nga tė tjerėt.
Atėherė Ibėn Mesudi tha: Fillova tė lexoja, derisa
mbėrrita tek ajeti: Dhe si do tė jetė gjendja e atyre (qė
nuk besuan), kur Ne do tė sjellim dėshmitarė pėr ēdo
popull, e ty do tė sjellim dėshmitar mbi ata (qė nuk tė
besuan)? (En-Nisa, 41) Mė tha: Mjaft! (e nuk i tha
sadakAllahu adhim!, qė na bėn tė kuptojmė se fjala
sadakAllah ul adhim nuk ėshtė sunet, por ėshtė bidat)
Kur e shikova Muhamedin, paqja dhe lavdėrimi i Allahut
qoftė mbi tė, sytė e tij rridhnin lot.
16) Duhet pasur kujdes qė gjatė leximit tė mos caktohet
ndalja me numėr ajetesh, por ta pėrfundojė aty ku mbaron
ajeti me kuptim tė plotė.
17) Nuk bėn tė lexohet Kuran kur hapet goja, sepse ajo
ėshtė nga shejtani, siē transmetohet nė hadith.
18) Ndėrpritet leximi i Kuranit pėr ta kthyer selamin.
19) Suxhdetu etileve (sexhdja e cila bėhet kur lexohen
disa ajete tė posaēme tė Kuranit) ėshtė mustehab e nuk
ėshtė vaxhib, sipas mendimit tė xhumhurit, bazuar nė
kėtė hadith: Zejd bin Thabiti i ka lexuar ajetin e
sexhdes Muhamedit, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė
mbi tė: Pra, bini nė sexhde pėr Allahun dhe adhurojeni!
(En Nxhm, 62) dhe Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i
Allahut qoftė mbi tė, nuk ra nė sexhde me kėtė rast. Po
tė ishte vaxhib, nuk do ta linte pa e bėrė sexhde.
Transmeton Buhariu dhe Muslimi. Sexhdja prej qėndrimit
nė kėmbė ėshtė mė e pėlqyer sesa prej sė uluri.
20) Ėshtė i lejuar si edhe sunet shėrimi me Kuran e
posaēėrisht nėse kėtė kėrkim tė shėrimit apo rukje e bėn
personi vetė, duke mos kėrkuar nga dikush tjetėr, sepse
Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė, ka
treguar pėr njė pjesė tė madhe tė umetit qė do tė hyjnė
nė xhenet pa llogari. Prej cilėsive tė tyre janė, siē i
pėrshkruan Muhamedi, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė
mbi tė, se ata nuk kėrkojnė rukje (lexim tė Kuranit pėr
shėrim nga tė tjerėt). E, nėse dikush ka ndonjė sėmundje
shumė tė rėndė, si ndonjė magji shumė tė fortė ose
ndonjė xhin qė e mundon shumė, atėherė ose bėn sabėr ose
kėrkon rukje, duke humbur kėshtu mundėsinė qė tė jetė
prej atyre shtatėdhjetėmijėve qė hyjnė nė xhenet pa
llogari. Elhamdulilah qė Allahu ka lėnė shumė rrugė tė
tjera pėr tė hyrė nė xhenet. Allahu e ka pėrshkruar
Kuranin si shėrues pėr besimtarėt. Ai thotė nė Kuran:
Ne tė shpallėm Kuranin, qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr
besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u shton tjetėr
pėrpos dėshpėrim. (EI Isra, 82) Pėrderisa barnat kanė
mundėsi qė tė ndikojnė me lejen e Allahut nė shėrimin e
njeriut apo mos tė ndikojnė nė shėrimin e tij, kjo nuk
ėshtė ashtu tek Kurani, se Allahu i Madhėruar e
pėrshkroi Kuranin shėrues, por kjo bėhet atėherė kur
besimtari e ka madhėruar Kuranin nė zemrėn e tij ashtu
siē i takon dhe kur bėn rukje me tė, e bėn me bindjen se
Allahu do ta shėrojė me tė. Ata qė nuk kėrkojnė shėrim
me Kuran sikurse e kanė lėnė Kuranin si diēka pa vlerė.
Lėnia e Kuranit pas dore mund tė bėhet nė disa mėnyra,
siē thotė Allahu nė Kuranin Famėlartė: E i Dėrguari tha:
"O Zot im, vėrtet populli im e konsideroi kėtė Kuran si
(diēka) tė hedhur!" (Fatir)
Disa lloje tė lėnies sė Kuranit pas dore:
1) Mosleximi i tij, siē thotė Muhamedi, paqja dhe
lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė: Kush nuk e bėnė hatme
(leximin e Kuranit tėrėsisht) Kuranin brenda 40 ditėve,
e ka lėnė pas dore.
2) Mospunimi me tė.
3) Mosgjykimi me tė.
4) Mosstudimi tij, mosleximi i ndonjė tefsiri (libėr i
komentit tė Kuranit) ose mosleximi me komentim nė gjuhėn
shqipe.
5) Mosmeditimi pėr ajetet e tij.